captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas paprastiems mirtingiesiems draudžiama, degalinių tinklo vadovui – leidžiama

Klaipėdos rajono tarybos narys, liberalas ir degalinių tinklo „Trevena“ vadovas Algirdas Liaudanskis prie savo sodybos užtvenkė upę, kurią tvenkti draudžiama, nes ji itin vertinga migruojančioms žuvims. Negana to, Liberalų sąjūdžio narys yra įsikūręs draustinyje, o juose apie užtvankų statymą ir atstatymą, pagal įstatymą, negali būti nė kalbos.
A. Liaudanskio sodyba. DELFI.lt montažas
A. Liaudanskio sodyba. DELFI.lt montažas

Užtvanka ten, kur ją draudžia įstatymas Registrų centro duomenimis, politikas ir verslininkas Klaipėdos rajone, Daukšaičių kaime, ant Šalpės upės kranto, turi sodybą, kuri yra nuomojama šventėms. Dalis jo sklypo ir visa upė patenka į Veiviržo ichtiologinį draustinį. A. Liaudanskis nusprendė pastatyti ne tik sodybą, bet ir atstatyti seną malūną, o taip pat įrengti užtvanką. Tačiau nors pastarąjį darbą draustiniuose daryti griežtai draudžia įstatymas, politikui tai nesukliudė ir užtvanka šiandien stovi ten, kur jos negali būti.

„Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti“, – rašoma Saugomų teritorijų įstatyme.

Šiuo atveju, Registrų centro duomenimis, Daukšaičių kaime nėra jokio kultūros paveldo objekto, taigi užtvanka negalėjo būti atkurta, bet, panašu, kad įstatymai galioja ne visiems. Negana to, Šalpės upė Vyriausybės nutarimu patenka į gamtai vertingų upių sąrašą, kur užtvankų statyti nėra galima.

Ši informacija apie politiko galimai neteisėtą statinį dar 2014 metais buvo išlindusi į viešumą, aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą, tačiau jis baigėsi be rezultatų. O ir dabar tarnybų vadovai negali paaiškinti, kaip statinys, kurį draudžiama statyti, galėjo atsirasti upėje ir kodėl jis stovi iki šiol.

Vienas iš dažniausių paaiškinimų – užtvanka yra sena ir nebuvo vykdomi statybos darbai, tačiau DELFI pavyko gauti archyvinę nuotrauką, kurioje matoma, kad iš užtvankos buvo likę vos keli išsibarstę akmenys, taigi tai nėra tiesa. Negana to, užtvanka, kuri yra ant valstybinės upės, valstybinėje žemėje, kažkokiu būdu 2002 metais Registrų centre buvo įregistruota kaip privatus statinys.

Užtvankos detektyvas: statė ar ji atsirado savaime?

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (Klaipėdos RAAD) Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus kalbėdamas DELFI painiojosi faktuose. Iš pradžių jis bandė teigti, kad naujos užtvankos statybos ten net nevyko, aplinkosaugininkai dar 2014 metais vykdė tyrimą dėl šios užtvankos, tačiau, nors tai pažeidžia įstatymus, ji stovi kaip stovėjusi.

„Ten užtvankos nėra pastatyta, kad būtų užtvanka, jeigu taip kalbant, kiek prisimenu. Ji tokia buvo. Naujų tokių dalykų ten nieko nebuvo“, – iš pradžių kabėjo A. Vaitkus.

Bet po to aplinkosaugininkas nuomone pakeitė ir užtvankos betonavimo darbus jau pripažino: „Situacija yra tokia, mes informaciją buvome gavę 2014 metų spalio mėnesį. Patikrinimo metu buvo nustatyta: iš akmenų tarpų buvo išvalytos žolės, dumblas, sąnašos, vandens atnešti medžiai, dalinai atstatyta buvusio tilpo per Šalpę akmeninė atrama, sutvirtintas buvusios užtvankos viršus, išvalyta bei sutvirtinta vandens pralaida. Darbai užtvankoje atlikti nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais. Žemės ūkio ministro įsakyme yra numatyta, kad tie akmenys turi būti išardyti ir pagerintos priemonės žuvų migracijai. Akmenys prieš tai buvo palaidi, o šitas savininkas kai ką subetonavo.“

Už statinio, kurį toje vietoje draudžia statyti įstatymas, pastatymą politikas atsipirko bauda ir dar neaišku, ar jis įvykdys aplinkosaugininkų nurodymus: „Inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skyrė baudą, paskaičiavom žalą gamtai. Taip pat inspektorius buvo davęs privalomą nurodymą pateikti žuvų migracijos sąlygų pagerinimo planą, kadangi atsirado sąlygos reguliuoti Šalpės upės vandens lygį saugomoje teritorijoje. Privalomą nurodymą savininkas įvykdė ir pateikė planą, bet plane konkrečių įgyvendinimo terminų nėra. Bet jis turi būti įgyvendintas iki žuvų neršto pradžios, tai kažkur iki spalio mėnesio. Dabar kol kas žuvų migracijos sąlygos nėra geros. Tada žiūrėsime, ar bus padaryta, ar nepadaryta.“

