captcha

Jūsų klausimas priimtas

Greitųjų kreditų rinkoje – lūžis

Lietuvos bankas džiaugiasi, kad sugriežtinus smulkių vartojimo kreditų išdavimo sąlygas, jų suteikiama mažiau. Tačiau paskolas išduodantys verslininkai įsitikinę, kad taip rinkos reguliuotojas „lipa ant to paties grėblio“.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pirmąjį šių metų pusmetį smulkiųjų vartojimo kreditų Lietuvoje suteikta dviem trečdaliais mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rodo Lietuvos banko duomenys.

Klientams paskolinta pinigų suma sumažėjo perpus, be to, pirmą kartą istorijoje sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius.

„Pokyčiai – akivaizdūs. Aktyvi priežiūra, metų pradžioje įsigalioję griežtesni reikalavimai ir konkurencija privertė kredito davėjus iš esmės keisti požiūrį ir vertinti klientų mokumą apdairiau.

Šių permainų rezultatas – mažėjanti pradelstos skolos našta, kuri mažina ir skaudžių socialinių pasekmių riziką“, – pristatydamas rinkos tendencijas sakė Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Bendras suteiktų naujų greitųjų kreditų skaičius pirmąjį pusmetį, palyginti su ankstesniu pusmečiu, sumažėjo 68,7 proc. – iki 130 tūks. vnt. Per tą patį laikotarpį suteikta greitųjų kreditų suma smuko perpus – iki 65 mln. eurų ir yra mažiausia nuo 2013 m.

„Ką mes matome, noras skolintis neblėsta. Dar yra kur pagalvoti: žmonės nori brangiai pasiskolinti. Tai nėra gerai, manyčiau finansiniam švietimui dar plotmės, kur pasireikšti. <...> Matyt, lietuviai azartiški žmonės“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

Anot jo, vis rečiau kreditai išduodami jauniems asmenims. Esą tai įrodo ir gerokai sumažėjęs jų tėvų skundų skaičius. Be to, kur kas mažiau skolų išieškoti perduodama tretiems asmenims.

V. Vasiliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad gerokai – nuo 72 proc. iki 42 proc. – sumažėjo ir gyventojų mokamos vidutinės palūkanos už paimtus greituosius vartojimo kreditus.

Anot valdybos pirmininko, daugiausia įtakos tokioms tendencijoms turėjo griežtesni įstatymų reikalavimai, įvairūs apribojimai išduoti kreditus naktį, reklamuoti šias paslaugas, taip pat padidėjusios sankcijos.

„Lūžis įvykęs, praėjusių metų pabaigoje. Kaip bus toliau, priklauso nuo besiskolinančių, nuo platformų ir kitų alternatyvų pasiskolinti“, – prognozavo V. Vasiliauskas.

Anot jo, priverstinio gydymo nuo „kreditų alkoholizmo“ nėra, tad sunku vertinti, kaip lietuvių skolinimosi įpročiai keisis ateityje.

Viena iš rinkos naujovių – tarpusavio skolinimosi platformos, per kurias galima pasiskolinti pigiau nei iš greitųjų vartojimo kredito įmonių. Tačiau kol kas jos užima palyginti nedidelę rinkos dalį. Birželio pabaigoje gyventojų jose pasiskolintų ir negrąžintų pinigų suma buvo 3,88 mln. eurų.

Kritikuoja prižiūrėtojus

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) pripažįsta, kad gyventojai rečiau skolinasi nedideles sumas mėnesiui ar keliems. Tokia tendencija esą išlieka jau keturis ketvirčius iš eilės. Per metus išduotų smulkių vartojimo kreditų (iki 290 eurų) sumažėjo beveik penktadaliu. Esą tokias tendencijas lėmė pastaraisiais metais vien tik į smulkiųjų kreditų ribojimą sutelktas reguliuotojų dėmesys.

Neseniai LSVKA pranešė, kad antrą šių metų ketvirtį suteikė 116 tūkst. smulkių kreditų – 18 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendra paimtų smulkių kreditų suma šių metų birželio pabaigoje smuko 15 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o gyventojų, kuriems kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas, įsiskolinimai krito net ketvirtadaliu.

„Jau metus stebime smulkiųjų vartojimo kreditų paklausos mažėjimą. Vis dėlto nerimą kelia tai, kad dėl taikomų bendrosios vartojimo kredito kainos metinės normos apribojimų ir vadinamosios „40 proc. taisyklės“ gyventojams yra lengviau gauti didesnį kreditą ilgesniam laikotarpiui“, – rašyta asociacijos pranešime.

Pasak asociacijos, tokio kredito procentinės palūkanos visuomet bus mažesnės, tačiau gyventojas sumokės didesnę galutinę kainą: „Tai akivaizdžiausia dabartinio reguliavimo spraga, tačiau reguliuotojai vėl lipa ant to paties grėblio“.

Birželį Seime įregistruotos Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis numatyta dar labiau – iki 75 proc. – metines palūkanas.

Gyventojai, paėmę vartojimo kreditą ir persigalvoję, galės jį grąžinti per dvi dienas nemokėdami palūkanų ir jokių kitų mokesčių. Be to, pinigai nebus išmokami nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto.

Norintieji, kad kreditai jiems nebūtų teikiami, galės pateikti prašymą įrašyti juos į registrą asmenų, su kuriais nebus galima sudaryti kredito sutarčių.

Asociacijos įsitikinimu, jeigu toks projektas bus priimtas, 100 eurų kredito administravimo mėnesiui kaina bus 1 euras, o mėnesinės palūkanos – 6 eurai, tai vos padengia veiklos sąnaudas. Dėl „nusiraminimo“ laikotarpio verslas patirs papildomų išlaidų, nes prieš sudarydamos sutartį įmonės visuomet tikrina kliento kreditingumą, o vartotojui atsisakius paslaugos išlaidų niekas nekompensuos, projektą kritikuoja kreditų bendrovės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...