captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Andrikienė: ES sėkmė – Lietuvos sėkmės sąlyga

Vokietijos ekonomikos ministras neseniai pareiškė, kad ES ir JAV derybos dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties (TTIP) žlugo. Be to kilo konfliktas dėl JAV bendrovės „Apple“; ES krečiama „Brexit“; JAV neužilgo vyks prezidento rinkimai. Tai nėra geras fonas derėtis dėl laisvosios prekybos sutarties tarp ES ir JAV. Apie tai kalbamės su Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto nare Laima Andrikiene.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Šią savaitę Europos Parlamento nariai plenarinėje sesijoje Strasbūre aptars Europos Komisijos sprendimą dėl Airijos pagalbos bendrovei „Apple“. Tai kelia įvairių klausimų bei prieštaravimų pačioje Airijoje.

– Gali atrodyti, kad Airijos vyriausybė turėtų džiaugtis galimybe gauti papildomus 13 milijardų eurų iš bendrovės „Apple“. Tačiau šis siūlymas pačioje Airijoje priimamas nevienareikšmiškai. Sakykim, Airijos Katalikų bažnyčia mano, kad Airijos vyriausybė už šiuos pinigus galėtų paremti sunkiai besiverčiančias šeimas. Tačiau Airijos Vyriausybė jau kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama persvarstyti šį sprendimą. Vienas airių vyriausybės ministrų paleido sparnuotą posakį, kad Airija šito obuolio neragaus, nes jis yra užnuodytas. Airijos vyriausybė skaičiuoja, kad toks žingsnis turėtų ilgalaikių neigiamų pasekmių ir būtų bloga žinia visiems investuotojams. Nežinau, kas bus nuspręsta Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, bet, aš, būdama Airijos vyriausybės vietoje, balsuočiau prieš tų pinigų ėmimą.

– Ar šis ginčas dėl „Apple“ neturės įtakos ES ir JAV laisvosios prekybos sutarčiai?

– Padėtis tokia – už prekybą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė su JAV stengiasi susitarti dėl laisvosios prekybos sutarties. Už konkurenciją atsakanti Komisarė tuo pat metu priima sprendimą dėl mokestinio reikalavimo iš „Apple“. Tokie sprendimai Komisijoje nepriimami iš anksto nesuderinus pozicijų. Vis dėlto nemanau, kad toks EK sprendimas yra spaudimo priemonė amerikiečių derybininkams. Taip pat nemanau, kad EK sprendimas turės lemiamos įtakos ES-JAV deryboms, kadangi yra daug svarbesnių veiksnių, lemiančių derybų eigą ir baigtį.

– Vis tik, ar, vykstant sudėtingiems politiniams procesams ir ES, ir JAV, galima tikėtis ES ir JAV derybų sėkmės?

– Derybos tęsiasi. Šiandien jau žinome, kad 15-asis derybų raundas vyks Vašingtone šių metų spalį. Kas bus po prezidento rinkimų JAV? Niekas nežino. Opozicija sutarčiai Jungtinėse Valstijoje ryški ir dabar, todėl bijodami prarasti balsus kandidatai apskritai neakcentavo šio klausimo. Vis tik būtent su Hillary Clinton siejama sėkmingos derybų pabaigos viltis.

– Sudariusios tarpusavio prekybos sutartį ES ir JAV taptų didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos zona. Kas yra įtakingiausi šio projekto priešininkai?

– Kinija ir Rusija. Dar prieš 2013 metais prasidedant deryboms, Rusija ir Kinija atvirai reiškė nuogąstavimus dėl laisvosios prekybos pasaulyje, jei ES ir JAV pavyktų susitarti. Jau ir be šios sutarties, ES ir JAV sudaro labiausiai integruotą prekybos zoną pasaulyje. Laisvosios prekybos susitarimo įsigaliojimo atveju taisyklės taptų dar laisvesnės ir apsaugos priemonės, galiojančios trečiosioms šalims, griežtesnės. Ir kinai, ir rusai visomis priemonėmis stengiasi išvengti ES ir JAV sąjungos atsiradimo. Globaliame pasaulyje jiems gerokai paprasčiau konkuruoti su ES ir JAV atskirai. Sutarčiai nepritaria ir visokiausio plauko antiglobalistai, neretai maitinami rusiškais ir kiniškais pinigais. Visiems jiems pavyko kai ką pasiekti. Vokietijoje per šiuos metus visuomenės palaikymas ES-JAV prekybos sutarčiai krito nuo 55 iki 17 procentų ir krenta toliau.

– Kokie yra konkretūs, sakykim Kinijos, veiksmai, siekiant šią sutartį sustabdyti?

