captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žinia kaupiantiems pensijai: dauguma rizikuoja prarasti pinigus

Dauguma dirbančiųjų yra sudarę pensijų kaupimo sutartis su pensijų fondus valdančiomis bendrovėmis. Aiškėja, kad dėl pasirinkto kaupimo būdo didelė jų dalis gali patirti nuostolių. Siekiant to išvengti parengtas įstatymo pataisų projektas, tačiau jo svarstyti ir priimti neskubama.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Pradinis Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektas buvo parengtas praėjusiais metais. Projekto juodraštyje, kurį pavyko gauti DELFI, nurodoma, kad dėl neracionalių sprendimų, prarasti pinigus rizikuoja septyni iš dešimties gyventojų.

Pavyzdžiui, jauni asmenys kaupia pernelyg konservatyviai. Vyraujant mažoms tarpbankinėms palūkanoms kyla rizika, kad jų sukauptas pensijų turtas nekompensuos turto vertės praradimų, kylančių dėl infliacijos.

Pagal rizikos pobūdį tinkamą fondą pasirinkę vyresni gyventojai artėjant pensiniam amžiui savo pasirinkimo nekeičia.

Dėl rinkos svyravimo rizikos įgijus teisę į pensijų išmokas, jų sukauptas turtas gali būti konvertuojamas į pensijų išmoką finansų rinkoms patiriant nuosmukį. Taip gali būti patirti nuostoliai, o išmoka neužtikrintų orios senatvės ir būtiniausių poreikių patenkinimo.

„Remiantis Lietuvos banko atlikta analize, atsižvelgiant į amžių, 69,7 proc. dalyvių kaupia netinkamame pagal rizikos pobūdį fonde, o jaunų asmenų (iki 39 m. amžiaus), kaupiančių netinkamame fonde, dalis sudaro net 73,2 proc. Be to, daugiau nei 78 proc. visų dalyvių nėra keitę pensijų fondo, o kasmet savo pensijų fondą vidutiniškai keitė tik 3,28 proc. dalyvių“, – rašoma projekto lydinčiuosiuose dokumentuose.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus viršininkė Justina Pupienienė pripažino, kad II pakopos pensijų kaupimo sistemoje yra spręstinų problemų.

Anot jos, pensijų turto investavimo rizika tenka jo valdyti nepajėgiems gyventojams.

Didelė jų dalis lėšas senatvei kaupia netinkamos investavimo strategijos fonde. Keisdami fondus gyventojai vadovaujasi emocijomis, orientuojasi tik į trumpalaikį rezultatą, o didžioji dalis dalyvių – pasyvūs. Be to, tobulintina yra ir pensijų išmokų sistema.

Viršininkės teigimu, tai įvertinęs Lietuvos bankas ir parengė Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus.

Pirma, jais siūloma įdiegti gyvenimo ciklo pensijų fondų veiklos koncepciją arba tikslinės datos pensijų fondų modelį.

Jis grindžiamas kartu su dalyviais „senstančių“ pensijų fondų principu, kai kiekvieno pensijų fondo investavimo strategija yra dinamiška – laikui bėgant mažėjančia investavimo rizika.

Antra, pataisomis, siūloma reglamentuoti pensijų anuitetų pardavimą, standartizuoti jų rūšis, nustatyti jų mokėtojų pelno, gauto vykdant pensijų anuitetų veiklą, paskirstymo tvarką.

„Tikimės, kad įgyvendinus šiuos pakeitimus būtų užtikrinama didesnė dalyvių interesų apsauga. Gyvenimo ciklo fondų mechanizmas leistų suvaldyti grėsmę, kylančią sistemai ir gyventojams dėl jų neapgalvotų, emocijomis ar nežinojimu paremtų sprendimų renkantis ar keičiant pensijų fondą.

Užtikrinus tinkamos investavimo strategijos fondų pasirinkimą pagal gyventojo amžių, būtų sudarytos sąlygos optimaliai investicijų grąžai ilguoju laikotarpiu.

Įtvirtinus pensijų anuiteto mokėtojo pasirinkimo procedūrą, būtų sudarytos prielaidos gyvybės draudimo įmonių konkurencijai. Tai lemtų mažesnę pensijų anuiteto kainą, būtų sumažinta interesų konflikto galimybė. Pensijų anuitetų mokėtojų siūlomi standartizuoti produktai būtų lengviau palyginami ir suprantami potencialiems pensijų anuitetų pirkėjams“, – vardijo J. Pupienienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė informavo, kad šiuo metu projektas yra tik darbo tvarka svarstomas ir diskutuojamas, siekiant įvertinti pačios gyvenimo ciklų koncepcijos tikslingumą Lietuvai ir formą, kuria ši koncepcija galėtų būti įgyvendinta.

„Ši koncepcija yra pažangi ir kaupimo dalyviams naudinga tuo, kad mažintų jiems tenkančią investicinę riziką, daugiau atsakomybės tektų patiems valdytojams. Tačiau šiuo metu dėl Lietuvai tinkamiausio modelio diskutuojama, svarstant visus kiekvieno varianto privalumus ir trūkumus.

Kadangi tai yra gana sudėtinga sritis, kur daug skirtingų nuomonių dėl priemonių, kuriomis galima pasiekti keliamus tikslus, artimiausiu metu dar neketinama jo galutinai patvirtinti ir pateikti visuomenei svarstymams“, – komentavo ministerijos atstovė.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys teigė, kad ši organizacija dar nėra gavusi galutinio įstatymo projekto.

„Su šiais projektais tiek valstybės institucijos, tiek pensijų kaupimo bendrovės dirba jau seniai – labai rimtai analizuojama situacija, siekiama atsakyti į visus iškylančius strateginius ir techninius klausimus, pasirinkti geriausius sprendimus, kurie duotų didžiausią naudą visai sistemai“, – komentavo jis.

Asociacijos prezidentas pabrėžia, kad visos bendrovės pasisako už tai, kad sistema turi būti stabili ir teiktų naudą visiems jos dalyviams.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...