captcha

Jūsų klausimas priimtas

Medininkų byloje nuteisto K. Michailovo advokatai skundžiasi Aukščiausiajam Teismui

Medininkų žudynių byloje kalėti iki gyvos galvos nuteisto buvusio omonininko Konstantino Michailovo advokatai parašė skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Skundą pasirašė visi trys gynėjai – Lietuvoje praktikuojantys advokatai Ingrida Botyrienė ir Arūnas Marcinkevičius bei advokatas iš Latvijos Oskaras Ruodė.

Teismo atstovė spaudai Živilė Jokimaitė-Dolgich BNS sakė, kad skundas gautas praeitą savaitę, jis perduotas atrankos kolegijai, kuri ir spręs, ar priimti nagrinėti šį skundą.

Advokatas A. Marcinkevičius BNS sakė, kad Aukščiausiojo Teismo prašoma panaikinti anksčiau priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius K. Michailovui ir jį visiškai išteisinti.

„Nėra nė vieno įrodymo, kad žmogus padarė nusikaltimą. Negali būti kaltas žmogus dėl to, ko jis nepadarė“, – BNS sakė advokatas A. Marcinkevičius. Jis gretino savo kliento ir sovietmečiu KGB dirbusio buvusio Lietuvos vidaus reikalų ministro Marijono Misiukonio bylą. Pastaroje M. Misiukonis buvo teisiamas ir išteisintas dėl genocido už jo vaidmenį sulaikant paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamą Antaną Kraujelį-Siaubūną.

Birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad K.Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į nusikaltimus žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė prokuratūra. Nuosprendžiu pripažinta, kad Medininkų žudynės įvykdytos politiniais motyvais, sako prokuroras.

Prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad teismas pripažino, kad Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš kriminalinių paskatų – buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie tai padarė vykdymi įsakymus, siekdami įbauginti Lietuvos gyventojus ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir grįžti į TSRS sudėtį.

K. Michailovo ir jo advokatų skundus Apeliacinis teismas atmetė.

Apeliacinio teismo pranešime rašoma, kad visuotinai pripažinti bendrieji teisės principai neabejotinai priskiria civilių gyventojų nužudymą nežmoniškoms veikoms pagal tarptautinę teisę. Teismas nustatė, kad nužudyti pareigūnai pagal tarptautinėje teisėje vartojamas sąvokas buvo civiliai (t. y. ir muitinė, ir policija buvo institucijos, nesusijusios su ginkluotosiomis pajėgomis). Poste 1991 metų liepos 31 dieną dirbę pareigūnai buvo užpulti netikėtai staiga pasirodžiusių ginkluotų užpuolikų, su kuriais nė vienas iš pareigūnų nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino.

Teismas nustatė, kad Lietuvai ir Latvijos atkūrus nepriklausomybę, TSRS, siekdama destabilizuoti padėtį, tęsti okupaciją ir grąžinti šias valstybes į savo sudėtį, ėmėsi bauginimo ir teroro politikos. Nuo 1991 metų pradžios Lietuvoje buvo vykdoma atvira karinė agresija, kuria siekta išprovokuoti ginkluotą konfliktą, neramumus. Sėkmingos provokacijos atveju tai būtų tapę priežastimi nuversti atsikūrusių valstybių valdžią, panaudojant karines pajėgas įvesti TSRS prezidentinį valdymą ir taip tęsti okupaciją. Didelio masto ir sistemingos represijos prieš gyventojus buvo dalis oficialios tikslingos sisteminės totalitarinės TSRS politikos, siekiant išsaugoti TSRS vientisumą.

Byloje taip pat buvo padaryta išvada, kad Medininkų žudynių metu Rygos OMON milicininkas K. Michailovas veikė kaip TSRS valdžios atstovas, palaikė ir įgyvendino TSRS persekiojimo politiką. Į muitininkus ir policininkus šaudyta taikant jiems į galvas, gyvybiškai pavojingą vietą, siekiant tyčia juos nužudyti, nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, jam kruopščiai ruoštasi.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Iš K. Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close