captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltijos šalyse ir Švedijoje moterys nuosavą verslą kuria dvigubai rečiau nei vyrai

„Swedbank“ analizė rodo, jog naujas įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje aktyviau steigia vyrai. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje moterų įkuriamas verslas sudaro beveik trečdalį visų naujai sukurtų verslų, daugiau nei du trečdalius – vyrų įsteigiamos įmonės.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

„Swedbank“ analizė rodo, jog naujas įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje aktyviau steigia vyrai. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje moterų įkuriamas verslas sudaro beveik trečdalį visų naujai sukurtų verslų, daugiau nei du trečdalius – vyrų įsteigiamos įmonės.

Dažniausiai verslo imasi 30–40 metų gyventojai, o Lietuvoje pastebimas ir ūgtelėjęs ypač jaunų žmonių verslumo rodiklis, rašoma pranešime spaudai.

2012 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas atskleidė, kad nors moterų išsilavinimas ES yra toks pat kaip ir vyrų, tačiau daug mažiau moterų ryžtasi kurti nuosavą verslą. Ankstesniųjų EK tyrimų duomenimis, verslininkėmis tampa 8 proc. visų ES gyvenančių moterų, o tarp vyrų šis rodiklis siekia 16 procentų.

Nuosavą verslą pradėjusios moterys dažniausiai renkasi paslaugų sektorių. Vyrai taip pat kuria daugiausiai įmonių šiame sektoriuje, tačiau dažniau nei moterys imasi gamybos bei pramonės verslų.

Baltijos šalyse moterų verslumo tendencijos skiriasi mažai

Pasak „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktorės Jurgitos Blazgienės, Lietuva atitinka ES tendencijas. Tad nors Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau jų verslumas vis dar mažesnis.

Be to, skiriasi sritys, kuriose vyrai ir moterys steigia verslus, taip pat skiriasi ir steigiamų įmonių dydis. Moterys dažniau kuria nedideles, iki penkių darbuotojų, įmones. Lietuvoje moterys dažniau kuria siuvimo, grožio ir sveikatos priežiūros įmones, nedidelius restoranus ir kavines, viešbučius, sporto klubus, odontologijos ir privataus gydymo kabinetus.

Latvijoje populiariausios moterų kuriamos įmonės veikia apskaitos, audito, mokesčių konsultavimo srityse. Moterys taip pat kuria mažmeninės prekybos, maitinimo paslaugų, grožio priežiūros, NT valdymo, mažmeninės drabužių ir tekstilės prekybos, sendaikčių, transporto įmones.

Estijoje moterų verslumo tendencijos panašios į Lietuvos ir Latvijos – moterys įkuria trečdalį visų įmonių. Tačiau, pasak J. Blazgienės, ši šalis išsiskiria moterų vadovių skaičiumi tradiciškai ne moteriškais laikomuose versluose: juose vadovaujančias pozicijas užimančių moterų ir vyrų santykis yra gerokai palankesnis negu Lietuvoje ir Latvijoje. Estijoje taip pat yra daugiau vyrų tradiciškai labiau moteriškais laikomuose versluose.

„Estijoje nėra labai didelio atotrūkio pagal verslus, lytis ir vadovaujančias pozicijas. Tai iliustruoja viešbučių, transporto, sandėliavimo, finansinio tarpininkavimo ir kiti verslai bei bendras moterų ir vyrų vadovų skaičius juose bei visose smulkiose ir naujai įkurtose pramonės įmonėse“, – sako J. Blazgienė.

Pagal moterų verslumą – panašūs į Švediją

Švedijoje moterys aktyviausiai steigia paslaugų sektoriaus įmones kultūros, pramogų, poilsio ir sveikatos priežiūros sektoriuose. Vyrai dažniau kuria ir vadovauja pramonės ir gamybos įmonėms. Švedijoje moterys įkuria apie 33 proc. visų verslo įmonių, tačiau pastaraisiais metais moterų steigiamo verslo skaičius auga sparčiau negu vyrų steigiamų įmonių.

