captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ž. Mauricas: nuslūgus ES paramai, pamatysime, kas maudėsi be kelnaičių

Šiuo metu kiekvienam lietuviui per metus tenka po maždaug 625 eurus Europos Sąjungos paramos. Po 2020 metų ji gerokai sumažės. „Tada pamatysime, kas maudėsi be kelnaičių“, – sako „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.

Jis teigė, kad naujausi duomenys apie Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą gali būti įspėjimas to, kas šalies laukia pasibaigus 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinei perspektyvai. „Praeito laikotarpio lėšos jau išnaudotos, o naujojo – dar nepradėtos naudoti, – pažymėjo ekonomistas. – Matome, kad investicijos krito ir dėl to BVP augimas (antrąjį 2016 metų ketvirtį – DELFI) siekia tik 2 proc., o galėtų siekti kokius 3 proc.“

Tačiau Ž. Mauricas sumažėsiančios ES paramos nedramatizavo bei nurodė teigiamų pasekmių. „Didelio šoko neturėtų būti, o ilgesniu laikotarpiu netgi bus nauda, nes tai privers ir įmonės, ir institucijas galvoti kaip dirbti efektyviau“, – DELFI sakė jis.

Pinigai jau paskirstyti

Per dešimtmetį nuo 2004 metų, kada Lietuva įstojo į ES, šalies BVP padvigubėjo ir 2014 metais sudarė beveik 35 mlrd. eurų. Per tą laikotarpį Lietuva iš ES biudžeto gavo 4,5 karto daugiau lėšų nei į jį sumokėjo.

2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje Lietuvai numatyta 12,8819 mlrd. eurų. Per šį laikotarpį vienam gyventojui teks 4375 eurai arba 625 eurai per metus. Organizacijos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas DELFI nurodė, kad ši parama jau paskirstyta. „Aišku po rinkimų, atėjus naujai Vyriausybei, matyt bus siekiama kažkokios peržiūros, tačiau ji turės būti pasverta“, – pridūrė jis. Kaip nurodoma 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programoje, daugiausiai pinigų bus skirta darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtrai bei energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių (AIE) gamybos ir naudojimo skatinimui.

Dvi Lietuvos

Šių metų pradžioje Vyriausybė nutarė Lietuvą suskirstyti į du regionus – turtingesnio Vilniaus ir skurdesnės likusios valstybės dalies. Taip siekiama neprarasti ES paramos. Į regionus pagal išsivystymo lygį yra suskirstyta visa Europa. Pirmoji kategorija – mažiau išsivystę regionai (BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio). Antroji – pereinamojo laikotarpio regionai (BVP vienam gyventojui tarp 75 ir 90 proc. ES vidurkio). Trečioji – labiau išsivystę regionai (BVP vienam gyventojui didesnis nei 90 proc. ES vidurkio). Pagal šias kategorijas skirstomas ES parama. Pernai Eurostatas paskelbė, kad Lietuva pasiekė 75 proc. ES vidurkio lygį.

K. Maniokas teigė, kad šalį perskėlus į dvi dalis, po 2020 metų Vilniaus regionas jau turėtų būti priskirtas antrajai – pereinamojo laikotarpio kategorijai, o visa likusi teritorija liks pirmoje – mažiau išsivysčiusi. „Tada Vilniui sumažėtų parama infrastruktūrai, tačiau iš socialinio fondo teikiama parama išliktų, –paaiškino ESTEP vadovas. Tuo metu skurdesnei šalies daliai parama būtų skiriama pagal tokias pačias, dabar taikomas taisykles. K. Maniokas taip pat nurodė, jog tikėtina, kad po 2020 metų ES parama apskritai mažės.

„Sekančiame laikotarpyje greičiausiai apskritai mažės ES struktūrinė parama, jos apimtis, o tą mažesnį pyragą teks dalintis didesniam šalių skaičiui“, – sakė jis. Didina korupciją Komentuodamas tai, kaip Lietuva išnaudoja gaunamą ES paramą, Ž. Mauricas apibendrino, kad šalis ją labai gerai įsisavina, tačiau dėl panaudojimo efektyvumo kyla klausimų. Ekonomistas išskyrė dvi visiems laikotarpiams bendras tendencijas.

„Pirma – nemaža lėšų dalis skiriama projektams, kurie ir taip būtų įgyvendinti. Tik vietoje to, kad būtų finansuojami valstybinių įmonių, universitetų ar ministerijų, jie pinigus gauna iš ES, – sakė jis. – Antra – įgyvendinami tie projektai, kurie neturėtų būti įgyvendinami, žiūrint ekonominiu požiūriu. Jų imamasi vien dėl to, kad gaunama ES parama.“ Kaip pavyzdį jis pateikė „Rail Baltica“. „Kur investuota labai daug pinigų, o į Varšuvą nuvažiuosi tik per 8 val., tuo metu „Via Baltica“ statyba kažkodėl stringa“, – kalbėjo Ž. Mauricas. Jo teigimu, 2014–2020 metų programoje šie dalykai nesikeičia.

Jis teigė, kad neprotingai naudojami ES pinigai yra praleista proga vykdyti struktūrines reformas. „Didžiąją dalį energijos institucijos sutelkia į tai, kad gautų kuo daugiau paramos, visiškai nežiūrint į ateitį – kokią ta parama turės naudą po 10 ar 20 metų, – sakė ekonomistas. – Geras pavyzdys – universitetai. Praktiškai visi jie labai daug investavo į infrastruktūrą, informacines sistemas, bet jie nesugeba pritraukti talento. Dėstytojų nėra, studentų kokybė prastėja. Vaikomasi kiekio, o ne kokybės.“ Ž. Mauricas paaiškino, kad šiuo metu parama padeda tuo, kad užglaisto fundamentaliai prastą tų institucijų padėti. „Kaip banga, kuri viską užlieja, o kai ji nuslūgs, tada pamatysime, kas maudėsi be kelnaičių. Dabar tokių yra apstu“, – sakė jis. Ekonomistas taip pat priminė, kad kitų šalių patirtys rodo, jog ES parama duoda tik trumpalaikę naudą.

„Kai ji baigiasi, ta nauda dingsta, nes didžioji dalis yra pravalgoma. Ilguoju laikotarpių šalys, kurios gavo daug paramos, tampa netgi mažiau konkurencingos nei tos, kurios negauna“, – sakė jis. Ž. Mauricas tvirtino, jog ES parama, kaip ir bet kuri kita valstybės intervencija, didina korupciją. „Pavyzdžiui, mokesčiai didina šešėlį. Lygiai taip pat parama, pašalpos, įvairūs rėmimai didina korupciją. Europos Komisijos tyrimai rodo, kad Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje dar nėra aišku, ar išaugusios korupcijos žala nenusveria trumpuoju laikotarpiu gaunamos naudos“, – DELFI dėstė pašnekovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...