captcha

Jūsų klausimas priimtas

Milijonus uždirbę valstybinės įmonės vadovai naujajai valdžiai neįtiko

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pažadai valstybinių įmonių vadovus vertinti tik pagal pasiektus rezultatus, o ne politinės priklausomybės pagrindu, dūžta į šipulius. Socialdemokratų valdomos Ūkio ministerijos sprendimu keičiama parodų bei kongreso centro „Litexpo“ valdyba.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pažadai valstybinių įmonių vadovus vertinti tik pagal pasiektus rezultatus, o ne politinės priklausomybės pagrindu, dūžta į šipulius. Socialdemokratų valdomos Ūkio ministerijos sprendimu keičiama parodų bei kongreso centro „Litexpo“ valdyba. Valstybinę įmonę iš skolų ištraukusi ir pusantro milijono litų uždirbusi nepriklausomų verslininkų komanda keičiama naujais žmonėmis, tarp kurių ir buvęs socialdemokratų Ūkio ministras, ir šios partijos kandidatas Seimo rinkimuose.

Pirmadienį „Litexpo“ akcininkų susirinkime nutartą keisti bendrovės valdybą. Toks Ūkio ministerijos sprendimas dabartiniams vadovams buvo netikėtas. Ši valstybės įmonė buvo viena pirmųjų, kurios valdymą nuspręsta reformuoti skiriant didelę patirtį turinčius ir politiškai nepriklausomus verslo profesionalus. Atrodytu, tokia praktika pasiteisino. 2011 m. fiksuotas 0,9 mln. litų įmonės nuostolis. Pernai bendrovė ne tik išbrido iš skolų, tačiau sugebėjo uždirbti 1,5 mln. litų pelną. „Per visą įmonės istoriją pelningumo prasme tai buvo vienas geriausių rezultatų“, – 15min sakė „Litexpo“ valdybos pirmininkas, bendrovės „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas.

Vadovauti „Litexpo“ valdybai M. Horbačauskas buvo pakviestas vykdant valstybinių įmonių valdymo reformą. „Pradėjau dirbti 2011 m. rugpjūčio pabaigoje. Ne vienerius metus vadovauju verslo bendrovėms ir tai darau gana sėkmingai, todėl ministras paklausė, ar galėčiau savo vadybinę patirtį pritaikyti valstybinėje įmonėje. Tikslas buvo parodyti, kad tokios bendrovės gali veikti taip pat pelningai. Manau, mums tai pavyko. Buvo patvirtinta nauja įmonės strategija, kuri pripažinta viena geriausių ir rodoma kaip pavyzdinė“, – dėstė pašnekovas.

Reforma pradėta ūkio ministro Dainiaus Kreivio vadovavimo laikais. Jos pagrindas – depolitizuoti valstybines bendroves ir iškelti konkrečius finansinius tikslus, kurių turi būti siekiama. Taip norėta, kad valstybinės bendrovės būtų valdomos panašiais principais kaip daugelis privačių verslų.

Pasak valdybos pirmininko, tuometės Vyriausybės noras į valstybines įmones pritraukti privataus verslo atstovus buvo logiškas: „Jei bendrovė veikia verslo aplinkoje, ji turi būti valdoma kaip verslo įmonė. Neturėtų būti dangstomasi, kad valstybinė įmonė negali uždirbti pelno. Tai neteisybė. Taip dažnai slepiama neefektyvi įmonės veikla. Valstybinės įmonės turi didžiulį potencialą ir resursus, kurie šiuo metu neišnaudojami“.

Ačiū neišgirdo

Puikių rezultatų pasiekusi profesionalų komanda įspūdžio naujajai valdžiai nepadarė. Ūkio ministerija nusprendė burti kitą valdybą. „Buvo keista, nes patys nieko neišgirdom – gerai ar blogai dirbome. Sužinojome, kad paskirta akcininkų susirinkimo data ir numatytas valdybos atšaukimo bei naujos paskyrimo klausimo svarstymas. Kas liks, o kas bus pakeisti, mes nežinojome“, – minėjo M. Horbačauskas.

Akcininkų susirinkime nutarta, kad naująją valdybą sudarys ne keturi, o penki nariai. Iš pastaruosius metus įmonei vadovavusios komandos valdyboje tieka tik Aloyzas Tarvydas, anksčiau dirbęs „Litexpo“ vadovu. Be M. Horbačausko iš valdybos šalinami UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis ir Valstybės turto fonde dirbęs Paulius Martinkus. Debesys susikaupė ir virš „Litexpo“ direktoriaus Dariaus Aleknavičiaus. Į valstybinę įmonę jis taip pat atėjo iš privataus verslo. Iki „Litexpo“ D.Aleknavičius vadovavo įmonių ir projektų valdymo konsultavimo bendrovei „Peak Management“.

