captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva išeina į pensiją: jaunimo kasmet sumažėja 20 tūkstančių

Nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą, išskyrus krizinius metus, Lietuvoje kasmet mažėja Darbo biržoje besiregistruojančių absolventų. Tai reiškia, kad vis daugiau jaunuolių iškart po mokslų pasitraukia iš Lietuvos. O į Darbo biržą metai po metų traukia tų pačių specialybių atstovai – vadybininkai, teisininkai, statybininkai ir t.t.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Prieš įstojant į Europos Sąjungą kasmet Lietuvoje būdavo įregistruojama per 12 tūkst. bedarbių absolventų. Pirmaisiais narystės klube metais šis skaičius susitraukė maždaug per pusę ir tik krizės metu Darbo biržoje besiregistruojančių jaunuolių skaičius išaugo. Dabar, Lietuvos ekonomikai atsistojus ant kojų, jaunų bedarbių skaičius nuosekliai traukiasi.

Ekspertų teigimu, tą daugiausia lemia emigracija. Mat sakyti, kad profesinės ir aukštosios mokyklos yra prisitaikiusios prie darbdavių poreikių, negalima, nes į Darbo biržą metai po metų žygiuoja tų pačių profesijų atstovai – darbo po mokslų neranda verslo vadybą, teisę, ekonomiką baigę asmenys, taip pat virėjai, statybininkai ir pan.

Ruošia niekam nereikalingus specialistus

DNB analitikės Jekaterinos Rojakos teigimu, mažą bedarbių absolventų skaičių galima aiškinti ir mažu jaunimo nedarbu Lietuvoje. Jis yra vienas žemiausių visoje Europoje – didesnis jaunimo nedarbas nei Lietuvoje yra net 22 valstybėse.

„Tai leidžia greičiau darbo rinkai tiesiog įsiurbti jauną darbo jėgą“, – kalbėjo J. Rojaka. Tiesa, „įsiurbia“ ne visus – Lietuvos darbo biržos 15min pateikta statistika rodo, kad kasmet darbus sunkiausia susirasti tų pačių profesijų atstovams.

Vien šiemet Darbo biržoje buvo įregistruota 7,3 tūkst. absolventų. Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių tai daugiausia buvo teisės, socialinio darbo, kineziterapijos, viešojo administravimo, ekonomikos specialistai. Į Darbo biržą taip pat traukė virėjo, automobilių mechaniko, apdailininko (statybininko), kirpėjo, apskaitininko ir kasininko profesinį išsilavinimą turintys jaunuoliai.

„Švietimas paprastai neatitinka realijų. Kurti daugiau studijų programų yra neverta, nes absolventai nebedirba pagal profesiją, o reikalingos profesijos išnyksta – netenkam patirties, žmonių, tų pačių mokytojų, kurie galėtų apmokyti jaunąją kartą. Ne visada universitetams suteikus visišką laisvę tos programos atitinka verslo situaciją. Verslas prašo vienų profesijų, universitetai ruošia visiškai kitas“, – aiškino J. Rojaka.

Panašią nuomonę išsakė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Pasak jo, nors ir yra atsinaujinusių ir šiuolaikiškų profesinių mokyklų, nemažai ir tokių, kurios yra atsilikusios ir ruošia darbo rinkai netinkamus specialistus.

„Tarkime, gauname statybininką, bet dabar nereikia statybininkų, reikia plytelių klojėjų, stogų montuotojų, santechnikų, apdailininkų, visiškai keičiasi požiūris – reikia statybininkų, kurie labai gerai moka kai kurias operacijas“, –15min sakė jis.

Tiek D.Arlausko, tiek J.Rojakos teigimu, didžiausia problema yra faktas, kad jauni žmonės, mąstydami apie savo ateitį, apie Lietuvą negalvoja.

Geriausi išvažiuoja po mokyklos

„Absolventai ieško galimybių užsidirbti iš karto“, – sakė ji. Dalis vyksta į užsienį iškart dirbti, kiti ieško ten geresnių aukštųjų mokyklų.

„Lietuvos universitetai vis dar nepatenka ir neturi ryškios strategijos, kaip patekti į geriausių universitetų sąrašą per, tarkime, artimiausią penkmetį. O per tiek laiko galime prarasti tikrai nemažai jaunų protų. Geriausi mokiniai išvažiuoja jau po mokyklos. Nemažai mokinių nesieja savo ateities su Lietuva. Ir tai yra baisiausia. Ne taip baisu yra, kad jie išvažiuoja mokytis, nes jie galėtų pasisemti patirties ir mokslo iš kitur, bet grįžti dirbti į Lietuvą. Bet jeigu jaunimas nesieja savo ateities su Lietuva, tai yra labai grėsmingas rodiklis“, – kalbėjo J.Rojaka.

Tuo metu D.Arlauskas situaciją vadina tiesiog tragiška. „Didesnė dalis žmonių nesieja savęs su Lietuva. Teko susidurti su dvyliktokais – didelė dalis jų nemato savęs Lietuvoje“, – sakė jis.

Emigruoja daugiausia jauni

Statistika rodo, kad didžiąją dalį emigrantų sudaro jauni žmonės. Pavyzdžiui, pernai jaunimas sudarė net 43,2 proc. šalį palikusių piliečių.

Negana to, 14–29 metų jaunuolių skaičius sparčiai traukiasi. Jeigu prieš metus šalyje jų buvo apie 600 tūkst., tai dabar beliko 580 tūkst. Ir visa tai nepaisant fakto, kad dalis jaunimo vis tik grįžta į Lietuvą (pernai tokių buvo 7,3 tūkst., o 2014 – per 8 tūkst.).

Mažėja jaunimo ir visoje Europos Sąjungoje – per metus ES šalyse jaunų žmonių sumažėjo net puse milijono.

Visoje Europos Sąjungoje 2015 m. pradžioje gyveno 94,3 mln. 14–29 metų amžiaus gyventojų, jie sudarė 18,5 proc. visų ES šalių narių gyventojų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...