captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai susiėmė ir pereina prie nealkoholinio alaus ir vyno?

Nors per birželį vykusį Europos futbolo čempionatą, kai kurių prekybos tinklų duomenimis, lietuviai išgėrė daugiau alaus nei pernai tuo pačiu metu, šią vasarą pastebėta nauja tendencija – pirkėjai vis dažniau ima rinktis nealkoholinį vyną ir alų. Be to, prekybininkų teigimu, lietuviai per ką tik pasibaigusią vasarą išgėrė gerokai daugiau vandens nei mėgstamų vaisvandenių.
Wikimedia nuotr.
Wikimedia nuotr.

Paskutiniais tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuva pirmauja pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Per metus vienam žmogui tenka maždaug 14 litrų alkoholio. Tačiau arba lietuviai kiek susiėmė, arba norą gaivintis alumi šią vasarą mažino karščiu nelepinę orai.

Populiarėja nealkoholinis „alkoholis“

Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad alaus pardavimai labiausiai augo šį birželį – vien prekybos tinkle „Iki“ gyventojai jo nupirko 12 proc. daugiau nei praėjusį birželį.

„Manome, kad iš dalies tą lėmė ir Europos futbolo čempionato transliacijos. Kitų alkoholinių gėrimų pardavimai išlieka stabilūs visus metus. Vasaros metu šiek tiek daugiau parduodama lengvų alkoholinių gėrimų – sidro, putojančio vyno.

Šiais metais mūsų prekybos tinkle pastebėjome nealkoholinių gėrimų pardavimų pagyvėjimą. Ypač futbolo čempionato ir olimpinių žaidynių metu gyventojai aktyviau pirko nealkoholinį alų ir vyną. Prekybos tinkle „Iki“ tokių gėrimų šiemet nupirkta kelis kartus daugiau nei pernai. Šias tendencijas galima sieti ir su augančiu Lietuvos gyventojų sąmoningumu“, – kalba pašnekovė.

Didėjančią nealkoholinių gėrimų paklausą pastebi ir prekybos tinklo „Rimi“  viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė. Per visą vasarą, pasak jos, parduota ir mažiau alaus.

„Tiek alaus, tiek ir gaiviųjų gėrimų šią vasarą pirkėjai pirko apie 10 proc. mažiau. Manome, kad įtaką pirkėjų pasirinkimui tikrai darė vėsesni orai.

Taip pat pastebime, kad pirkėjai vietoje alkoholinių gėrimų dažniau renkasi gėrimus, kurie neturi alkoholio, pavyzdžiui, nealkoholinį ar imbierinį alų, nealkoholinį vyną bei nealkoholinį putojantį vyną. Tokių gėrimų pardavėme apie 20 proc. daugiau nei pernai“, – pažymi G. Bielskytė.

Lietuviai ieško sveikesnių gėrimų

Kitų prekybos tinklų atstovės pastebi, kad nors šiųmetė vasara nebuvo itin karšta, gaiviųjų gėrimų, o ypač vandens, įsigyta daugiau.

„Nors vasara nebuvo ypač karšta, tačiau vandens prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse įsigyta šiek tiek daugiau nei įprastai. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, vandens pardavimai ūgtelėjo 8 proc.

Paprastai per didžiuosius vasaros karščius gyventojai vietoje sulčių ir vaisvandenių renkasi vandenį, gazuoto vandens „Iki“ buvo nupirkta daugiau nei negazuoto. Labiausiai – net 17 proc. – vandens pardavimai augo liepos mėnesį“, – skaičiuoja B. Čaikauskaitė.

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadybininkė Milda Januškevičienė taip pat pastebi, kad vanduo populiarumu gerokai lenkia visus kitus gėrimus.

„Pastebime, kad klientai gazuotą vandenį keičia negazuotu. Tam įtakos turi vis labiau populiarėjanti sveika gyvensena: parduotuvių lentynose pirkėjai vis dažniau ieško sveikų produktų, pagamintų iš natūralių medžiagų, tad ir norėdami atsigaivinti karštą vasaros dieną dažniau renkasi paprastą vandenį. Šią vasarą vandens nuperkama taip pat beveik 5 proc. daugiau nei vaisvandenių“, – sako pašnekovė.

G. Bielskytės teigimu, prekybos tinkle „Rimi“ vandens ir gaiviųjų gėrimų pardavimai kiekvienais metais auga, apie pusę gaiviųjų gėrimų vis dar sudaro gazuoti arba negazuoti limonadai.

„Jau kelerius metus auga paprasto vandens pardavimai ir nuosekliai mažėja sulčių pardavimai. Mūsų pirkėjai vis labiau ieško sveikesnių gėrimų“, – kalba ji.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...