captcha

Jūsų klausimas priimtas

Milijonus kainavusios arenos atostogauja

Praėjus beveik metams po Europos vyrų krepšinio čempionato, universalių arenų valdytojai susidūrė su skirtingais iššūkiais. Už šimtus milijonų litų Europos vyrų krepšinio čempionatui didmiesčiuose pastatytos daugiafunkcės arenos šiuo metu primena statinius vaiduoklius be žmonių. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Praėjus beveik metams po Europos vyrų krepšinio čempionato, universalių arenų valdytojai susidūrė su skirtingais iššūkiais. Už šimtus milijonų litų Europos vyrų krepšinio čempionatui didmiesčiuose pastatytos daugiafunkcės arenos šiuo metu primena statinius vaiduoklius be žmonių.

Iš jų išsiskiria tik Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Siemens“ arenos, kuriose vasarą vyksta įvairūs renginiai. Kitų miestų arenose vyrauja arba visiškas štilis, arba siaučia skandalų audros.

Įsiplieskė skandalas dėl pinigų

Dar nespėjus pamiršti 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato batalijų, kai kurias daugiafunkces arenas jau apipynė skandalai. Didžiausias jų įsiplieskė Šiauliuose, kur arenos vadovas Gintaras Radavičius ir kai kurie miesto politikai apkaltinti lėšų švaistymu ir net koncesijos sutarties klastojimu.

Spaudoje skelbta, kad Šiaulių apygardos prokuratūra per teismą siekia nutraukti Šiaulių arenos koncesijos sutartį, o arenos perdavimo privačiai įmonei „Pramogų sala“ aktą panaikinti.

Teigta, kad buvęs Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys suklastojo tarybos patvirtintą dokumentą. Esą iš jo išnyko sutarties punktas, įpareigojantis „Pramogų salą“ su savivaldybe dalytis 6 proc. viršijančiu grynuoju pelnu. Be to, savivaldybė koncesininkui esą jau permokėjo 2 mln. Lt.

Pačiam G. Radavičiui, turinčiam interesų kitose srityse, priekaištauta dėl išlaidavimo ir protekcijų. „Tas skandalas visas sufabrikuotas ir mes ketiname kreiptis į teismą dėl šmeižto“, – „Valstiečių laikraštį“ tikino G. Radavičius.

Pašnekovas aiškino, kad savivaldybė negalėjo „Pramogų salai“ permokėti 2 mln. Lt, nes pagal sutartį ji kasmet turi pervesti ne daugiau kaip 740 tūkst. Lt. „Mes, palyginti su kitomis savivaldybėmis, mokame patį mažiausią koncesijos mokestį“, – sakė G. Radavičius.

Šiaulių arenos statybos kainavo daugiau nei 75 mln. Lt. Ji talpina iki 5 tūkst. žiūrovų.

Greita statyba patenkinti ne visi

Ietys laužomos ir dėl Klaipėdos „Švyturio“ arenos. Prieš 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą darbai čia vykdyti paskubomis. Todėl neatsitiktinai „Vėtrūnos“ darbininkai paliko nemažai broko, kurį uostamiesčio savivaldybė, kaip arenos užsakovė, siekia statytojus priversti ištaisyti.

„Defektų yra, bet mes, kaip arenos operatoriai, negalime kaip nors daryti įtakos „Vėtrūnai“. Tai savivaldybės kompetencija“, – sakė „Švyturio“ arenos direktorė Jolita Krickė.

„Vėtrūnai“ priekaištaujama dėl vėdinimo sistemos, garso, informacinio kubo įrangos ir didelių šildymo sąskaitų. Statytojai teigia, kad broko nepaliko, nes arena buvo pripažinta tinkama eksploatuoti.

J. Krickė neatskleidė, kiek kiekvieną mėnesį kainuoja išlaikyti arenos išlaikymas. „Tačiau esame vieninteliai arenų valdytojai Lietuvoje, kuriems savivaldybė nemoka jokio koncesijos mokesčio, todėl turime patys suktis, kad išgyventume“, – kalbėjo J. Krickė.

Be kita ko, arenos valdymo konkursą pralaimėję dalyviai siekia, kad būtų nutraukta sutartis tarp „BLT Group“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Klaipėdos apygardos prokuratūra jau kreipėsi į teismą, nes nustatė teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimų.

