captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis: Lietuva svarsto galimybę bylinėtis su Baltarusija dėl Astravo AE

Lietuva svarsto galimybę pateikti Baltarusijai ieškinį dėl nesąžiningai ir itin pigiai statomos Astravo atominės elektrinės (AE), sako energetikos ministras. Rokas Masiulis pabrėžia, kad tai tik pradinė iniciatyva ir kol kas anksti kalbėti apie konkrečią bylą ir kokiame tarptautiniame arbitraže ji galėtų būti nagrinėjama.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Baltarusija stato (Astravo AE – BNS) pigiausiai, Lukašenka (Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka – BNS) yra pasakęs, kad tai bus pigiausia elektrinė pasaulyje. Jie nestato sarkofago, mes spėjam, kad joje bus rusiškos apsaugos sistemos, ne vakarietiškos, kad bus žymiai pigiau. Tai reiškia, kad kaštų taupymas saugumo sąskaita nėra sąžiningas. Mes tą klausimą pradėsim atidžiai žiūrėti – aš jau esu teisininkų paprašęs įvertinti, ar nėra pagrindo bylos prieš Baltarusiją šioje vietoje kaip grynai komercinės bylos, dempingo bylos, kad nesąžiningai ir pigiai statoma atominė elektrinė“, – penktadienį LRT RADIJUI sakė R. Masiulis.

Ministras BNS teigė, kad ministerija nori išsiaiškinti, ar statydama Astravo AE, Baltarusija nepažeidžia tarptautinių normų.

„Mes norime išnagrinėti teisės aktus ir pažiūrėti, ar Baltarusija nepažeidinėja tarptautinių normų dėl kaštų, dėl konkurencingumo, ir galbūt yra kitų elementų, kurių mes dar nesuprantame. Norime pažiūrėti į Astravo statybas per teisinę prizmę, iki šiol tai nebuvo daroma“, – BNS sakė R. Masiulis.

Anot jo, daug abejonių kelia nuolatinės Baltarusijos deklaracijos, neva Astravo AE bus pigiausia iki šiol pasaulyje pastatyta atominė jėgainė.

„Mūsų dėmesį atkreipė nuolatinis skelbimas apie šios atominės elektrinės pigumą, norime pažiūrėti, ar nėra dempingavimo elementų. (...) Jei Baltarusija pasistatys savo atominę elektrinę, jie gali nesąžiningai konkuruoti su kitomis atominėmis elektrinėmis. Kai kalba eina apie pačią pigiausią atominę, reikia įvertinti, ar nėra dempingavimo elementų, užprogramuotų nuo pat pradžios“, – teigė energetikos ministras.

Jo tvirtinimu, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į skirtingus Vakarų ir Rusijos saugumo standartus. „Rusijoje, pavyzdžiui, Sankt Peterburge, reaktoriaus apsauginė siena nugriuvo. Astravo AE jau tris kartus griuvo, nors dar nepastatyta. Reikia suprasti, kad tai Rusijos standartai. Baltarusija savo standartų neturi, [...] žinių branduolinėje energetikoje – taip pat, todėl priima tai, kas jiems duodama. Rusiški standartai vis dėlto nėra patys aukščiausi“, – akcentuoja R. Masiulis.

Ministras LRT RADIJUI pripažino, kad Astravo AE statybomis susirūpinta gana vėlai, nes elektrinė pradėta statyti 2009 m. Ažiotažas Lietuvoje kilo tik dabar, kai atlikta beveik 70 proc. darbų, pastebi pašnekovas. „Kai susitikinėjau su aplinkinių šalių ministrais, jaučiau informacijos stoką. Jie turi nedaug informacijos, tačiau jie įsiklausė, visi paprašė, kad atsiųstume savo duomenis, kokius pažeidimus matome. Tuos duomenis jie duoda savo specialistams. Specialistai atsakingai tiria, duoda savo išvadas, užduoda baltarusiams klausimus, kurie greitai neatsakinėja, nors žada, kad viską atsakys. Taip bėga net ne mėnesiai, o metai", – aiškina R. Masiulis.

Birželį vyriausybė pritarė elektros, pagamintos Astravo AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui, pagal kurį 2018 metais, kai planuojama pastatyti pirmąjį Astravo AE bloką, jos gaminamos elektros importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas per elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną.

„Vyriausybės patvirtintame plane numatytas komercinis ribojimas, kad neįsileistume į mūsų elektros biržą Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros. (...) Kitas būdas yra dalinis fizinis ribojimas – keitiklio statybos, tačiau čia yra tam tikrų niuansų ir jis pakankamai brangus, bet mes galime jį pastatyti. Trečias kelias yra pačių elektros linijų ribojimas. Tai nėra paprasta, nes reikėtų peržiūrėti visą mūsų energetinę sistemą, o geriausias būdas tą pasiekti būtų sinchronizacija – pereiti nuo rusiško dažnio ir rezervų palaikymo iš Rusijos į Vakarų sistemą“, – LRT RADIJUI kalbėjo R. Masiulis.

Jo tikinimu, pagrindinis Baltarusijai keliamų reikalavimų tikslas – kad Lietuva būtų saugi. „Jei tos atominės elektrinės bus pastatytos šalia mūsų, jos turėtų būti tokios saugios, kad mes jaustumėmės saugūs. [...] Greičiausiai Astravo AE bus pastatyta, nes jau labai daug lėšų išleista, bet, jei mes sieksime savo, jei reikalausime standartų laikymosi, ta atominė elektrinė tikrai bus saugesnė. Jei vis dėlto jie nesugebės tų standartų įvykdyti, gal elektrinė ir nebus pastatyta, nors pagal statybą panašu, kad jie tai padarys. Todėl mes turime kiek įmanoma daugiau dėti pastangų, kad ji būtų kuo saugesnė“, – įsitikinęs R. Masiulis.

Astravo AE statoma Rusijos paskolos lėšomis – 2011 metais Rusija jėgainėms statyboms suteikė 10 mlrd. JAV dolerių (8,9 mlrd. eurų) paskolą. Kiek konkrečiai kainuos elektrinė, oficialiai neskelbiama.

Astravo atominės jėgainės statybose nuolat įvyksta didesnių ar mažesnių incidentų. Liepą atliekant bandymus, krito reaktoriaus korpusas, ir tai buvo didžiausias iš iki šiol įvykusių jos statybos incidentų.

Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų komandą, kuri ištirtų jos statybos saugumą ir pateiktų rekomendacijas. Baltarusija taip pat paraginta pasikviesti nepriklausomus tarptautinius ekspertus, tačiau šalis atsisako ekspertų ir neteikia išsamesnių atsakymų apie jėgainę.

Lietuvos vyriausybė sako, kad Baltarusija nesilaiko saugumo standartų, statydama atominę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...