Savo srities profesionalai „Litexpo“ valdyboje ilgą laiką dirbo visuomeniniais pagrindais negaudami atlyginimo. „Pusantrus metų mes dirbome praktiškai nemokamai. Gal tai skamba keistai, bet kaip savo šalies piliečiai norėjome parodyti tam tikrą pavyzdį ir pritaikyti įgytas žinias. Šiuo metu už dalyvavimą posėdžiuose mokama nedidelė kompensacija“, – paaiškino valdybos pirmininkas.

Politinis sprendimas

Kaip 15min sakė Ūkio viceministras Marius Skarupskas, siekiant dar labiau pagerinti bendrovės veiklos efektyvumą į valdybą įtraukti nauji nariai, turintys ilgametę vadovavimo ir valdymo patirtį – ūkio ministro visuomeninis konsultantas Kęstutis Virbickas, buvęs ūkio ministras Petras Čėsna, buvęs „Čili Holdings“ vadovas Darius Masionis ir Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė.

Tiek P.Čėsnos, tiek Kėdainių rinkiminėje apygardoje į Seimą kandidatavusio teisininko K.Virbicko ryšiai su socialdemokratų partija akivaizdūs. L.Paulauskienė taip pat labiau žinoma kaip Lietuvą Eurovizijos dainų konkurse atstovavusi dainininkė ir valstybės tarnautoja, nei verslo praktikė. „Jų asmeniškai nepažįstu, tačiau tam tikrų pamąstymų kyla“ – neslėpė M. Horbačiauskas.

Pasak jo, apmaudu, kad sėkmingai dirbusiai komandai neleista tęsti pradėtų darbų. Be to, po tokių pakeitimų kyla įtarimas, jog bus keičiamas ir bendrovės vadovas: „Gaila įdirbio. Rezultatai šiais metais būtų buvę dar geresni, nes kai kuriems pokyčiams reikia laiko. Jei tokius rezultatus rodėme pirmus metus, įsivaizduokite, ko buvo galima pasiekti. Būtų labai apmaudu, jei paaiškėtų, kad planuojamas keisti įmonės vadovas. Jis tikrai kompetentingas žmogus. Tokių valstybinėse įmonėse trūksta, nes algos čia nėra didelės lyginant su privačiu verslu“.

Valdymo praktika pasiteisino

„Litexpo“ direktorius D.Aleknavičius 15min sakė dabartinės valdybos darbą vertinantis teigiamai. „Tokį vertinimą patvirtina pasiekti rezultatai. Praktika į valstybės įmonių valdymą skirti žmones iš verslo pasaulio pasiteisino. Jie buvo skirtingų kompetencijų, turintys strateginio planavimo, didelių įmonių valdymo patirties, finansinių ir marketingo žinių. Tai davė didelę sinergiją, kurią galėjome efektyviai taikyti savo veikloje“ – sakė jis.

Įmonių valdymo specialistas prisiminė šias pareigas sutikęs užimti skatinamas noro įrodyti sau ir kitiems, kad valstybinės įmonės gali veikti efektyviai rinkos sąlygomis: „Aš palaikau naująjį valstybinių įmonių valdymo modelį, todėl ir sutikau eiti šias pareigas. Man tai atrodė įdomu. Tikiu, kad valstybinės įmonės gali sėkmingai konkuruoti rinkoje“.

Kol kas neaišku, kas laukia parodų ir kongreso centro. Pasak dabartinio direktoriaus valdybai tikslus kelia akcininkai. Šiuo metu bendrovė turi patvirtintą strateginį veiklos planą iki 2015 m. Jame labai aiškūs rodikliai, kurių bus siekiama. Tačiau naujoji valdyba, susipažinusi su šiuo planu, gali nuspręsti jį koreguoti.

Partijų valdos

Valstybinių įmonių reformą pradėjusio buvusio ūkio ministro D.Kreivio nuomone, sprendimas keisti „Litexpo“ valdybą rodo valdančiųjų norą grįžti į buvusią situaciją. „Valstybės įmonių reformoje buvo trys pagrindiniai komponentai – įmonių skaidrumas, aiškūs tikslai ir valdymo depolitizavimas. Prieš reformą valstybinės įmonės veikė kaip partinės grupelės. Todėl į bendrovių valdybas buvo paskirti verslo profesionalai, turintys reikalingą kompetenciją ir esantys visiškai nepriklausomi nuo politikų. Dėl šių pokyčių įmonės pradėjo rodyti gerus rezultatus“, – teigė D. Kreivys.

