captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mačiulis: iki pusės darbo vietų jau gali pakeisti kompiuteriai

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad nors Lietuvos demografinė padėtis prasta ir darbingo amžiaus žmonių sparčiai mažėja, tai ne bėda. Trūkstamas rankas jau dabar keičia sparčiai tobulėjančios technologijos, o ateityje jaunuoliams reikės rinktis profesiją itin atsargiai, nes po dešimtmečio jos gali nebelikti.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Diplomas nereiškia išsilavinimo

Pasak N.Mačiulio, mokslo ir technikos pažanga šiandien darbo rinkoje reikalauja visiškai naujų kompetencijų.

„Neseniai vienoje konferencijoje nuskambėjo tokia frazė: esame labiausiai išsilavinusi valstybė Europoje. Jei žiūrime, kiek žmonių turi aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, Lietuva iš tiesų yra antroje vietoje Europoje. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau galime pastebėti, kad gautas diplomas nereiškia išsilavinimo. Visai kiti kriterijai pasako, kas yra išsilavinusi valstybė ir išsilavinęs pilietis.

Mano nuomone, vienas iš tokių kriterijų yra noras ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Ir viena iš pagrindinių mokyklos funkcijų – ne išmokyti faktus, bet sukurti motyvaciją mokytis.

Mitas, kad gavęs diplomą jau turi viską, ko reikia karjerai ir gyvenimui. Tarkime, tai, ko man reikia dabartiniame mano darbe, iš universiteto atsinešiau mažiau nei 10 proc. Visa kita turėjau išmokti jau darbo vietoje. Deja, pas mus maždaug 6 kartus mažiau negu pažangiausiose Europos valstybėse gyventojų mokosi visą gyvenimą. Pažangiose valstybėse tokių yra apie 30 proc., pas mus – apie 5 proc.“, – svarstė ekonomistas, skaitydamas pranešimą jau antrą kartą „TAMO grupės“ kartu su partneriais organizuojamoje konferencijoje „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla“.

BNS nuotr.

Kompiuteris tapo greitesnis už žmogaus smegenis

Pranešėjo teigimu, dėl spartaus technologijų vystymosi tendencijų tam tikros profesijos po truputį tampa praeitimi.

Pirmoji tendencija: kas 16 mėnesių kompiuterio skaičiavimo galia, telpanti į vieną kvadratinį centimetrą, padvigubėja. Dėl to mūsų mobilieji telefonai šiandien greitesni už greičiausią kompiuterį prieš 20 metų ir atsiranda galimybių, apie kurias kadaise nė neįsivaizdavome, pavyzdžiui, taksi be vairuotojo.

„Technologijos, kurios leido tai padaryti, gyvuoja jau 30 metų, bet tik skaičiavimo galia, leidžianti priimti sprendimą per sekundės dalį, įgalino pagaminti tokius efektyvius automobilius, kurie patys įvertina aplinką, riziką ir priima sprendimą stabdyti ar atlikti kitokį manevrą. Tokių pavyzdžių labai daug – kompiuteriai dabar gali pakeisti tai, kas, atrodė, pavaldu tik žmogaus smegenims.

Nė neabejoju, kad ateityje bus galimybė net turėti implantus, kurie stebės mūsų kraujo sudėtį, kitas gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas ir siųs signalus apie pokyčius. Jau dabar sukurtas dirbtinis lęšis, kuris iš ašarų matuoja gliukozės kiekį diabetikams. Arba sukurta programinė įranga, kuri netgi gali prognozuoti nusikaltimus. Tam naudojami įvairūs skaitmeniniai duomenys, pradedant oro sąlygomis, baigiant mėnesio diena, paros laiku, Mėnulio faze ir pan.“, – pasakojo N. Mačiulis.

Iš esmės keičiasi mokslininkų vaidmuo

„Mačiau vieną JAV tyrimą, kuris analizavo registruotus patentus nuo XVIII amžiaus pabaigos iki 2010 m. Buvo padaryta išvada, kad 60 proc. jų buvo visiškai naujos technologijos arba fundamentalūs atradimai, o 40 proc. atvejų buvo atnaujintos jau esamos technologijos. Taip pat buvo pastebėta tendencija, kad arčiau mūsų laiko naujų technologijų atradimai labai sulėtėjo. Galima daryti išvadą, kad apie pasaulį vis daugiau žinoma, todėl vis mažiau atradimų, tačiau pradėjo augti jų jungimo ir tobulinimo galimybės.

