captcha

Jūsų klausimas priimtas

Konkurencija įžiebs dar ne vieną konfliktą „Rail Baltica“ projekte?

Projekto „Rail Baltica“ stabdymu neseniai kaltinta Lietuva iš tiesų yra labiausiai pasistūmėjusi į priekį, todėl kaltinimus vargu ar galima laikyti pagrįstais, sako Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Vaidas Gaidelys. Pašnekovo teigimu, sklandžiam bendradarbiavimui trukdo ir tai, kad, nepaistant bendro projekto, šalys išlieka konkurentėmis ir latviams nerimą kelia mintis, kad Lietuva galėtų nutiesti geležinkelio atkarpą iki Vilniaus.
BNS foto nuotr.
BNS foto nuotr.

Trijų Baltijos šalių atstovų susitikimo dėl projekto „Rail Baltica“ išvakarėse bendros įmonės „RB Rail“ vadovė Baiba Rubesa pareiškė, kad „RB Rail“ stebėtojams nepavyksta susitarti dėl įmonės viešųjų pirkimų tvarkos – susitarimas turėjo būti pasiektas dar pernai rugsėjį, o procesus vilkina Lietuva.

„Kai stebėtojų tarybos pirmininku tapo žmogus iš Lietuvos, šie sprendimai nepajudėjo nuo 2015 metų rugsėjo, ar reikia daugiau pasakyti?“ – BNS sakė B. Rubesa.

Piktintis projekto vilkinimu netruko ir opozicijos atstovai. „Lietuvos vyriausybė, konkrečiai – socialdemokratų valdoma Susisiekimo ministerija, blokuoja itin svarbų „Rail Baltica“ projektą. Blokuoja, nes nori viešuosius pirkimus vykdyti pati, o ne centralizuotai visoms trims Baltijos šalims. Matant, kaip pabrangsta viešieji pirkimai, kai į juos įsisuka Lietuvos socialdemokratai, minčių kyla įvairių...“, – savo socialiniame tinkle „Facebook“ rašė konservatorė Rasa Juknevičienė.

Visai netrukus, po šalių susitikimo, bendrovė „RB Rail“ išplatino pranešimą, esą dėl vieno pagrindinių nesutarimų – viešųjų pirkimų konkursų skelbimų tvarkos – susitarta.

Tačiau išlieka sričių, kur šalių pozicijos gali susikirsti. Be to, nors šalys yra projekto partnerės, neatmestina, kad dėl niekur nedingusios tarpusavio konkurencijos krovinių gabenimo rinkoje nuskambės dar ne vienas kaltinimas, iškils dar ne vienas konfliktas.

Kaltinimus vadina nepagrįstais

Ekonomistas V. Gaidelys pažymi, kad, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, Lietuva yra labiausiai pažengusi – baigusi pirmąjį „Rail Baltica“ etapą ir nutiesusi geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, kitas etapas vyks nuo Kauno iki Latvijos sienos.

„Tuo metu Latvija 2018 metais „Rail Baltica“ projektą rengiasi pradėti nuo Rygos geležinkelio stoties rekonstrukcijos, Estijos „Rail Baltica“ atkarpa šiuo metu jau yra suprojektuota, tačiau dar neįgyvendinta.

Manyčiau, kad visoms pusėms būtų naudinga, užuot kaltinus viena kitą, dėmesį skirti problemų sprendimui ir bendradarbiavimui. Tikiu, kad visos pusės siekia sėkmingos projekto baigties“, – kalba pašnekovas.

Susisiekimo ministerija kaltinimus dėl projekto stabdymo taip pat vadina neproduktyviais ir nepagrįstais.

„Lietuvoje projektas jau aktyviai įgyvendinamas. Lietuva, įgyvendindama jį, iš tiesų yra vienu žingsniu priekyje. Kaip daug pasakantį faktą galima paminėti tai, kad projektas „Rail Baltica“ dar 2011 metais Seimo buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, Latvijoje tai įvyko visai nesenai.

Turime tikslą projektą pabaigti iki 2025 metų, kol kas projekto įgyvendinimo darbai nevėluoja ir vyksta pagal grafiką, todėl teiginiai, kad projektas stabdomas, yra nepagrįsti“, – teigia ministerijos atstovai.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bendra projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo įgyvendinimo kaina sudarė 364,5 mln. eurų, iš kurios daugiausia – 193,3 mln. eurų buvo „Lietuvos geležinkelių“ lėšos, 166,1 mln. eurų – ES parama, valstybės biudžeto lėšos – 5,1 mln. eurų.