Pasak jo, socialdemokratams grįžus į valdžią, grįžo ir jų buvusi taktika: „Matome tokius paskyrimus, kai nepriklausomų valdybos narių vietas užima partiniai žmonės – buvęs ministras P.Čėsna ar socialdemokratų partijos teisininkas K. Virbickas. Tokie faktai liūdina ir mes ruošiamės į tai reaguoti“.

D.Kreivio nuomone, valstybinės įmonės, remiantis gera šalių ir tarptautinių organizacijų praktika, turi būti valdomos nepriklausomai. Valstybė privalo parodyti, kad  yra geras akcininkas, kuris niekada nedarys politinių paskyrimų rizikuodamas bendrovių rezultatais. „Tokie paskyrimai neturi nieko bendro su įmonių efektyvumu ir perspektyva. Kitas žingsnis po valdybos pakeitimo, bus įmonės vadovo pakeitimas. Tai pirmoji kregždė, po kurios seks stambesnių valstybės įmonių vadovų pakeitimai“, – prognozavo buvęs Ūkio ministras.

Skandina flagmaną

Pasak D. Kreivio, Ūkio ministerijos valdoma įmonė „Litexpo“ tapo platforma, ant kurios pradėjus reformą buvo išbandytas naujasis įmonių valdymo modelis. „Labai simptomatiška, kad būtent šis flagmanas apverčiame aukštyn dugnu ir parodoma, kokia politika toliau bus vykdoma. Žmonės, kurie mąsto ne politinėmis, o ekonominėmis kategorijomis, kuriems rūpi valstybė ir žmonės, nes valstybės įmonės pinigus uždirba biudžetui, taip nesielgtų. Tai rodo norą tarnauti ne žmonės, o savo asmeniniams, politiniams interesams“, – sakė pašnekovas.

Ūkio ministerijos duomenimis 2011 m. valstybės valdomų įmonių grynasis pelnas sudarė 246,6 mln. lt. ir buvo 3,5 karto didesnis nei 2010 m. Geriausius rezultatus rodė AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB "Klaipėdos nafta", AB "Lietuvos paštas".  Bedrovės ne tik uždirbo, tačiau ir pervedėi dividendus į valstybės biudžetą. „500 mln. litų, kurie buvo panaudoti pensijoms atstatyti, paimti būtent iš valstybinių įmonių dividendų“, – priminė D. Kreivys.

Premjeras A. Butkevičius viešai ne kartą žadėjo, kad valstybės valdomų įmonių reforma bus tęsiama, o jų vadovai nebus skiriami ar atleidžiami politiniu principu. „Dabar matome, ko verti šie pažadai. Valstybinės įmonės vėl tampa uždarom karalystėm, kurios pačios tvarkosi savo pinigus ir neduos jokios naudos biudžetui. Dividendai jau šiuo metu yra įskaičiuoti į valstybės biudžetą. Bet kokie pasikeitimai sukels grėsmę ir biudžeto deficito rodikliams“, – perspėjo D. Kreivys.

Moterų kvotos

Paklaustas, kokiais motyvais remiantis keičiama sėkmingai dirbanti bendrovės valdyba, viceministras M.Skarupskas 15min nurodė, kad buvo labiau atsižvelgiama ne tik į siaurus įmonės, bet ir į platesnius ekonominius interesus. Naujai sudarytai valdybai yra keliami tikslai ypatingai stiprinti konferencinio turizmo sritį, todėl į valdybos narius buvo įtraukta Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja L.Paulauskienė. Tuo pačiu valdyba buvo papildyta moterimi, taip įgyvendinant Europos Komisijos iniciatyvą didinti moterų skaičių valdybose.

Taip pat, atsižvelgiant į teigiamus „Litexpo“ veiklos rodiklius, buvo nuspręsta siekti užtikrinti veiklos tęstinumą valdybos sudėtyje paliekant vieną ankstesnės valdybos narį A. Tarvydą.

M. Skarupskas paaiškino ir valdybos narių skaičiaus didinimo motyvus. „Valdybos narių skaičių pakeisti iš keturių į penkis nuspręsta tam, kad būtų išvengta situacijų, kai priimant sprendimus balsų skaičius pasiskirsto po lygiai“, – sakė viceministras.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...