captcha

Jūsų klausimas priimtas

5 mlrd. eurų vertės Baltijos sesių ginčas virsta tarptautiniu skandalu

Jei artimiausiu metu Lietuvai, Latvijai ir Estijai nepavyks susitarti, 5 milijardų eurų vertės „Rail Baltica“ projektas gali tapti milžinišku nusivylimu Baltijos šalyse. Nors Lietuvos pusė linkusi padėties nedramatizuoti, tiek Europos institucijų atstovai, tiek bendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ vadovė žodžių į vatą nevynioja.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak Baibos Rubesos, jau metus dėl Lietuvos vėluojama pasirašyti esminius susitarimus ir laiko nebeliko. Lietuva nori didžiulius pirkimus darbams savo teritorijoje vykdyti savarankiškai. Tiek Europos Komisijos, tiek Europos Parlamento aukšti pareigūnai sako, kad pirkimai turi vykti centralizuotai, per bendrą įmonę, užtikrinant jų skaidrumą ir efektyvumą.

Apie tai, kad pinigai projektui gali būti nukreipti kitoms reikmėms, pareiškė Europos Komisijai atstovaujanti „Rail Baltica“ koordinatorė Catherine Trautmann. Praėjusią savaitę tai dar kartą pakartojo Europos Parlamento Turizmo ir transporto komiteto pirmininkas Michaelis Crameris.

Situacija unikali. Jeigu iki rugsėjo pabaigos susitarimas nebus rastas, projektas gali žlugti. ES skiria net 85 proc. finansavimo „Rail Baltica“ projektui. Jokia kita šalis Europoje niekada nėra gavusi tokio dosnaus pasiūlymo, tačiau situacija sparčiai keičiasi.

„Brexit“ gali dešimtadaliu sumažinti ES pajamas. Papildomų lėšų reikalauja pabėgėlių krizės sprendimas. Briuselis dairosi, kur gauti pinigų, ir lengviausias būdas tai padaryti – stringantys dideli projektai. Būtent „Rail Baltica“ šiuo metu yra vienas akivaizdžiausių taikinių, apie ką kalba ir patys ES institucijų atstovai.

Susitarime yra numatyta projekto brandos sąlyga. Jos neįvykdžius, pinigai nebus skirti, o 2017 m. pirmą ketvirtį Baltijos sesėms pademonstruoti gali nebūti ko, jei per artimiausias savaites nebus pasiektas susitarimas, kurio nepavyksta pasiekti jau metus.

Latvijos ir Estijos toną galima suprasti. Jau garsiai kalbama, kad Lietuva likusias Baltijos šalis padarė situacijos įkaitėmis, o šiuo metu vis nukeliami sprendimai primena rusiškos ruletės partiją, kur kiekvienas šūvis gali tapti lemtingu.

– Kokia „Rail Baltica“ projekto situacija šiuo metu? – paklausė 15minbendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ vadovės Baibos Rubesos.

– Apie tai kalbant, svarbu suprasti, kaip atsirado „Rail Baltica“ projektas. Tai buvo trijų šalių susitarimas sukurti tarptautinę infrastruktūrą, kurią iki 85 proc. finansuotų Europos Komisija. Tokie tarptautiniai projektai yra sudėtingi. „Rail Baltica“ projektas yra unikalus, nes ne dvi, o trys šalys turi derinti savo pozicijas.

Tam Rygoje buvo įsteigta bendra įmonė „RB Rail“. Taip pat turi būti pasiekti kiti susitarimai. Vienas jų – finansinė schema, kurioje bus detaliai nurodyta, kaip bus leidžiamai pinigai ir valdomas visas projektas.

Šis susitarimas turėjo būti pasiektas 2015 m. rugsėjį. Praėjo metai ir mes beveik nepajudėjom pirmyn.

– Kodėl?

– Esminis ginčas vyksta dėl to, kaip bus valdomi finansiniai srautai. Europos Komisija, kuri skiria didžiąją dalį pinigų, aiškiai nurodė, kad finansai bus valdomi per bendrą įmonę „RB Rail“. Šios įmonės akcininkėmis yra visos trys Baltijos šalys.

