captcha

Jūsų klausimas priimtas

Plinta naujas sukčiavimo būdas – apgautieji praranda didžiulius pinigus

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau įmonių užkimba ant pakankamai paprasto sukčių kabliuko ir praranda tūkstančius eurų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip DELFI pasakojo SEB banko prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola, nusikaltėliai įsibrauna į elektroninį įmonės susirašinėjimą su užsienio partneriais ir informuoja apie esą pasikeitusią banko sąskaitą, į kurią lietuviai po to padaro pavedimą.

Turbūt naujausias toks atvejis, kurio metu prarasta beveik 52 tūkst. eurų, užfiksuotas rugpjūčio 22 dieną Panevėžyje. Apie tai pranešta Panevėžio apskrities vyriausiausiojo policijos komisariato suvestinėje.

„2016 metų rugpjūčio 22 dieną gautas pranešimas, kad 2016 metų rugpjūčio 16 dieną uždaroji akcinė bendrovė atliko 51 862 eurų mokėjimo nurodymą, į vienos Italijos įmonės banko sąskaitą. Susisiekus su pavedimo gavėjo-įmonės finansų vadovu, paaiškėjo, kad tai nėra įmonės atsiskaitomoji sąskaita. Įtariama, kad banko sąskaitos numeris buvo atsiųstas galimai suklastojus pavedimo gavėjo elektroninio pašto adresą“, – rašoma suvestinėje.

Kad panašių atvejų yra ir daugiau sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius.

„Pranešimų apie įvardintus nusikaltimus yra gaunama ir dėl jų atliekami tyrimai“, – DELFI informavo jis.

Tačiau tiek P. Radvilavičius, tiek Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis nurodė, kad atskira statistika pagal būtent tokį sukčiavimo būdą nėra vedama, todėl bendro jų masto visoje Lietuvoje šiuo metu sužinoti negalima.

SEB – apie 10 atvejų

„Pastaruoju metu pastebime, kad vis daugiau įmonių užkimba ant naujo sukčiavimo būdo, – pasakojo A. Šapola. – Nutinka taip, kad į bendravimą el. paštu įsiterpia sukčiai. Dažniausiai užvaldomos el. pašto paskyros ir stebimas susirašinėjimas.

Kai sukčiai supranta, kad susirašinėjimo esmė yra kažkokių prekių pirkimas, mato, kad kalbama apie avansus, išankstinius mokėjimus už prekes, tada tinkamu metu siunčia laišką.“

Pašnekovas pasakojo, kad iš pradžių toks sukčiavimo būdas būdavo naudojamas, kai įmonė bendrauja su tiekėjais Azijos šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, Honkonge, ir naudojamas, tarkim, „Gmail“ paštas.

Tačiau pastaruoju metu pasitaiko, kad klastojamas normalus įmonės pašto adresas.

„Tada žinutė, kurią gauna pavedimą daranti įmonė, yra tai, kad pasikeitė tiekėjo banko sąskaita – dėl vienokių ar kitokių priežasčių, todėl dabar mokėjimą reikia atlikti į naują sąskaitą. Nurodomi rekvizitai“, – dėstė SEB prevencijos departamento direktorius.

Jei gauta žinutė įmonei įtarimo nesukelia, atliekamas pavedimas ir tik po kurio laiko suprantama, kas atsitiko.

„Kartais greičiau, kartais lėčiau. Dažniausiai toks sukčiavimo būdas paaiškėja, kai įmonė išsiaiškina, kad tiekėjas (partneris) tų pinigų nėra gavęs“, – sakė A. Šapola.

Jis nurodė, kad nuo 2016 metų pradžios SEB banke užfiksuota apie 10 tokių atvejų, kurių metu prarasta per 200 tūkst. eurų.

„Tai pakankamai nemaži pinigai, o juos praradusios įmonės – pačios įvairiausios. Kiekviena, kuri turi partnerių užsienio šalyse ir bendravimas dažniausiai vyksta el. paštu, nesvarbu kokia yra veiklos sritis – spektras labai platus“, – DELFI pasakojo pašnekovas.

Kaip apsisaugoti

A. Šapola teigė, kad norint nuo šio sukčiavimo būdo apsisaugoti, visų pirma reikia apie jį informuoti įmonės darbuotojus – ypač tuos, kurie dirba su tiekėjais bei atlieka pavedimus.