– 2013 metais, tik prasidėjus deryboms dėl TTIP, Kinijos prezidentas paskelbė pasaulinės ekonominės ekspansijos strategiją, pavadintą OBOR (angl. One Belt, One Road; The Silk Road, Economic Belt). Jai įgyvendinti įkurtas ne vienas bankas, pavyzdžiui, Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB), kurio pradinis kapitalas siekia 100 milijardų dolerių. Strategijos esmė yra de-atlantizacija. Tai reiškia, kad Kinija siekia dominuoti Europoje ir Azijoje, tuo pačiu atribodama JAV nuo ES. Savaime aišku, kad TTIP ir OBOR strategija yra du tarpusavyje sunkiai suderinami dalykai. Ir neatsitiktinai AIIB steigėjų ir akcininkų tarpe nėra JAV, kaip nėra ir Japonijos bei Taivano – tų valstybių, kurios yra artimiausios Jungtinėms Valstijoms tame regione.

– Tačiau galimybe pasiekti laisvosios prekybos sutartį pradeda abejoti ne tik Vokietijos, bet ir Prancūzijos aukšti pareigūnai. Kodėl tai tampa populiaru?

– Dėl labai paprastos priežasties – ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, artimiausiu metu vyks rinkimai. Politikai jau dabar apie juos galvoja, reaguoja į visuomenės nuotaikas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mandatas deryboms su JAV suteiktas Europos Komisijai. Prie derybų stalo nesėdi nei Prancūzija, nei Vokietija, Austrija, ar Lietuva. Su JAV derasi Europos Komisijos derybininkai. Lygiai taip pat JAV Kongresas ir Senatas suteikė mandatą savo derybininkams.

Galimybė keisti derybų tvarką ir eigą yra valstybių, kurios suteikė mandatą EK, valioje. Bet kokiam pokyčiui reikalingas daugumos valstybių pritarimas. Atskirų ministrų, ar netgi prezidentų pareiškimus vertinu kaip politikavimą rinkimų fone.

– Kodėl Europai bei Lietuvai reikia laisvosios prekybos sutarties su JAV?

– Jau minėjau kinų ekonominės ekspansijos strategiją. Tačiau mažai kas žino, kad jos autoriai priklauso ne ekonomikos ministerijai, o nacionalinio saugumo ir gynybos žinyboms. Šis pavyzdys aiškiai parodo, kad riba, skirianti ekonominį bendradarbiavimą, ir bendradarbiavimą saugumo srityje, nėra tokia jau ryški. Bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos bei saugumo srityse yra tarsi dvi tos pačios monetos pusės.

Laisvosios prekybos ir investicijų sutartys pašalina tokias kliūtis, kaip tarifai, muitai, kvotos, apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kuo daugiau tokių sutarčių, tuo lengviau Lietuvos ir ES verslui. Investicijų apsauga, ginčų sprendimas teismuose, finansinės, bankų, operacijos – šioje srityse gausu problemų. Tie, kurie susidūrė su amerikietiškais bankais, žino, ką turiu omenyje. Tą kuo puikiausiai supranta mūsų verslas.

– Kokia būtų konkreti sutarties nauda, kad ir pinigine išraiška?

– Prieš prasidedant deryboms buvo paskaičiuota būsima nauda. Susitarimo įgyvendinimas reikštų papildomą metinį BVP augimą: 0,5 proc. ES ir 0,4 proc. JAV, o pinigine išraiška tai yra šimtai milijardų eurų kasmet. Taip, mūsų rinkos būtų atviros amerikiečių gamintojams. Žinodama amerikiečių standartus bei reikalavimus, aš to nesibaiminu. Yra jautrių klausimų, kaip, pavyzdžiui, genetiškai modifikuoti produktai. Amerikiečiai juos toleruoja, o europiečiams tai nepriimtina. ES, savo ruožtu, amerikiečiams siūlo energetikos sektorių taip pat įtraukti į laisvosios prekybos susitarimą. Tai mums palengvintų tokių klausimų, kaip energetinė priklausomybė nuo Rusijos, sprendimą. Amerikiečiai teisūs sakydami, kad paprastai laisvosios prekybos susitarimuose energetikos nebūna. Tačiau klausydami mūsų derybininkų argumentų jie keičia nuomonę. Reikia laiko, tačiau susitarti įmanoma. Nuo pat derybų pradžios tikėtasi jas baigti iki dabartinio JAV prezidento kadencijos pabaigos. Bet net ir šiuo metu abiejų pusių derybininkai sako: yra galimybė susitarti. Tam reikia politinės valios bei visuomenės paramos.

Mes, Lietuvoje, į Europos Sąjungą dažnai žiūrime tarsi į kažką, esantį šalia mūsų, stebime ją tarsi iš šalies. Daugelis mūsų vis dar nesuvokia, kad ES – tai mes. Jei bus gerai Europos Sąjungai, bus gerai ir Lietuvai. Tokio požiūrio pasigendu ne tik visuomenėje, bet ir politiniuose sluoksniuose.

Kalbino Vytautas Raškauskas

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close