captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atliekų rūšiavimo rinkoje bręsta pokyčiai

Su Europos Sąjungos (ES) parama Lietuvoje išvysčius modernią atliekų rūšiavimo sistemą, atsiranda vis daugiau norinčių perimti šį pelningą verslą. Eilėje stovi ne tik savivaldybių valdomi regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC), bet, kaip teigiama, ir nauji privatūs operatoriai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Buvęs aplinkos ministras europarlamentaras Valentinas Mazuronis mano, kad atliekų rūšiavimo gamyklas iš privačių operatorių nori perimti RATC`ai, tačiau, anot jo, tokiu atveju sumažėtų jų valdymo ir kainodaros skaidrumas.

Savo ruožtu dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas svarsto, jog kai kuriuose miestuose nutraukiamos sutartys su atliekų rūšiavimo gamyklų operatoriais rodo, jog juos norima išstumti ir pakeisti naujais – palankesniais operatoriais. Tuo metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad pati Aplinkos ministerija galbūt bando pakeisti Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorę „Energesman“.

Buvęs ir dabartinis ministrai BNS teigė, kad krizę Vilniuje, kai atliekų rūšiavimo gamykla buvo perpildyta atliekomis, skirtomis deginti nepastatytose Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse, buvo galima numatyti iš anksto ir spręsti ne paskutinę minutę.

Privatūs gamyklų operatoriai turėjo užtikrinti veiklos skaidrumą

Aplinkos ministru 2012–2014 metais dirbęs Valentinas Mazuronis BNS teigė, jog savivaldybių valdomi regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC`ai) gali turėti tikslą perimti atliekų rūšiavimo gamyklų valdymą iš konkurso būdu atrinktų operatorių.

„Man atrodo, kad daugelyje vietų RATC`ai bando perimti valdymą ir operuoti patys gamyklas rūšiavimo, bet tada viskas vienoje saujoje. Mano nuomone, jeigu kalbame apie skaidrumą ir kainų nustatymą, tai nėra skaidru. Tokių norų ir bandymų tą daryti yra. Motyvuojama, kad tie operatoriai nedirba ir pelnas per mažas. Kaip gali būti pelnas per mažas operatoriui, o RATC`ui pats tas? (...) Dabar kas vyksta, aš neturiu duomenų, bet kad čia vyksta kažkokie dalykai, panašūs į spaudimus ar bandymus kažkaip kažką pakeisti, man toks įspūdis susidaro“, – BNS kalbėjo V.Mazuronis.

Anot jo, 2010 metais pradėjus statyti atliekų rūšiavimo gamyklas, buvo nuspręsta, kad jas pastatyti ir valdyti turi privačios bendrovės, o jas kontroliuoti – RATC`ai.

„Tuo metu buvo mintis, kad RATC`ai, kurie priima atliekas ir nustato atliekų surinkimo kainas, kad jie nebūtų operatoriai tų gamyklų, o tas, kas užsiima statyba, būtų ir operatoriai, kad kainų nustatymas ir kontrolė nebūtų vienose rankose su rūšiavimo gamyklomis. Tokia buvo schema pasirinkta. (...) Aš, būdamas ministru, jutau (RATC`ų valdymo – BNS) norą, nes pradžioje buvo skelbiami konkursai be operavimo ir tik statybai. Tada aš pasirašiau įsakymą, kad kartu su statyba būtų perkamas ir operatorius. Tokia buvo pozicija ir atrodė, kad tai yra teisinga“, – kalbėjo buvęs aplinkos ministras.

ES 2007–2013 metais Lietuvai skyrė 235,5 mln. eurų atliekų tvarkymo sistemos plėtrai. Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento vadovas Inesis Kiškis BNS teigė, kad ilgai nebuvo apsispręsta, kaip įgyvendinti ES reikalavimus atliekų tvarkymo srityje. 2010 metais savivaldybės nusprendė statyti atliekų rūšiavimo gamyklas, o paraiškas finansavimui buvo galima teikti iki 2010 metų rugsėjo vidurio.

Jeigu rūšiavimo gamyklų operatoriai būtų savivaldybių valdomi RATC'ai, tai būtų traktuojama kaip valstybės parama, ir jos suderinimas būtų užtrukęs iki pusantrų metų, todėl projektai galėjo negauti finansavimo. Anot I.Kiškio, todėl Aplinkos ministerija nusprendė, jog mažiausiai penkerius metus gamyklas turės valdyti konkurso būdu pasirinktas operatorius. Rangos ir operatoriaus konkursai galėjo būti skelbiami atskirai.

