captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iberijos pusiasalio pusseserės pasuko skirtingais keliais

Nors tiek Ispanija, tiek ir Portugalija skausmingai išgyveno euro zonos skolų krizę, atsigavimo tendencijos šiose šalyse toli gražu ne vienodos, praneša „Bloomberg“. 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ispanijos ekonomikos augimo tempai – vieni sparčiausių tarp visų euro zonos valstybių, o pasitikėjimą ūkio augimo perspektyvomis stiprina augančios investicijos. Portugalija, priešingai, tebemoka pavėluotų struktūrinių reformų kainą. Taip teigia vyriausiasis banko „Berenberg Bank“ ekonomistas Holgeris Schmiedingas.

Atotrūkis tarp šiųdviejų kaimyninių valstybių prasidėjo 2015 m., kuomet Portugalijoje į valdžią atėjo socialistų partija, pakeitusi iki tol šaliai vadovavusius konservatorius. Tuomet naujojo ministro pirmininko Antonio Costa vyriausybė padidino minimalųjį atlyginimą, įvedė daugiau šventinių dienų ir padidino viešojo sektoriaus darbuotojų algas. Ekonomikos augimas sulėtėjo, o investuotojai atsitraukė.

Naujausius perspėjimus Portugalijai pateikė kredito reitingų agentūra DBRS, pareiškusi susirūpinimą dėl silpnos ekonomikos ir politinės valios reformoms trūkumo. Tai – sunerimti verčiantis ženklas, nes Kanadoje įsikūrusi DBRS vienintelė iš keturių didžiųjų kredito reitingų agentūrų vis dar laiko Portugalijos obligacijas vertomis investicijų. Praradus ir DBRS palankumą, užsivertų keliai pasinaudoti Europos centrinio banko ekonomikos skatinimo priemonėmis.

Kita vertus, Ispanijos ekonomika atsikratė politinio nestabilumo auros, investicijos išaugo ir padaugėjo naujų darbo vietų, o ekonomikos augimo tempai pasiekė 3 proc. ir ko ne dvigubai viršijo euro zonos ir Portugalijos rodiklius.

Tačiau ateityje iššūkiai neaplenks ir Ispanijos. Laikinai ministro pirmininko pareigas einąs Marianas Rajoyus, kurio laukia balsavimas dėl pasitikėjimo, vis dar stokoja parlamentarų paramos. Jeigu parlamentas nubalsuos M. Rajoyus nenaudai, šalyje gali būti paskelbti dar vieni rinkimai, nukreipsiantys dėmesį nuo itin svarbių struktūrinių reformų vykdymo ir didžiulio deficito suvaldymo.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...