Baigus projektą, laukia dar vienos šalių peštynės?

Bendros įmonės „RB Rail“ steigimo dokumentuose buvo susitarta dėl tokių bendrų aspektų, kaip projekto pabaigos data (2025 metai), Vilniaus jungties, kaip sudėtinės ir lygiavertės projekto dalies, įtvirtinimas, pažymi Susisiekimo ministerija. Dar vienas susitarimas tarp šalių buvo pasiektas rugsėjo 7 dieną – susitarta dėl dalykų, dėl kurių bene labiausiai buvo laužomos ietys, t.y. viešųjų pirkimų konkursų skelbimo tvarkos.

„Buvo pasiektas susitarimas dėl taip vadinamos projekto kontraktavimo schemos, t.y. aiškaus atsakomybių atskyrimo ir pasidalinimo, vykdant projekto įgyvendinimo veiklas, tarp bendros įmonės ir valstybių paskirtų nacionalinių projekto vykdytojų.

Sutarta, kad projekto pirkimai bus skaidomi į tris dalis – vykdomus bendros įmonės, konsoliduotus ir vykdomus nacionalinių projekto vykdytojų. Taip pat [sutarta] dėl pačių pirkimų organizavimo principų“, – aiškina Susisiekimo ministerija.

Lietuva per bendrą įmonę ketina skelbti konkursus dėl 85 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Lenkijos siena–Kaunas signalizacijos įrengimo ir 14,5 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaunas–Latvijos siena projektavimo. Nacionaliniu lygiu Lietuva skelbs konkursus už 144 mln. eurų. Sutarta ir dėl bendros įmonės filialų Lietuvoje ir Estijoje steigimo. Toks filialas Lietuvoje leis užtikrinti, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) liktų šalyje.

Kaip pažymi Susisiekimo misterija, artimiausių 10 metų tikslas, kurio sutinka siekti visos šalys, yra pastatyti geležinkelį, tuo pačiu šalys jau dabar sutaria, kad geležinkelio infrastruktūra bus kiekvienos valstybės, kurioje nutiestas geležinkelis, nuosavybė. Tačiau dėl „Rail Baltica“ valdymo po to, kai projektas bus įgyvendintas, tikslaus sprendimo nėra.

„Bus pasirinktas optimaliausias geležinkelio valdytojų bendradarbiavimo modelis, kuris visiems veikti norintiems operatoriams užtikrins prieigos prie infrastruktūros galimybę. Vienu iš tokių operatorių galėtų būti ir „RB Rail“. Ir, žinoma, jei šis bendras operatorius veiktų, jam būtų keliamas pelningumo reikalavimas, o pelnas dividentų forma būtų išmokamas akcininkams“, – pažymi Susisiekimo ministerijos atstovai.

Infrastruktūros valdymo atitekimu centrinei įmonei gali būti nesuinteresuotos atskirtos šalys ir jų operatoriai, ypač, tikėtina, „Lietuvos geležinkeliai“, į „Rail Baltica“ investavę nemažą dalį nuosavų lėšų.

Užmojai kelia nerimą konkurentams

Estija, panašu, didelių krovinių srautų, atsiradus „Rail Balticai“, nesitiki, todėl ginčuose jos balso negirdėti. Didžiausia konkurencija juntama tarp Latvijos ir Lietuvos.

Latvija, oro uoste turinti geležinkelio stotį, turi potencialo tapti tam tikru krovinių centru, tačiau didžiausią pažangą daranti Lietuva sudaro nemenką konkurenciją Latvijai. Net ir krovinių gabenimo sąlygų iš Lenkijos į Kauną pagerinimas didina Lietuvos konkurencinį pranašumą. KTU profesoriaus V. Gaidelio teigimu, latvių nedžiugina ir lietuvių užmojis nutiesti geležinkelio atkarpą Kaunas–Vilnius.

„Šiuo metu vykstanti aktyvi diskusija ir iniciatyvos nutiesti geležinkelio atkarpą iki Vilniaus yra labai logiškas veiksmas, nes Vilniuje šiuo metu yra sukuriama apie 40 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Be abejonės, vyksta intensyvi konkurencija dėl krovinių pritraukimo iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kinijos ir kitų regionų, o Lietuvai nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpą iki Vilniaus, „Lietuvos geležinkeliai“ įgautų galimai didesnį konkurencinį pranašumą, lyginant su kolegomis Latvijoje, nes europinė vėžė būtų arčiau ir lengviau pasiekiama, ypač kroviniams, vykstantiems Vakarų Europos kryptimi“, – kalba V. Gaidelys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...