V. Mazuronis, norėdamas paskatinti gamyklos statybą Vilniuje, 2013 metais pakeitė nuostatą, kad ją pastatyti ir valdyti turi ta pati bendrovė. Anot I.Kiškio, dėl to vienas gamyklas šiuo metu valdo RATC`ai, o kitas – konkursuose parinkti operatoriai. Minimalus penkerių metų valdymo laikotarpis pasirinktas, nes per jį turi būti užtikrinta ES paramą gavusio projekto veikla. Vėliau gamyklos gali būti perduotos RATC`ams.

Atliekų tvarkymo rinkoje – persiskirstymas

Aplinkos ministras K. Trečiokas mano, jog dvi nutrauktos sutartys su operatoriumi Klaipėdoje ir Marijampolėje ir grasinimas nutraukti sutartį Vilniuje rodo, kad rinkoje vyksta persiskirstymas, tačiau jam kol kas neaiškios priežastys ir tikslai.

„Aš darau tam tikrą prielaidą. Mes matome, kas vyksta šalyje. Operatoriai laimi konkursus, pastato įrenginius ir toliau eksploatuoja įmonę 15-20 metų. Bet Klaipėdoje operatorius nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų dėl nežinomų priežasčių, todėl nutraukiama sutartis. Marijampolėje nutraukiama sutartis, Vilniuje grasinama nutraukti sutartį. Sutartis nutraukti yra jų teisė, bet ta tendencija rodo, kad kažkas vyksta. Iš (naujų operatorių – BNS) konkurso sąlygų pasimatys, kam taikomas konkursas. Pasibaigus konkursui (Klaipėdoje – BNS) matysime, kas tie naujieji – geresni operatoriai“, – kalbėjo ministras.

Marijampolėje anksčiau nutraukta valdymo sutartis su „NEG recycling“ buvo atnaujinta kai bendrovė ir Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras taikiai susitarė dėl valdymo veiklos atnaujinimo ir nuostolių padengimo.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Bagušinskas BNS sakė, jog sutartis su „NEG recycling“ liepos pradžioje buvo nutraukta, nes bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų – neišrūšiavo visų į gamyklą patekusių atliekų ir dalį jų vežė tiesiai į sąvartyną. Tačiau po derybų sutartis buvo atnaujinta.

„Jie pripažino, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai. Buvo susirinkimas ir pasiūlyta pasirašyti taikos sutartį. Mes su ja sutikome. Jie padengė įsipareigojimus ir vėl vykdo veiklą“, – teigė A. Bagušinskas.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras iš „NEG recycling“ gamyklos valdymą perėmė birželio pabaigoje, nes bendrovė taip pat buvo sustabdžiusi atliekų rūšiavimą ir nevykdė įsipareigojimų.

K. Trečiokas negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl vyksta perskirstymas rinkoje, nes neturi pakankamai duomenų. Jo manymu, turėtų būti pakeistas RATC`ų statusas.

„Nėra gerai, kad RATC`ai yra uždaros akcinės bendrovės ir pelno siekiančios bendrovės – tai brangina paslaugas gyventojams. Aš manau, kad jos turėtų būti viešosios įstaigos, kurios tik pasidengtų sąnaudas. Čia diskutuotinas klausimas, bet tai nėra gerai, nes vis atsiranda noras padidinti tarifus ir įsivežti daugiau atliekų“, – sakė K. Trečiokas.

V. Mazuronis savo ruožtu sakė, kad praėjusią savaitę kilusi krizė Vilniuje susijusi su „kažkieno noru pakeisti valdymo struktūras“.

„Mano nuojauta, kad kažkas vyksta ir bandoma dalintis bei konkuruoti, yra vienareikšmė. Aš nesuprantu automobilių sustabdymo ir miesto palikimo su neišvežtomis šiukšlėmis. Aš nesuprantu nesusikalbėjimo tarp savivaldybės, operatoriaus ir VAATC`o. Visas tas sąmyšis atrodo keistai ir gali būti bandymai tam tikri kažką esamoje situacijoje keisti ar perskirstyti. Aš neatmesčiau tokios galimybės, kad tai yra kažkokie užkulisiniai interesai“, – kalbėjo V. Mazuronis.

Vilniaus šiukšlių krizė – išpūsta

K. Trečiokas BNS teigė, kad Vilniuje kilęs nesusikalbėjimas tarp VAATC'o ir atliekų rūšiavimo gamyklos operatorės „Energesman“ dėl degiųjų atliekų pertekliaus buvo išpūstas – problemos buvo galima išvengti, prašant leidimų atliekas saugoti ne gamyklos teritorijoje.