Taip atsitiko todėl, kad atsirado įvairios internetinės platformos, tinkamos idėjų generavimui ir realizavimui. Jose gali dalyvauti įvairių sričių mokslininkai, todėl prasiplėtė galimybių ratas. Pavyzdžiui, teko skaityti, kad NASA uždavinį, kaip patobulinti Saulės blyksnių prognozavimą, išsprendė kažkoks mokslininkas pensininkas visai iš kitos srities. Taip pat yra daug verslo generavimo idėjų, kai galima sukurti idėją, ją užregistruoti ir gauti jos įgyvendinimui finansavimą“, – svarstė pranešėjas.

Kompiuteriais galima pakeisti net 50 proc. darbo vietų

Pasak ekonomisto, svarbiausias aptartų tendencijų poveikis – jos dažnai naikina darbo vietas. Kad ir pats save vairuojantis taksi. Juk tai reiškia, kad taksi vairuotojų reikės mažiau.

„Keli tyrėjai pabandė įvertinti, kiek darbo vietų JAV gali būti prarasta per ateinantį dešimtmetį būtent dėl augančios kompiuterio skaičiavimo galios, skaitmenizacijos ir galimybės greičiau dalintis idėjomis. Net 47 proc.

Žinia, pirmosios technologinės revoliucijos labiausiai paveikė žemės ūkio sektorių, dabar poveikis jaučiamas net ir paslaugų sektoriui. Dalis darbo vietų prekybos, transportavimo, paslaugų sektoriuje nesunkiai gali būti pakeistos kompiuterio ir programinės įrangos. Švedijoje atliktas tyrimas taip pat parodė, kad jau dabar apie 50 proc. darbo vietų galima pakeisti technologijomis.

Taigi nors Lietuvoje mažėja darbingo amžiaus gyventojų, šis mažėjimas savaime nėra problema. Juos sėkmingai gali pakeisti technologijos. Tačiau esminis klausimas kyla švietimo sistemai – kokias kompetencijas perduoti jaunuoliams, kokių profesijų reikės ateityje, kad nekurtume tų 47 proc., kurie nesunkiai gali būti pakeisti kompiuteriais“, – teigė N. Mačiulis.

Nereikės net vairuotojų?

Kiek ilgai reikės vilkikų, traukinių, troleibusų vairuotojų? Virėjų, policininkų, kelionių, NT agentų? Savitarnos parduotuvėse, bankuose jau dabar sparčiai mažėja darbuotojų. Šiuo metu kompiuteris gali atlikti netgi pakankamai sudėtingus veiksmus – pavyzdžiui, priimti sprendimą išduoti paskolą.

„Tam tikras naujienas, sporto įvykių apžvalgas jau taip pat rašo ne žmonės, o programinė įranga, kuri sugeneruoja sklandų tekstą, kurio negalima atskirti nuo parašyto žmogaus. Vienoje JAV klinikoje gydant plaučių vėžį 90 proc. sprendimų priimama remiantis kompiuterio rekomendacijomis, gydytojas, žinoma, jas gali koreguoti, papildyti.

Taip pat pasaulyje yra draudimo kompanijų, kurios specialiu prietaisu, montuojamu į automobilį, gali paskaičiuoti individualią civilinio draudimo įmoką. Prietaisas įvertina vairuotojo vairavimo stilių – kaip greitai jis važiuoja, kaip stabdo, kaip dažnai atsiduria avarinėse situacijose ir pan.“, – pasakojo N. Mačiulis.

Todėl, jo manymu, mokykloje daug svarbiau ugdyti kūrybiškumą, loginį mąstymą, mokėjimą dirbti komandoje, derybinius įgūdžius, vertybines nuostatas, o ne vien mokyti sausų faktų. Taigi mokyklos vizija turi keistis iš esmės.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...