„Švyturio“ arenos sąmata iš pradžių siekė 55 mln. Lt, bet vėliau padidėjo 17 mln. Lt. Arenoje telpa iki 7,4 tūkst. žiūrovų.

Vasara – ramybės laikotarpis

Panevėžio „Cido“ arenos generalinis direktorius Dainius Visackas, kuris vadovauja ir Vilniaus „Siemens“ arenai, ragina nesistebėti, kad vasarą visose arenose numatoma mažiau renginių.

Pavyzdžiui, 108 mln. Lt kainavusioje Panevėžio „Cido“ arenoje artimiausias renginys – tik liepos 19–25 d. Čia vyks Europos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) krepšinio čempionatas, o kitas renginys numatomas tik spalio viduryje. Visą likusį laiką joje niekas nevyks.

„Renginiai prasidės šaltuoju sezonu, – ramina D. Visackas. – Be to, Panevėžio miesto savivaldybė įsipareigojo kasmet surengti 50 nemokamų renginių.“

Panevėžio miesto savivaldybė pagal koncesijos sutartį 7 tūkst. žiūrovų arenai skiria metinę 2,05 mln. Lt subsidiją.

D. Visackas pripažino, kad pritraukti pelningus renginius nėra lengva. Svarbesni sportininkų ir muzikantų pasirodymai organizuojami didesnėse arenose. Pavyzdžiui, jei Lietuvos krepšinio rinktinė žaidžia draugiškas rungtynes, jos paprastai vyksta Kauno „Žalgirio“ arenoje, kurioje telpa 15 tūkst. žiūrovų.

 „Švyturio“ arenos vadovė J. Krickė taip pat pripažino, kad vasarą pas juos štilis. „Renginių organizatoriai tikriausiai irgi netiki, kad vasarą galima pritraukti žmonių į uždarą patalpą. Bet juk nepabandęs, nesužinosi“, – svarstė J. Krickė.

 Per pirmus metus „Švyturio“ arenoje vyko 75 renginiai, nors iš pradžių planuota surengti tik 50. Jei vyksta kokios nors sporto šakos čempionatas, renginiu laikomos ir vienos rungtynės, o ne visas turnyras.

„Aišku, konkurencija tarp visų objektų dabar didelė, bet nuo to geriau gyventojams, kuriems nereikia kur nors važiuoti“, – tikino Panevėžio „Cido“ arenos vadovas D. Visackas.

Lūkesčius gerokai pranoko tik Kaunas

Kauno miesto savivaldybė už Kauno „Žalgirio“ arenos koncesiją kasmet privalo sumokėti statinio operatorei Kauno arenai maždaug 3,2 mln. Lt.

Šią bendrovę įsteigė Vladimiro Romanovo valdoma „Ūkio banko investicinė grupė“ (ŪBIG), pasirašiusi su savivaldybe 25 metų arenos koncesijos sutartį. Per ketvirtį amžiaus koncesijos mokestis (neskaitant PVM) sieks 62,5 mln. Lt.

„Žalgirio“ arenos rinkodaros vadovė Vilija Bulanavičienė teigė, kad pagal koncesijos sutartį arenos operatorius įsipareigojo, jog arenos lankomumas turėtų siekti ne mažiau kaip 380 tūkst. žmonių per metus.

„Mes jau dabar gerokai pranokome tuos lūkesčius, nes per pusmetį įvairiuose renginiuose apsilankė daugiau nei 500 tūkst. žmonių“, – pasakojo V. Bulanavičienė.

Didžiausiame Baltijos šalyse daugiafunkciame centre jau dabar suplanuota gerokai daugiau renginių nei kitose didmiesčių sporto arenose.

„Pavyzdžiui, praėjusią savaitę vykusiose draugiškose krepšinio rungtynėse tarp Lietuvos ir Graikijos rinktinių apsilankė beveik 10 tūkst. žiūrovų, o analogiškose rungtynėse senutėlėje Sporto halėje būdavo net tuščių vietų“, – sakė V. Bulanavičienė.