„Jei taip nutinka, kad tiekėjas iš tiesų atsiunčia pranešimą apie pasikeitusią banko sąskaitą, kitas žingsnis turėtų būti kontaktas su partneriu.

Tačiau ne atsakant į tą laišką, kuriame nurodyta nauja banko sąskaita, ar skambinant jame nurodytu telefonu. Reikia kontaktuoti su tais asmenimis, su kuriais yra nuolat dirbama – t.y. paskambinti telefonu, kuriuo anksčiau yra tekę bendrauti su partnerio atstovais. Geriausia skambinti, o ne rašyti el. paštu“, – patarė jis.

Be to, reikėtų atidžiai žiūrėti į tai, kaip kiekvienas laiškas parašytas.

„Kartais daromos akivaizdžios gramatinės klaidos, galbūt jis kažkuo skiriasi nuo anksčiau siųstų laiškų. Reikia žiūrėti, koks yra el. pašto adresas, nes kartais jis yra labai panašus, bet pridėta viena raidė“, – dėstė A. Šapola.

SEB prevencijos departamento direktorius priminė, jog paprastai elektroninio pašto adresai sudaromi tokiu formatu: vardas.pavarde@įmonėspavadinimas.

„O pas sukčius pasitaiko, kad prie įmonės pavadinimo pridedamas koks nors simbolis ir žmonės nemato, kad laiškas atėjo nuo kito asmens“, – pažymėjo jis.

Labai populiarus

A. Šapola teigė, kad šis sukčiavimo būdas šiuo metu yra vienas plačiausiai paplitusių pasaulyje.

„Nusikaltėliai greičiausiai nėra Lietuvoje, o kitose pasaulio šalyse“, – pridūrė jis, tačiau teigė, kad prarastus pinigus susigrąžinti įmanoma.

„Dėl susigrąžinimo – sunku pasakyti, nes viskas priklauso nuo to kaip greitai įmonė susivokia, kad įvyko apgavystė.

Jei greitai, tikimybė didesnė, jei po kelių dienų – tikimybė maža. Tačiau bet kuriuo atveju įmonė turėtų kreiptis į banką ir informuoti apie įvykusį sukčiavimą, – sakė A. Šapola. – Šis sukčiavimo būdas ypatingas tuo, kad pavedimai daromi ne tarp Lietuvoje esančių bankų, o daromas tarptautinis pavedimas. Toks pavedimas trunka ilgiau.“

Pašnekovas patarė supratusiai, kad yra apgauta įmonei iškart apie tai informuoti savo banką ir prašyti atšaukti pavedimą.

„Tada prašymą vykdydamas bankas, priklausomai nuo laiko, galimybių (ar tie pinigai vis dar sąskaitoje, ar pakeliui į kitą) sustabdo pinigų pervedimą. Visada yra galimybė, kad pinigus galima atgauti, tačiau šis procesas užtrunka“, – sakė A. Šapola.

Gerai žinomas būdas

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius DELFI sakė, kad jų bankui šis sukčiavimo būdas irgi žinomas.

Kaip anksčiau banko platintame pranešime žiniasklaidai patarė „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas, apie sukčiavimo atvejį reikia informuoti ir tos įmonės, kurios vardu buvo atliktas sukčiavimas, šalies policiją.

Jis taip pat pastebėjo, kad visiems gyventojams bei organizacijoms labai svarbu turėti maksimaliai apsaugotus darbo bei asmeninius kompiuterius bei telefonus.

„Būkite tikri, kad prie elektroninio pašto paskyros prisijungiate tik visiškai apsaugotuose kompiuteriuose bei telefonuose. Jei naudojama antivirusinė sistema nebus efektyvi, sukčiai gali užkrėsti ir jūsų kompiuterį bei telefoną virusais ir ilgainiui nukopijuoti visus naudojamus slaptažodžius.

Todėl nuolat atnaujinkite antivirusines ir kitas apsaugos programas, taip pat reguliariai keiskite savo slaptažodžius. Jeigu naudojate el. paštą telefone, būtinai naudokite telefono užraktą – taip apsaugosite savo duomenis, jei telefoną netyčia prarasite ar jį pavogs“, – patarė M. Montvilas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...