Paklaustas, kodėl užtvanka negriaunama, jeigu ją draudžia statyti įstatymas, Klaipėdos agentūros vedėjas pradėjo pasakoti apie poįstatyminius aktus, jog Žemės ūkio ministro įsakyme nenumatyta, kad reikia šią užtvanką griauti, o prie kitų užtvankų toks nurodymas yra. Paklaustas, kas yra aukščiau: ministro įsakymas ar įstatymas, aplinkosaugininkas pripažino, kad įstatymas, tačiau taip ir neatsakė į klausimą, kodėl įstatymus pažeidžiančiai užtvankai leidžiama stovėti.

„Įstatymas yra visada anksčiau. Bet gal ten kalba gal eina apie naujų užtvankų statybą (Įstatyme draudžiama ir atstatyti senas užtvankas – DELFI), čia atstatyta užtvanka, apie naujų užtvankų statybą negali būti nė kalbos“, – kalbėjo A. Vaitkus.

VTPSI užtvankos detektyvo išspręsti negali

Nors užtvanka pažeidžia įstatymus, jos statybų detektyvas tampa dar įdomesnis. Mat privatus statinys yra kažkokiu būdu įregistruotas Registrų centre ant valstybinės žemės. Todėl jo remonto darbams leidimo nereikia ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) negali padaryti nieko, kad neteisėtą statinį nugriautų.

„VTPSI Klaipėdos skyrius, nagrinėdamas gautą skundą, 2014-11-25 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad atliktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotos užtvankos paprastasis remontas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas“, – taip VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė įvardino užtvankos atstatymą nuo vos kelių akmenų iki funkcionuojančio statinio.

Vis dėlto, DELFI žiniomis, Aplinkos ministerija pavedė VTPSI dar kartą atlikti patikrinimą dėl statinio.

Parko direktorius: mano nuomonė nelabai kam rūpi

Veiviržo ichtiologinį draustinį prižiūri Nemuno deltos regioninis parkas. Parko direktorius Vaidas Pavilonis DELFI teigė, kad jo nuomonė nelabai kam rūpi. Direktoriui buvo paaiškinta, kad jokie teisės aktai nepažeisti.

„Aš domėjausi Regiono aplinkos apsaugos departamente Klaipėdoje, kadangi man pačiam buvo įdomu. Žuvitakis kaip ir yra užskaitytas ir jie ten nemato jokių pažeidimų. Jeigu Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas nemato jokių problemų tame, mano emocijos čia nieko nereiškia“, – kalbėjo V. Pavilonis.

Paklaustas, ar ir kiti gali statyti užtvankas ant šios upės šiame draustinyje, nesvarbu, kad tai draudžia teisės aktai, direktorius nusijuokė: „Nežinau, niekas daugiau nebando tokių dalykų. Čia labai įdomiai, kažkada istoriškai ten yra buvęs malūnas. Yra daug advokatų, tai, matyt, čia begalinis ginčas. Mes kaip valdininkai turime vadovautis teisės aktais, man irgi buvo gana keista, bet mano nuomone nelabai kam rūpi.“

Būtent regioninis parkas turėtų ginti gamtą ir vadovautis Saugomų teritorijų įstatymu, kuriame aiškiai įtvirtinta nuostata, kad naujos užtvankos draustiniuose negali būti statomos, sena užtvanka taip pat šiuo atveju negalėjo būti atstatyta. Apie situaciją sužinojęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis DELFI teigė, kad direktorius jau pakeitė nuomonę ir tarnyba aiškinsis, kaip užtvanka atsirado.

A. Stanislovaitis. BNS nuotr.

VSTT: buvo pažeisti įstatymai, užtvanka galimai bus griaunama

Iš DELFI informaciją apie užtvanką gavusios tarnybos nusprendė iš naujo atlikti patikrinimus. Į vietą buvo nuvykę VSTT specialistai.

„Viceministras davė visą eilę pavedimų, pirmiausiai, ministerijos kontrolės skyrius tiria pareigūnų veiklą, bus kažkokie įvertinimai dėl neveikimo ar netinkamo veikimo. Pripažįstame, turime medžiagą, užtvanka atstatyta, atstatyta po 2012 metų, tai padaryta nesilaikant Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų. VTPSI kol kas oficialios pozicijos nėra pateikusi, bet abejoju, ar jie dar kažką gali atrasti. Bus pradėtos procedūros šios užtvankos atstatymui į pirminę padėtį, kokia ji buvo iki atstatymo, kai buvo tik likučiai“, – kalbėjo A. Stanislovaitis.