Sporto halėje geriausiu atveju sutilpdavo iki 5,5 tūkst. žmonių. V. Bulanavičienė tikino, kad „Žalgirio“ arena jau tapo kauniečių traukos centru dėl geros infrastruktūros. Čia vyksta nemažai koncertų, įvairių parodų, konferencijų.

„Žalgirio“ arenos statybos kainavo per 172 mln. Lt. Iš fondų buvo skirta 50 mln. Lt.

Ypač naudingi masiniai renginiai

Universaliose arenose renginių galėtų būti ir daugiau, tačiau į jas nesiveržia kitų sporto šakų atstovai. Pelningiausi kol kas yra įvairūs krepšinio čempionatai, kuriems dėmesio negaili ir televizijos, ir kita žiniasklaida.

„Reikia suvokti, kad kitos sporto šakos sunkiai randa rėmėjų, todėl sporto federacijos nėra aktyvios“, – teigė Šiaulių arenai vadovaujantis G. Radavičius, užimantis ir Lietuvos žolės riedulio federacijos viceprezidento postą.

Pasak G. Radavičiaus, net jei pavyktų susikooperuoti su kitų šalių sporto federacijomis organizuojant bendrus čempionatus, pirmiausia iškyla klausimas, kas už viską sumokės.

„Federacijos pinigų neturi. Jų neturi ir savivaldybės. Kūno kultūros ir sporto departamentas taip pat vienas visko nefinansuos“, – pabrėžė G. Radavičius.

Pavyzdžiui, nors ir yra galimybė universaliose arenos statyti net surenkamus plaukimo baseinus, už šį malonumą tektų susimokėti federacijai, kurios biudžetas daug kartų mažesnis nei krepšinio ar net futbolo federacijų. Vien todėl bendrų įvairių sporto šakų tarptautinių čempionatų šalyje surengiama vos vienas kitas.

„Niekas neabejoja, kad didesni čempionatai atsiperka su kaupu, nes jei į juos atvyksta daug dalyvių, naudos turi ir verslininkai, ir visas miestas, ne tik arena“, – aiškino G. Radavičius.

Jis tikisi, kad daug naudos Šiauliai turės liepos 5–11 d., kai vyks 5-osios TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės „Šiauliai-2012“. Tikimasi, kad čia apsilankys iki 5 tūkst. žaidynių dalyvių.

K. Rimšelis: Pamatę vieną plyšį, daro tragediją

Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis neabejoja prieš Europos vyrų krepšinio čempionatą pastatytų universalių arenų nauda.

„Atvirai kalbant, mane piktino kalbos, kai dar arenos tik buvo statomos. Tada visi norėjo sužinoti tikslią dieną ir valandą, kada tie statiniai iškils. Vėliau vis klausinėjo, kodėl tiek mažai žmonių susirinkdavo į Europos čempionato rungtynes. O dabar, pamatę vieną plyšį, daro tragediją“, – žurnalistams priekaištavo K. Rimšelis.

Pašnekovo teigimu, statybų darbams yra suteikiamos garantijos, tad iškilusios problemos bus išspręstos, kaip ir numatyta sutartyse.

„Bet ne tai svarbiausia. Šie daugiafunkciai centrai buvo statomi ir iš ES Sanglaudos fondo programos „Nacionalinės svarbos turizmo objektai“ lėšų, – teigė K. Rimšelis. – Tai dabar pasakykite, kada Lietuva be Europos pagalbos sugebės pasistatyti tokius objektus?“

Parama iš valstybės biudžeto penkių arenų statyboms siekė 120,7 mln. Lt. Vien todėl tuščias sporto arenas K.Rimšelis pavadino neišvengiama visuomenine prabanga, už kurią reikia susimokėti.

„Kodėl renginių mažai, žmonių mažai, reikia klausti arenų valdymo operatorių. Arenų savininkės yra savivaldybės, todėl jos, o ne valstybės institucijos, atsakingos už centrų panaudojimą“, – reziumavo Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius K. Rimšelis.

Jis neabejoja, kad arenos vis tiek atsipirks, o valstybės įvaizdis bus formuojamas per įvairias sporto varžybas, pramoginius renginius. Pavyzdžiui, Panevėžio „Cido“ arenos dviračių trekas laikomas vienu iš penkių geriausių Europoje. Kauno ir Klaipėdos arenose yra dirbtinis ledas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...