Šiuo metu sutarta, kad didesnius nei 40 tūkst. eurų pirkimus vykdys „RB Rail“, išskyrus nacionalines struktūras, tokias kaip terminalai. Nesutariama dėl konsoliduotų pirkimų – bėgiai, valdymo sistemos ir daug kitų dalykų.

Europos Komisija yra aiškiai pasisakiusi, kad juos vykdyti centralizuotai yra kur kas naudingiau ir dėl masto ekonomijos, ir dėl techninių neatitikimų rizikos mažinimo. Tai normalu, tačiau Lietuvos pusė aiškiai pasisako už tai, kad Lietuvoje pirkimus vykdytų Lietuvos institucijos ir jos galėtų pasirinkti įmones.

Pasigirsta kalbų, kad „RB Rail“ registruota Latvijoje, todėl Latvijos įmonės turės pranašumų. Tai yra visiška nesąmonė. Daug kartų kartojau, kad Europos Komisijos skirtos lėšos turi pasiekti visų Baltijos šalių ekonomikas.

– Nesutariama tik su Lietuva?

– Estijos ir Latvijos pozicija sutampa, tačiau mes laukiame Lietuvos, kuri privalo gerbti prisiimtus įsipareigojimus, kai buvo pasirašyta „RB Rail“ steigimo sutartis.

– Teigiama, kad tai nėra paprastas sprendimas. Kad ir dėl mokesčių, kurie liktų Latvijoje, nes čia registruota bendra įmonė?

– Daugiau nei metus Lietuvos Susisiekimo ministerija ir „RB Rail“ akcininkai žino apie pasiūlymą, kuris sprendžia mokesčių klausimą. Jis buvo pateiktas pernai vasarą. „RB Rail“ gali įkurti savo padalinius Lietuvoje ir Estijoje. Tai išspręstų ir PVM, ir kitų mokesčių klausimus.

Lietuvos Susisiekimo ministerija nesutiko, kad toks padalinys atsirastų. Nesuprantu tokio sprendimo, nes aš norėčiau, kad „RB Rail“ dirbtų ir lietuviai.

Aišku viena, mokesčių ir lėšų judėjimo klausimas yra formalus ir lengvai sprendžiamas, bet Lietuvoje bandoma sukurti problemą ten, kur tos problemos iš viso nėra.

– Lietuvos verslininkai bijo, kad pirkimus vykdant centralizuotai, jie tiesiog nebus pajėgūs konkuruoti su didžiosiomis Europos įmonėmis.

– Darbus gali atlikti nebūtinai Europos bendrovės. Tai gali būti Kinijos ar Pietų Amerikos bendrovės, jei jos pateiks geriausius pasiūlymus. Yra sričių, kur Baltijos šalių bendrovės iš viso neturi jokios patirties.

Jei mes judėtume numatytu greičiu, būtų galima spręsti, kaip kuo daugiau darbų patikėti mūsų šalių įmonėms. Jos galėtų pirkimuose dalyvauti kartu su didesnėmis bendrovėmis arba atskirai.

Turiu patirties vykdydama didelius naftos ir dujų projektus. Vienas tokių – dujotiekio tiesimas per Kaspijos jūrą, kuriame dalyvavo Azerbaidžanas, Gruzija ir Turkija. Nesutarimų kilo ir ten, bet jie turi būti sprendžiami. Puikiai žinau, kad didžiosios pasaulio bendrovės visada ieškos vietinių subrangovų ir rinksis tuos, kurie dirba geriausiai ir efektyviausiai.

Klausimas neturi būti „mūsų arba jų bendrovės“, turim galvoti, kaip stiprinti bendradarbiavimą. Tai didžiulis 5 milijardų eurų projektas. Darbo bus daug, bet pirkimai turi būti atviri visiems, jie turi būti vykdomi skaidriai ir profesionaliai.