„Galima sandėliuoti, galima į kitus regionus vežti, bet tą reikia daryti pagal teisės aktus. Kai nesilaikant teisės aktų daroma, tai neleidome į Visaginą vežti sandėliuoti, nes buvo netinkamai išduotas leidimas ir netinkama vieta. Pats vežimas ten buvo galimas, bet nebuvo suderinta viskas iki galo“, – BNS teigė ministras.

Anot K.Trečioko, deginimui skirtų atliekų pertekliaus problema Vilniuje turėtų būti išspręsta, nes jas pusę metų leista laikyti Kazokiškių sąvartyne, o norint jas laikyti iki trejų metų, reikės įrengti specialią aikštelę ir atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Jeigu atliekos bus laikomos ilgiau nei trejus metus, būtų pažeisti ES įsipareigojimai ir grėstų baudos.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį sakė, jog dėl krizės Vilniuje kalta būtent Aplinkos ministerija, kuri galbūt aktyviai bando pakeisti atliekų rūšiavimo gamyklos operatorę „Energesman“, kuri, pasak žiniasklaidos, susijusi su koncernu „Icor“ (anksčiau – „Rubicon group“) – dėl netinkamų ryšių su šia verslo grupe šešėlis iki šiol persekioja buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką.

„Taip atrodo, tarsi Aplinkos ministerija dalyvautų kažkokiuose verslo kovose, kas valdys „Energesman“ – įmonę, kuri užsiima atliekų rūšiavimu. Nedrįstu to sakyti, bet vienareikšmiškai į tą funkciją buvo žiūrima aplaidžiai“, – žurnalistams teigė R. Šimašius.

Po daugiau nei savaitės darbo minimalia galia „Energesman“ valdoma atliekų rūšiavimo gamykla pirmadienį pradėjo veikti visu pajėgumu. Įmonė yra perpildyta degiosiomis atliekomis, skirtomis deginti nepastatytose Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse – pirmoji elektrinė bus pastatyta iki 2018-ųjų pabaigos, antroji – 2019 metais.

K. Trečiokas praėjusį penktadienį pasirašė įsakymą, leidžiantį degias atliekas saugoti Kazokiškių sąvartyne. VAATC vadovas Tomas Vaitkevčius BNS sakė, jog trumpalaikį susitarimą dėl atliekų vežimo tikimasi pasirašyti antradienį.

Lietuvos atliekų rūšiavimo sistema

Atliekų rūšiavimo sistemos kūrimas prasidėjo 2010 metais, kai buvo papildytas atliekų tvarkymo planas. Jame buvo nurodyta, kad Lietuva, vykdydama įsipareigojimus ES, iki 2020 metų turi daugiau nei 50 proc. komunalinių atliekų paruošti antriniam panaudojimui arba perdirbti, o savivaldybės iki 2015 metų turi sukurti atliekų tvarkymo sistemą.

Lietuvoje buvo pradėti rengti atliekų rūšiavimo įrenginių projektai, kartu tikintis, kad Lietuvoje bus praplėstos atliekų deginimo galimybės. Iš viso buvo suplanuota 11 atliekų rūšiavimo gamyklų.

Šiandien Lietuvoje veikia 10 tokių gamyklų. Vilniuje gamyklą valdo bendrovė „Energesman“, Šiaulių ir Marijampolės gamyklas – bendrovė „NEG recycling“ – dėl įsipareigojimų nevykdymo sutartis su ja buvo liepą nutraukta Klaipėdoje, kur turėtų būti skelbiamas naujas operatoriaus konkursas. Panevėžio gamyklą valdo bendrovė „Ekoatliekos“, o Telšių – bendrovė „Veistas“.

Kauno, Kėdainių, Alytaus, Utenos rūšiavimo gamyklas valdo RATC'ai. Vienintelė Tauragės gamykla kol kas nėra pastatyta – ją planuojama pastatyti iki 2020 metų.

Visos jau veikiančios gamyklos pastatytos 2015-2016 metais, o jų operavimo sutarčių laikas truks nuo 5 metų (Klaipėdoje) iki 20 metų (Vilniuje).

„Energesman“ ir „NEG recyling“ yra susijusios per akcininkus. 60 proc. „Energesman“ akcijų valdo pernai liepą įkurta bendrovė „Pirmoji investicija“ (ją valdo Olandijos investicinis fondas „Nordic Investment Fund I“, o šio fondo valdytojas yra Kipre registruota įmonė „Stichting NordBridge Capital“), 19 proc. – bendrovė „AEnergija“, 20 proc. – „Segestra“ ir 1 proc. – Laura Karklaitė-Čiškauskienė. „NEG recycling“ 36 proc. akcijų valdo „Segestra“, 35 proc. – „AEnergija“, 15 proc. – „New Energy Group“, o 14 proc. – Vytautas Banys.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close