captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dveji metai be Rusijos pirkėjų: pelnai primiršti, bet pamokos išmoktos

Rugpjūčio 7 dieną praėjo lygiai dveji metai po to, kai Rusija uždraudė ES šalyse pagamintų produktų importą. Skaudžiausiai tai smogė Lietuvos pieno perdirbėjams. Praėjus dvejiems metams galima padaryti kai kurias išvadas ir atsakyti į klausimą, ar įmonės rado lygiavertes rinkas. Rado, sako pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis. Tačiau apie buvusius pelnus, kai į Rusiją buvo vežamas sviestas ir sūriai, dabar galima tik pasvajoti, priduria Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Juozapas M. Preikša.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

20 proc. maržos – jau praeityje

Apie penktadalį produktų į Rusiją veždavusios „Pieno žvaigždės“ šiais metais patiria nuostolių. Per pirmąjį ketvirtį nuostoliai siekė 1,3 mln. eurų, o tai yra 3,4 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Lietuvoje įmonė gavo 23,5 mln. eurų pajamų, kitose Europos Sąjungos šalyse – 7,992 mln. eurų, o ne ES valstybėse – 3,256 mln. eurų.

Prieš dvejus metus įsigaliojusio embargo poveikis vis dar purto mūsų pienininkus? J. M. Preikša pastebi, kad pienininkai dvejus metus nuoširdžiai stengėsi rasti naujas rinkas, kurios galėtų pakeisti Rusiją.

„Iš dalies ir rado, tačiau apie pelno maržas, kurios buvo dirbant Rusijoje, jau baigia pamiršti. Kai lietuviški pieno produktai keliavo į Rusiją, pelno marža siekdavo 20 procentų, dabar – iki 2-3 procentų“, – teigė pramonininkų atstovas.

Prisidėjo ir daugiau krizių

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas E. Simonis irgi sako, kad Rusijos rinkos praradimas pastūmėjo Lietuvos pieno perdirbimo įmones aktyviai ieškoti naujų rinkų. „Ir tai pavyko, nes išliko toks pats superkamo ir perdirbamo pieno kiekis, tokiu būdu išlaikant pieno gamybos ūkius“, – teigė jis. Tačiau per dvejus metus daug kas pasikeitė.

Anot jo, finansinius rodiklius lemia globalūs procesai – 2014 m. buvo panaikintos pieno kvotos. Todėl sparčiai pradėjo augti gaminamo pieno kiekis, o vartojimas pasaulyje išliko toks pats.

„Todėl krito visų be išimties produktų kainos, tuo pačiu – ir žaliavos. Tai yra pasaulinė pieno krizė, kuri tęsiasi iki dabar“, – pastebėjo jis

Beje, Latvijos pienininkai taip pat sako, kad Rusijos embargo sukeltą krizę papildė dar dvi – kvotų panaikinimas ir perprodukcija.

Pirkėjams tik geriau

Kaip elgėsi pienininkai užsidarius rinkai Rusijoje? Kai kurios kompanijos pradėjo ieškoti naujų nišų, pavyzdžiui, „Vilkyškių pieninė“ ėmė investuoti į pieno miltų gamybą, ko nebuvo iki tol, kai prekiavo su Rusija, sakė J. M. Preikša. Pirkėjai pastebi daugiau akcijų parduotuvėse, nes pieno perdirbėjams tenka tarpusavyje vis labiau konkuruoti.

Be to, į rinką veržiasi lenkiški pieno produktai, kurie neretai būna pigesni. „Lidl“ atėjimas irgi įnešė vėjų konkurencinėje kovoje – parduotuvėse atsirado daugiau importuotų pieno produktų.

Pramoninkų konfederacijos analitikas mano, kad tik dabar, praėjus dvejiems metams po paskelbto embargo, pieno perdirbėjai parodys tikrąją finansinę padėti. „Iki tol jie problemas sprendė savo viduje – išpardavinėjo nereikalingą turtą, todėl ir nuostolių beveik nebuvo matyti“, – sakė jis. Panašu, kad vis daugiau pienininkų mesis į alternatyvius produktus, pavyzdžiui, žaliavų gamybą ir pardavimą – pajamos čia yra stabilesnės.

Ar grįžtų į Rusiją?

Lietuviški pieno produktai, panašu, pasirodys ir Pietų Amerikoje, ir Kinijoje. Tačiau išsvajoto pelningumo teks gerokai palaukti. „Lietuva yra eksportuojanti pieno produktus šalis – 60 proc. pieno produktų eksportuojama, o likusi dalis suvartojama viduje. Todėl visos įmonės iš esmės vienodai reaguoja į pasaulinę pieno krizę“, – sako „Pieno centro“ vadovas. J. M. Preikša mano, kad Lietuvos perdirbėjai bandys kelti produktų vertę, o šiuo metu tik vis dar vyksta įsitvirtinimo etapas. Nors apie Kinijos atsivėrimą tiek daug prikalbėta, tačiau pieno produktai ten kol kas neišjudėjo.

O kaip reaguotų pienininkai, jei Rusija vėl atsivertų produktams iš ES?

Analitikas J. M. Preikša mano, kad didelė dalis jų tikrai grįžtų, jei tai garantuotų buvusią pelno maržą. Tačiau pamokos jau išmoktos, tad perdirbėjai būtų gerokai atsargesni. O tokie buvo mėsos perdirbėjai, kurie dar iki Rusijos embargo paskelbimo jau dairėsi pirkėjų Vakaruose. Tad sienų užsidarymas jiems nebuvo toks skausmingas kaip pienininkams.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...