Pasak VSTT direktoriaus, be užtvankos pažeidimo, draustinyje dar yra iškasti tvenkiniai, kurie taip pat pažeidžia įstatymus ir pakenkė gamtai: „Be to, bus vertinama padaryta žala kasant tvenkinius. Netoliese ten yra trys tvenkiniai, vienas iš jų tikrai neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų, yra didesnis nei 10 arų, vienas iš jų yra apie 10 arų, reikia didesnių matavimų. Tačiau juos kasant pažeisti pylimai, sunaikintas reljefas, augalai, buveinės ir t. t. Mes reikalausime, kad būtų skaičiuojama žala gamtai.“

L. Jonauskas: pareigūnai padarė ne viską, ką galėjo

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, teigė, kad dabar vyksta tyrimas ir ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojai galimai padarė ne viską, ką turėjo.

„Esu paprašęs mūsų kontrolės skyriaus ištirti, ar mūsų pareigūnų buvo padaryta viskas iki galo ir sutraktuota taip, kaip turėtų būti. Kol kas yra nepilnos išvados, bet matau, kad ne viską padarė tiek Klaipėdos RAAD, tiek Nemuno deltos regioninis parkas. Kontrolės skyrius pateiks rekomendacijas, net neabejoju, kad bus pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo svarstymo tam tikriems pareigūnams, tai yra neišvengiama“, – kalbėjo L. Jonauskas.

L. Jonauskas. BNS nuotr.

A. Liaudanskis: neturiu komentarų ta tema

Klaipėdos rajono tarnybos narys ir verslininkas, liberalas A. Liaudanskis DELFI teigė, kad užtvanka yra sena, dar 19 amžiaus, tačiau sužinojęs, kad įstatyme nustatyta, jog senų užtvankų draustiniuose negalima ir atkurti, politikas komentuoti nebenorėjo.

„Iš kur jūs ištraukėte, kad negalima statyti“? – lakoniškai klausė A. Liaudanskis.

– Įstatyme parašyta, kad draustiniuose negalima statyti ir atstatyti užtvankų.

 Nuo 19 amžiaus ten buvo, o jūs dabar domitės.

 Palaukite, juk užtvanka buvo sugriuvusi, jos nebuvo. Ji juk buvo atstatyta?

 Kaip nebuvo, inventorinėje byloje viskas yra įtraukta.

 Tai jūs nestatėte ten užtvankos?

 Iš viso neturiu komentarų ta tema. Čia nėra, ką komentuoti.

Ekologas: negali būti išrinktųjų kaip Orwello ūkyje

Šalia esančio Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis turėjo visai kitokią nuomonę nei Nemuno deltos regioninio parko direktorius. Nors ši upė ir nėra ekologo atsakomybės teritorijoje, jo teigimu įstatymai turi galioti visiems ir tokių išskirtinių sąlygų, kur vieni lygesni už kitus, negali būti.

„Šalpės upė nėra tiesioginės mano atsakomybės teritorijoje, todėl negaliu vertinti teisinių aspektų. Kiek žinau, tai yra lašišinis upelis, Natura 2000 teritorija ir įrašyta į upių, ant kurių draudžiama statyti užtvankas sąrašą. Ant tokių upių draudžiama ir statyti, ir atstatyti buvusias malūnų užtvankas. Įstatymo tikslas buvo apsaugoti lašišinių žuvų nerštavietes. Literatūroje nurodoma, kad čia buvo labai daug šlakių lizdų. Beje, visi tie laiptai užtvankose, skirti praeivėms žuvims, veiksmingi tik dalinai. Per kiekvienus laiptus po 30 proc. žuvų praeina mažiau. Net jei idealiai įrengti“, – komentavo E. Paplauskis.

Pašnekovo teigimu, yra buvęs ne vienas atvejis, kai kitiems žmonėms identiškoje situacijoje nebuvo leista atstatyti užtvankų: „Ką gi, jeigu vis tik galima ant šiame sąraše įrašytų upių atkurti sugriuvusias užtvankas, tuomet tebūna tai vieša ir žinoma visiems, kad nebūtų išrinktųjų, kaip Orvelo ūkyje, kuriems leidžiama daugiau, negu kitiems. Žinau ne vieną atvejį, kai malūnų, esančių ant šiame sąraše įtrauktų upių, savininkams nebuvo leidžiama atkurti nugriuvusių užtvankų.“

Pasak ekologo, įstatymai turi būti lygūs visiems, todėl jeigu užtvanką galima buvo atstatyti A. Liaudanskiui, turėtų būti leidžiama tai daryti ir kitiems: „Nors aš už lašišinių upių išsaugojimą be užgriozdinimo betoniniais luitais, tačiau man daug svarbiau, kad Lietuva būtų teisinė valstybė ir įstatymai galiotų visiems vienodai. Taigi jeigu, kažkas žino, kaip statyti užtvankas upėse, kuriose draudžiama tai daryti, tai būtinai turi tapti žinoma visiems. O jei negali visi, tai turi būti nugriaunama ir ši, nepaisant to, kad pastatyta rajono valdžioje esančio politiko.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...