captcha

Jūsų klausimas priimtas

Būsto kainos sostinėje stiebiasi – kas gali jį įsigyti?

Nors per pastaruosius penkerius metus būsto kainos išaugo 20 proc., o sostinėje jos stiebiasi gerokai aukščiau, nei kitur, paklausa pernelyg neatsilieka, sako „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Jo ir „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, galimybes įsigyti būstą labiausiai lemia didėjantys atlyginimai bei itin mažos būsto paskolų palūkanos. Tiesa, nors atlyginimai neauga lėčiau nei būsto kainos, didesnes galimybes įsigyti namus turi privataus sektoriaus darbuotojai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Būsto kainos kyla jau ganėtinai ilgai – per praėjusius penkerius metus kainos ūgtelėjo daugiau nei 20 proc. Vilnius – išskirtinis miestas. Kituose miestuose kainos kyla gerokai lėčiau. Kita vertus, stebimas 4–5 proc. augimas per metus, o atlyginimai per tą laikotarpį kilo gerokai sparčiau. Todėl reikia pripažinti, kad, nepaisant didėjančių kainų, žmonių galimybės įsigyti būstą irgi didėja“, – kalba S. Vagonis.

Vertinant vidutinę Vilniaus gyventojo algą ir vidutinę buto kainą Vilniaus mieste, 2007–2008 metų periodu, vidutinis vilnietis galėjo įsigyti apie 3 kv. m vidutinio būsto, šiuo metu tas skaičius yra 6 kv. m, skaičiuoja specialistas.

„Taigi, pagal tokį, nors ir primityvų rodiklį, būsto perkamumas yra dvigubai didesnis negu buvusio nekilnojamojo turto (NT) burbulo metais. Apskritai, jis toks aukštas nebuvo nei prieš susiformuojant NT burbului, nei krizės metu, kai kainų lygis buvo žemesnis“, – tvirtina pašnekovas.

Tačiau nors pliki statistiniai duomenys kalba apie didėjančius atlyginimus bei galimybes įsigyti būstą, reikėtų nepamiršti, kad maisto ir įvairių paslaugų kainos taip pat nestovi vietoje. Taigi, dalį išaugusių pajamų tiesiog pravalgome, užuot atsidėję juos būstui.

Kita vertus, realusis darbo užmokestis per 2015 metais šalies ūkyje padidėjo 6 proc.: valstybės sektoriuje – 4,8 proc., privačiajame – 6,7 proc. Taigi, teoriškai, išliekant panašioms atlyginimo augimo tendencijoms, privataus sektoriaus darbuotojai turi beveik pusantro karto didesnes galimybes įsigyti būstą.

Galimybes didina mažos paskolų palūkanos

N. Mačiulo teigimu, be augančių atlyginimų dar būsto įperkamumą pastaruoju metu pastebimai didino ir labai žemos palūkanos. 2006–2007 metais vidutinės būsto paskolos palūkanos buvo 6,5–7 proc., dabar jos tesiekia maždaug 2–2,5 proc., pastebi ekonomistas.

„Natūralu, kad kaip ir daugelyje pasaulio sostinių, gyventojai už santaupas nusipirkti NT gali retai, bet naudodamiesi paskolomis, jei gali sau tai leisti“, – priduria pašnekovas.

S. Vagonis taip pat pažymi, kad retas vilnietis gali sau leisti įsigyti būstą iš santaupų. Tačiau paskolų prireikia ne visiems.

„Nuosavo NT pardavimas yra dažnas finansavimo šaltinis. Žmonės neretai perka didesnį būstą, pardavę mažesnį, ar atvirkščiai – iš didesnio keliasi į kuklesnį ir pinigų likutį naudoja pragyvenimui“, – pasakoja NT specialistas.

NT burbulo rizikos nemato

Anot S. Vagonio bei N. Mačiulio, horizonte NT burbulo, kaip ir NT kainų kritimo kol kas nematyti.

„Gyvenamosios paskirties objektų pasiūla Vilniuje yra tikrai didelė, neparduotų butų skaičius – aukštas. Tai yra tas veiksnys, kuris užkerta kelią burbulo formavimuisi. Jei 2005–2007 m. kainos augo dėl neracionalių gyventojų lūkesčių, per daug liberalaus kreditavimo, pasiūlos trūkumo, tai šiuo metu nėra nė vieno iš šių veiksnių. Artimiausius porą metų kainų šuoliai nėra tikėtini“, – kalba N. Mačiulis.

S. Vagonis kainų augimo tempą pati pat vadina „protingu“. Ar jis lėtės, anot pašnekovo, gali priklausyti nuo pasiūlos.

„Gerai tai, kad didmiesčiuose atsigavo statybos ir, ypač Vilniuje, butų statoma ypač daug. Šiais metais bus pastatyta daugiau nei 3,5 tūkst. butų, kitais taip pat numatomas panašus skaičius.

Tačiau dabartinėje situacijoje tikėtis kainų kritimo taip pat būtų sunku. Jei šalyje ir aplink ją ekonominė aplinka nesikeis, tikėtis kainų kritimo neverta“, – kalba S. Vagonis.

Sostinėje – būstas už 6 tūkst. eurų

Paanalizavus parduodamo NT skelbimus, galima nustebti: Vilniuje įmanoma rasti būstą už 6,5 tūkst. eurų. Tačiau kaina tėra vienintelis džiugus dalykas tokiame skelbime. Už tokią kainą – tik vieno kambario 12,13 kv. m butas sostinės pakraštyje esančiame 1965 metų statybos bendrabutyje.

Galima rasti vieno kambario butą už 12 tūkst. eurų, bet jame gyventi taip pat vargiai norėsis. Siaubo filmų filmavimui tinkamame mediniame 1940 metais statytame name esantį butą tektų renovuoti iš pagrindų, jei išvis pavyktų.

Tačiau sostinėje vieno kambario maždaug 40 kv. m butas gali atsieiti ir 166 tūkst. eurų. Net jei jis bus renovuotinas, neįrengtas, tačiau prestižinėje Vilniaus vietoje, piniginę teks plačiai atverti.

Bene pigiausią trijų kambarių butą, naršant skelbimus, galima atrasti už maždaug 30 tūkst. eurų, tačiau prieš įsigyjant reikėtų gerai apgalvoti, ar noras turėti nuosavą būstą tikrai yra didesnis už norą gyventi Kirtimų rajone.

Padorų trijų kambarių butą miegamuosiuose rajonuose pavyktų įsigyti už maždaug 60–80 tūkst. eurų. Tačiau norint įsikurti jaukiau, prireiktų dar kelių ar keliasdešimties tūkstančių eurų.

Tačiau trijų kambarių butas gali atsieiti ir 600 tūkst. Tiek dažniausiai kainuoja prabangiuose naujos statybos apartamentų kompleksuose esantys butai su visa reikalinga buitine technika, baldais ir kitais patogumais.

NT paslaugų tekėjų duomenimis, 2016 metų liepą sostinėje butų kainos augo 0,5 proc., vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1,383 euro. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...