captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pastebimas eksporto į Skandinaviją augimas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas detalus Lietuvos eksporto 2016 m. I pusmečio būklės tyrimas rodo, kad šiemet eksportas išlaiko augimo trajektoriją.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 3,9 proc., kai 2015 metais eksporto plėtra siekė 2,6 proc. Nominalus eksporto prieaugis šiemet siekia 194 mln. eurų – tai reiškia, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius eksporto augimas sudarė daugiau nei 70 proc. viso 2015 m. prieaugio, rašoma pranešime spaudai.

„Lietuvos eksportuotojai šiemet ir toliau didina pardavimų apimtys išorės rinkose. ES rinkoje vis didesnį dėmesį šalies verslas skiria Skandinavijos regionui, tuo tarpu didėjantis spaudimas konkurencingumui jau pradėjo kenkti eksporto į Centrinę Europą rezultatams. Dėl ekonominių sankcijų, vyraujančių recesinių tendencijų ir pardavimų perskirstymo į kitas rinkas ir toliau matome ženklų eksporto srautų mažėjimą į NVS regioną. Eksportas į naujas rinkas laipsniškai didėja, tačiau nemaža dalimi tai vis dar galima paaiškinti tik atskirų segmentų sėkme, bet ne tvaria eksporto plėtra“, – sako Aleksandras Izgorodinas, LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius.

Lyginant su 2015 m. eksporto rodikliais, šiemet matomos kelios pagrindinės tendencijos. Pirma, neigiamai nustebino eksporto rodikliai „namų“ laikoma ES rinkoje – pirmąjį šių metų pusmetį eksportas į ES rinką visiškai neišaugo, o priešingai – susitraukė 0,5 proc. arba 21 mln. eurų. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo itin prasti eksporto rodikliai centrinėse ES rinkose – Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur eksportas sumažėjo atitinkamai 10,5 ir 3,7 proc. arba iš viso 84 mln. eurų. Tačiau eksporto nuosmukį į Vokietijos ir Prancūzijos rinkas kompensavo ženklus – 88 mln. eurų – eksporto prieaugis į Skandinavijos regioną.

Pasak A. Izgorodino, pastarųjų kelerių metų eksporto rodikliai rodo, kad net ir ES regione vyksta tam tikra Lietuvos eksporto srautų diversifikacija, o Lietuvos verslas deda vis daugiau pastangų didinti pardavimus Skandinavijos valstybėse. Tikėtina, kad tam tikros įtakos tokiai diversifikacijai turi ir didėjantis spaudimas Lietuvos verslo konkurencingumui, ypač dėl per sparčiai kylančių darbo kaštų, dėl ko mūsų verslas vis labiau fokusuojasi į aukštesnės perkamosios galios valstybes.

„Visgi aštrėjanti įtampa darbo rinkoje, spartus darbo užmokesčio augimas ir stagnuojančios investicijos kelia grėsmę šalies verslo konkurencingumui ir jau netolimoje ateityje gali riboti tolesnę eksporto plėtrą į ES rinką. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, investicijos pramonėje sumažėjo 11 proc., kai vidutinis darbo užmokestis gamyboje šiemet išaugo beveik dešimtadaliu, – teigia LPK atstovas. – Šie skaičiai puikiai iliustruoja didėjantį konkurencingumo spaudimą šalies eksportuotojams. Jeigu investicijos nepradės vytis kylančių darbo kaštų, gauti naujus užsakymus ES rinkoje Lietuvos verslui bus vis sunkiau.“

Šiemet ir toliau matomas eksporto srautų mažėjimas į NVS rinką – pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną susitraukė 17,3 proc. ir vien per pirmąjį šių metų pusmetį eksporto netekimai NVS regione sudarė apie 50 mln. eurų.

Dėl makroekonominių ir geopolitinių priežasčių eksportas į Rusiją šiemet sumažėjo 15 proc. arba 20 mln. eurų. „Turint galvoje itin prastus praėjusių metų eksporto rezultatus, kai eksportas į NVS šalis susitraukė 36 proc., tolesnis ženklus eksporto srautų mažėjimas šiek tiek stebina. Tokie rezultatai gali būti ne tik sankcijų ir recesijos daugelyje NVS valstybių pasekmė, bet ir pardavimų perskirstymo į kitas eksporto rinkas rezultatas,“ – svarsto A. Izgorodinas. Iš pagrindinių eksporto rinkų NVS regione pasidžiaugti galima nebent eksporto rezultatais Baltarusijoje, kur eksporto apimtys, lyginant su praėjusiais metais, liko nepakitusios.

Eksporto rodikliai į naujas rinkas kol kas vertintini skirtingai. Eksporto apimtys į Aziją išaugo penktadaliu, o į Šiaurės Amerikos regioną padidėjo 14 proc. Bendrai Azijos ir Šiaurės Amerikos rinkos prisidėjo 40 mln. eurų prie bendro eksporto augimo.

Tačiau detaliau analizuojant eksporto rodiklius į naujas rinkas, ryškaus eksporto proveržio nematyti, tai galima laikyti atskirų pramonės segmentų sėkme. Pavyzdžiui, šiemet eksporto apimtys į JAV išaugo 43,8 mln. eurų, tačiau tokį prieaugį lėmė daugiausia chemijos pramonės segmentas (49 mln. eurų prieaugis, ypač ryškus – trąšų, neorganinių chemikalų ir įvairių chemijos produktų kategorijose). Tačiau kitose segmentuose matomas tik labai nežymus prieaugis.

Panašios tendencijos vyrauja ir Azijos regione – nors eksportas į Aziją šiemet padidėjo 27 mln. eurų, daugiausia tokį prieaugį lėmė puikūs eksporto rezultatai Japonijos rinkoje, kur eksportas augo 33 mln. eurų, o dalį kitų Azijos valstybių eksporto apimtys nežymiai mažėjo. Japonijos atveju tokį eksporto prieaugį lėmė ženkliai padidėjęs tabako gaminių eksportas (+32,5 mln. eurų).

Panašias tendencijas galima įžvelgti ir eksporto į Kiniją rezultatuose: šiemet eksporto apimtys į Kiniją padidėjo 16 proc. arba 6,2 mln. eurų. Ypač geri rezultatai matomi maisto produktų segmente (+1,5 mln. eurų), tačiau prieaugį šiame segmente vėlgi lėmė vienos kategorijos – vaisių ir riešutų – 1,47 mln. eurų siekęs prieaugis. „Galima tikėtis, kad artimiausiu metu matysime labiau diversifikuotą maisto produktų eksporto proveržį į Kinijos rinką, kadangi visai neseniai Kinijos akreditavimo ir sertifikavimo administracija suteikė teisę Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms pradėti pieno produktų eksportą į Kiniją“, – sako A. Izgorodinas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...