captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mačiulis prognzuoja kainų augimą

Lietuvoje paslaugos vis dar daug pigesnės nei Vakarų Europos šalyse ir jų brangimas neišvengiamas, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Maždaug 3 proc. per metus siekiantis kainų augimas yra normalus. Vis dar vyksta konvergencija – artėjimas prie Europos Sąjungos vidurkio“, – pirmadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą žurnalistams sakė jis.

Ekonomistas pažymėjo, kad kai drabužių ar avalynės kainos jau beveik susilygino, tai restoranų ir viešbučių, laisvalaikio bei kultūros dar turi kur pasistiebti.

„Švietimas, sveikatos apsauga yra tos sritys, kur kainos turės didėti“, – sakė N. Mačiulis.

Labiausiai nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio Lietuvoje atsilieka pagal būsto, elektros, vandens, komunikacijos paslaugų ir švietimo kainos.

Tačiau N. Mačiulis pažymėjo, kad šiose srityse rinkos dėsniai galioja mažiausiai, nes tai yra valstybės sektorius.

„Ten reikia sąmoningo sprendimo nustatyti didesnes paslaugų kainas“, – paaiškino jis.

Atlyginimai augs mažiau

N. Mačiulis taip pat teigė, jog Lietuvoje atlyginimų atotrūkis vis dar didesnis nei kainų.

„Šiemet tiek minimalaus mėnesinio atlyginimo didėjimas, tiek darbo užmokesčio fondo skaidrėjimas lėmė maždaug trečdalį viso darbo užmokesčių augimo. Privačiame sektoriuje atlyginimai augo daugiau nei 9 proc. Tai tikrai įspūdingi tempai“, – teigė ekonomistas. Jis taip pabrėžė, kad toks augimas labiau susijęs su darbo užmokesčio fondo skaidrėjimu.

„Mažesnė įmonių dalis gauna atlyginimus „vokeliuose“. Prie to prisidėjo minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas. Tiesiog kartais neoficialiai gaunamą dalį pakeitė oficialiai gaunamas didesnis atlyginimas“, – svarstė N. Mačiulis. Jo manymu, prie šio reiškinio taip pat prisidėjo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos akcijos. „Atkreipus kai kurių įmonių dėmesį, kad jos domina mokesčių inspekciją, kartais tokios informacijos užtenka, kad jos pasikeistų ir pradėtų atlyginimus mokėti skaidriai“, – sakė N. Mačiulis.

Politikų pažadai

„Swedbank“ ekonomistas apžvelgė ir prieš Seimo rinkimus politinių partijų skelbiamus pažadus vidutinį atlyginimą Lietuvoje po mokesčių per 4 metus pakelti iki 850–1000 eurų. N. Mačiulio manymu tai nelabai realu.

„Prognozuojame, kad 2018 metais po mokesčių vidutinis darbo užmokestis sieks apie 674 eurus, tai yra vis dar gerokai mažiau nei 1000 eurų. 2020 metais galima būtų priartėti prie 800 eurų lygio, tačiau tam yra kelios sąlygos“, – nurodė ekonomistas. Norint pasiekti bent 800 eurų vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje, N. Mačiulio teigimu, reikėtų iki 600 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. „Tai nėra misija neįmanoma. Jau dabar yra suplanuota jį kitais metais pakelti nuo 210 iki 300 eurų. Tačiau iki 2020 metų jį reikia dar padvigubinti“, – sakė jis.

Lietuvai – bronza, pasauliui – dopingo testas

„Swedbank“ ekonomistai Lietuvos ekonomikos augimą lygina su Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių rezultatais – neblogai, bet galėjo būti daug geriau.

„Populizmas – pasaulio ekonomikos Achilo kulnas“, – sakė N. Mačiulis, kalbėdamas apie globalias perspektyvas.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus JAV ekonomika augs tik apie 2 proc., o euro zonos ekonomika – tik apie 1,5 procento. „Ekonomikos nuosmukis Rusijoje baigėsi, o pakilusios ir pamažu toliau kilsiančios naftos kainos suteiks jos ekonomikai teigiamo impulso. Tiesa, laukiantiems sankcijų atšaukimo ir prekybinių santykių normalizavimosi gerų naujienų kol kas nėra. Toliau vyksta planinis Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, o pagrindinio pasaulio ekonomikos augimo variklio vaidmenį perima Indija. Ekonomikos disbalansų vis dar yra, tačiau didžiausia rizika kyla ne dėl jų. Pasaulio ekonomikos augimui koją gali pakišti politinis dopingas – populizmas, žadantis greitus ir neįtikėtinus rezultatus“, ‒ teigė N. Mačiulis.

Nepaisant gana lėto BVP augimo pirmąjį šių metų pusmetį, daugelis makroekonomikos rodiklių rodo gerėjančias Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Daug neigiamos įtakos augimui šių metų pradžioje turėjo sumažėjusios įmonių atsargos bei stagnuojančios investicijos.

Tiesa, jau antrąjį ketvirtį buvo stebimas privataus sektoriaus investicijų atsigavimas – vien investicijos į transporto ir gamybos priemones augo 16,4 procento. „Swedbank“ ekonomistų nuomone, investicijų augimui visos aplinkybės išlieka palankios, bet pastaruoju metu jas galėjo slopinti per lėtai skirstoma ES parama. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei pernai, bet mažiau nei tikėtasi – tik 2,1 proc.

Vis tik daugelis rodiklių rodo, kad ekonomikos augimas paspartės. „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,5 proc., kitąmet – 3 proc., o 2018 metais – 2,5 proc. Šių metų balandį bankas prognozavo, kad šalies bendrasis vidaus produktas šiemet augs 3,3 procento. Taip pat prognozuojama, kad šiemet vidutinė metinė infliacija viršys 1 proc., o kitąmet kainų augimas paspartės iki 3 procentų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...