Žinau, kad keliamas klausimas, kiek pati Latvija pajėgi profesionaliai vykdyti šiuos pirkimus. Sutinku, Latvijoje pirkimų praktika nėra išskirtinai gera, bet Latvija ir nevykdys pirkimų. Jie bus atliekami per bendrą įmonę, kuriai vadovauju ir turiu daug tarptautinės patirties. Mes turime sukurti aiškias ir skaidrias taisykles, kad visos šalys galės matyti ir kontroliuoti procesus.

Galų gale, Latvijos bendrovės dirba Skandinavijoje. Neabejoju, kad ir Lietuvos bendrovės dirba ne tik savo šalyje. Tai ir yra ES esmė – atvira ekonomika. Būtent dėl to mes ir gauname 85 proc. finansavimą.

– Minėjote korupcijos riziką. Ar būtent todėl pirkimus norima vykdyti centralizuotai?

– Tyrimai rodo, kad statybų verslo korupcijos lygis visame pasaulyje yra itin aukštas. Tai ne tik Lietuvos, Latvijos ar Estijos problema. Ši sritis susijusi su griežtu reguliavimu ir dideliais pinigais.

Vienintelis būdas šią rizika mažinti yra kuo atviresni pirkimai ir kuo aukštesnis juos vykdančių žmonių profesionalumas. Siekiu, kad mūsų tinklalapyje kiekvienas norintis galėtų pamatyti visą informaciją apie pirkimus. Yra daug apsaugos mechanizmų, kurie turi būti įdiegti. Baltijos šalys dėl kai kurių jų jau yra susitarusios.

Mes aiškiai matome rizikas ir stengsimės jas kiek galima efektyviau suvaldyti. Būtent todėl pirkimai turi būti vykdomai centralizuotai, per bendrą įmonę, kurioje yra atstovaujama visoms Baltijos šalims.

– Latvijoje ir Estijoje apie „Rail Baltica“ diskutuojama daug, tačiau Lietuvoje atrodo, kad viskas vyksta sklandžiai ir nerimauti nėra dėl ko. Kokia reali situacija?

– Galiu aiškiai pasakyti: reikalai nejuda sklandžiai. Susitarimai, kurie turėjo būti pasiekti prieš metus, nėra pasiekti iki šiol. Mes nesilaikome susitarimų, kuriuos prisiėmė visos šalys, nes sprendimai nuolatos nukeliami.

Kai aukšti ES pareigūnai, kurių dėka šis projektas ir vyksta, viešai sako, kad pinigus galime prarasti, būtų labai keista sakyti, kad bendradarbiavimas vyksta sklandžiai.

– Lietuvoje jau įvykdyta pirma „Rail Baltica“ dalis. Galbūt todėl šis klausimas kur kas jautresnis Estijai ir Latvijai?

– Taip, Lietuva yra pradėjusi „Rail Baltica“ projektą, bet jis toli gražu nėra baigtas. Net ir dabar Lietuvoje nutiestas geležinkelis turės būti tobulinamas, kad pasiektų reikalaujamą 240 km/val. greitį.

Turime tęsti jungti į šiaurę nuo Kauno. Tai nėra mažas vietinis projektas. Tai geležinkelis nuo Helsinkio iki Varšuvos. Lietuva nėra baigusi vykdyti savo įsipareigojimų „Rail Baltica“ projektui.

– Turbūt žinote, kad po mėnesio Lietuvoje vyks rinkimai ir sprendimų priėmimas gali nusikelti dar keliems mėnesiams. Kiek laiko dar turite susitarimui pasiekti?

– Sutarimas turi būti pasiektas rugsėjį. Mes nekalbame apie pusę metų ar metus. Delsdama Lietuva labiausiai rizikuoja būtent jai skirtais pinigais, nes Europos institucijoms labai aišku, kad delsiama būtent dėl Lietuvoje nepriimamų sprendimų. Norint gauti ES pinigus būtina sąlyga yra susitarimas, kad pirkimus vykdys viena bendra įmonė. EK siunčiami signalai yra visiškai aiškūs ir į juos neįsiklausyti būtų neprotinga.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...