captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos ekonomika augimo stadijoje: mažėja šalies įmonių įsiskolinimai

Milijardas eurų – tokią sumą Lietuvos įmonės vėluoja apmokėti laiku. Bet pradelsti įsiskolinimai mažėja, o bendras įmonių aktyvumas, pavyzdžiui, draudžiantis nuo galimų rizikų naujose rinkose, prilygsta prieškriziniams 2006-2008 metams. Visa tai esą rodo, kad Lietuvos ekonomika tikrai perėjusi į augimo stadiją. Kita vertus, tai gali būti ir užuomina, kad stabilumas – ne amžinas.

Statybų ir nekilnojamojo turto sektorius – vienas iš tų, kurie daugiausiai kredituojami bankų. Todėl ir laiku neapmokamos sumos čia irgi stambesnės.

Pradelstos paskolų įmokos, taip pat vėluojantys tarpusavio įmonių atsiskaitymai už prekes ir paslaugas šiuo metu iš viso sudaro milijardą šimtą milijonų eurų. Didesnių ar menkesnių laiku nepadengiamų skolų turi beveik 40 tūkst. Lietuvos įmonių.

Visgi pradelsti verslo įsipareigojimai mažėja. Pavyzdžiui, palyginti su metų pradžia, – apie 17 proc. Skaičius į gerą pusę labiausiai koregavo „Snoro“ pradelstų paskolų pardavimas.

„Tačiau netgi pašalinus „Snoro“ įtaką, vėlavimų dalis mažėja. Viena iš pagrindinių to priežasčių – nuosekliai gerėjusi įmonių finansinė būklė. Nors 2015 m. įmonių pajamos augo šiek tiek lėčiau nei metais prieš tai, tačiau ženkliai išaugęs įmonių vidutinis pelningumas prisidėjo tiek prie gerėjusių jų pinigų srautų, likvidumo, tiek ir kreditingumo“, – teigė „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Maskeliūnienė.

Kredito biuras „Creditinfo“ 12 proc. šalies įmonių nustatęs reitingus, kurie rodo aukščiausią jų bankroto riziką – tai yra tiek įmonių veikla gali sustoti. Draudikė „Coface“ sako, jeigu verslo nuostolius tektų padengti dabar, jie būtų trečdaliu didesni nei metų pradžioje. Įmonių draudimosi nuo galimų rizikų srautas – toks pat, kaip 2006-2008 metais.

„Tai reiškia, kad verslo pardavimo apimtys didėja, ieškoma naujų kanalų. Tai gali reikšti, kad, tarkime, dingus vienai rinkai, kaip nutiko su Rusijos rinka, jie ieško kitų rinkų. Bet tai suprantama, juk norint išlaikyti našumą, išlaikyti iki tol buvusias apimtis, turi ieškot naujų rinkų. Tai ieškodamas to naujo, tu šiek tiek kartais turi prisiimti daugiau rizikos“, – sakė „Coface“ Lietuvoje vadovas Mantvydas Štareika.

Nors kai kurios aplinkybės panašios į buvusias prieš pat krizę, ekonomistai naujų krizių ar burbulų, kurie galėtų sprogti, kol kas nemato: verslas imasi naujų projektų, pelnai auga, keliamos algos, o ir pačių įmonių turimos santaupos – rekordiškai didelės – maždaug 6 mlrd. eurų.

„Galima sakyti, kad įmonės ilgą laiką tiesiog laižėsi žaizdas po krizės, tvarkėsi savo balansus, bijojo, galima sakyti, investuoti, bijojo skolintis. Tai iš esmės, ta situacija jau kaip ir atėjo į pabaigą, nes jau beveik metai, kuomet pastebime, jog įmonės skolinasi daug aktyviau, bankai taip pat skolina noriau, įmonės investuoja. Tai, aišku, susiję ir su tuo, kad ir vartojimas Lietuvoje yra atsigavęs“, – teigė „Danske Bank“ vyriausiasi Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

„Coface“ teigimu, pasaulio makroekonominės situacijos gerėjimas Lietuvą pasiekia lėtai, o blogėjimas – akimirksniu. Lietuvos bankas ir finansų ministerija vakar sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2,3 proc. Priežastis – pradėjusios mažėti investicijos ir britų traukimasis iš Europos Sąjungos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...