„Nors Švedijoje moterys yra ypač aktyvios ir iniciatyvios, tačiau verslumo srityje vis dar dominuoja vyrai ir pagal šiuos rodiklius Švedija yra ypač panaši į Baltijos šalis. Tiesa, pastaraisiais metais šioje šalyje veikia nemažai iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti moterų galimybes kurti bei plėtoti verslą“, – sako J. Blazgienė.

Versliausi Lietuvoje 30–40 metų gyventojai

Šiuo metu daugiausiai nuosavo verslo Lietuvoje įkuria 30–40 metų amžiaus gyventojai. Taip pat pastebima, kad po sunkmečio, nuo 2011 metų, mažėja vyresnių nei 50 metų amžiaus verslą kuriančių vyrų, o tokio amžiaus nuosavą verslą steigiančių moterų skaičius išlieka beveik nepakitęs.

Pasak J. Blazgienės, nuo 2010-ųjų metų ryškėja dar viena tendencija – vis daugiau 20–40 metų amžiaus moterų kuria ar ima vadovauti verslui, o vyresnių – 40–50 m. amžiaus moterų vadovių mažėja. Vyrų vadovaujančiose startuolių pozicijose pasiskirstymas pagal amžių per krizę kito nežymiai.

Ekspertai taip pat pastebi, kad pastaraisiais metais daugėja ypač jauno amžiaus verslininkų.

„Prieš ir per krizę Lietuvoje beveik nebuvo įmonių vadovų, kurie būtų jaunesni nei 20 metų amžiaus. Tačiau pastaraisiais metais jaunųjų verslininkų daugėja. Šį reiškinį galima sieti su verslumo skatinančių iniciatyvų ir informacijos gausa. Be to, keičiasi ir jaunimo požiūris į nuosavą verslą – vis daugėja drąsiai nusiteikusiųjų, kurie turi pakankamai žinių ir gerų idėjų verslui įkurti“, – teigia J. Blazgienė.

Verslumą dažniausiai lemia išsilavinimas ir praktinė patirtis

Pasak J. Blazgienės, išanalizavus duomenis galima daryti prielaidą, jog tose šalyse, kuriose verslo kūrimo sąlygos ir bendrai ekonominė aplinka yra palankesnė, verslo pradžiai ne toks svarbus tampa išsilavinimo veiksnys. Atitinkamai šalyse, kuriose dar tik pradedama aktyviau skatinti ir remti verslumą, pavyzdžiui, Lietuvoje, įkuriant verslą svarbesnės yra pažintys, ankstesnė patirtis, išsilavinimas.

Lietuvoje daugiau nei 60 proc. įmones kuriančių ar pagal patentą dirbančių žmonių turi aukštąjį išsilavinimą. Ir nors daugėja verslininkų, neturinčių aukštojo išsilavinimo, tačiau aukščiausias pozicijas užimančių vadovų, neturinčių aukštojo išsilavinimo, yra mažai.

Daugiau nei pusė naujai verslą kuriančių žmonių Lietuvoje teigia anksčiau dirbę kitose įmonėse. 12 proc. moterų ankstesnėje darbovietėje užėmė vadovaujančias pareigas, tarp vyrų tokią poziciją turėjo 32 proc. naujai pradėjusiųjų verslą. Be to, Lietuva nuo ES vidurkio išsiskiria patirtį kitose įmonėse sukaupusių bei naudingas pažintis užmezgusių vyrų vadovų skaičiumi (ES vidurkis – 18 proc.).

Tuo metu Švedijoje verslumu išsiskiria užsienyje gimę ir išsilavinimą kitose šalyse įgiję Švedijos piliečiai. Versliausi yra tie žmonės, kurie ir patys, ir jų tėvai yra gimę svetur. Pasak J. Blazgienės, šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad iš užsienio į savo šalį grįžę žmonės siekia įsitvirtinti ir tapti nepriklausomais. Be to, pastebima dar viena tendencija – aukštuosius mokslus baigę vietiniai gyventojai įkuria mažiau įmonių negu žmonės su žemesniu išsilavinimu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...