captcha

Jūsų klausimas priimtas

SGD terminalas: neįmanoma tapo įmanoma?

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujų perteklius bei išlaikymo sąnaudos mažėja, tačiau dujos vartotojams dar labiau atpigtų, jei SGD terminalą iš jį nuomojančios kompanijos įsigyti pavyktų anksčiau, nei baigsis nuomos sutartis. Tokią situaciją šalies dujų rinkoje piešia energetikos ministras Rokas Masiulis.
Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

Nuo pat SGD terminalo atsiradimo nuolat kildavusioms aštrioms diskusijoms dėl dujų kiekio pertekliaus ir dėl to didėjančių jo išlaikymo sąnaudų, panašu, vis mažiau pagrindo.

Gamtinių dujų prekybos įmonė LITGAS SGD terminalo būtinojo gamtinių dujų kiekio galimą perteklių skelbia sumažinusi beveik aštuonis kartus. Tai, kaip praneša įmonė, nulėmė sėkmingas sutarties su „Statoil“ pakeitimas. Šiuo metu numatomas perteklius siekia apie 5 proc. nuo planuojamo per metus išdujinti kiekio, nepakeitus sutarties jis būtų sudaręs apie 24 proc.

Laikinai LITGAS generalinio direktoriaus pareigas einančio Vytauto Čekanavičiaus teigimu, pakeitusi paskirtojo tiekimo sutartį, LITGAS gerokai sumažino galimą būtinojo kiekio perteklių, su juo susijusias realizavimo sąnaudas – taigi ir vartotojams tenkančią naštą. Pasak jo, dabartinis numatomas likutinis kiekis yra minimalus.

Išvengė SGD terminalo išlaikymo sąnaudų padidėjimo

Nors buitinių vartotojų dujų vartojimas auga, dėl alternatyvių energetikos išteklių populiarėjimo numatoma, kad ateityje dujų vartojimas gali smarkiai sumažėti. Tai, pasak LITGAS komunikacijos vadovo Pauliaus Jakutavičiaus, galėjo lemti didelio būtinojo kiekio likučio susidarymą.

„Jį būtų tekę realizuoti mažoje Lietuvos rinkoje, taigi – greičiausiai nuostolingai, o tai būtų reikšmingai padidinę SGD terminalo išlaikymo sąnaudas.

„Statoil“ suprato mūsų problemas ir, vertindami mus kaip į ilgalaikį partnerį, priėmė kvietimą tartis dėl sutarties pakeitimų. Derybų metu pavyko rasti abiem pusėms priimtiną kompromisą – pratęsėme sutarties terminą, bet sumažinome metinį kiekį. Tai leido sumažinti infrastruktūros išlaikymo sąnaudas“, – pažymi pašnekovas.

Dabartinės sutarties su „Statoil“ galiojimo pabaiga – 2024 metų pabaiga. Sutarties su dujų tiekėja pabaigos data sutampa su SGD terminalo nuomos pabaigos data. Kas bus vėliau, pasak P. Jakutavičiaus, priklausys nuo vyriausybės sprendimų dėl tolimesnės SGD terminalo veiklos.

„Šešėlinės vyriausybės“ energetikos ministras Dainius Kreivys mano, kad sėkmingam sutarties pakeitimui įtakos galėjo turėti didžiausios dujų vartotojos šalyje įmonės „Achema“ sprendimas pirkti SGD terminalo dujas.

„Ko gero, sėkmingi rezultatai susiję su tuo, kad „Achema“ pradėjo pirkti dujas per SGD terminalą ir tas kiekis natūraliai susibalansavo. Tai, kad „Achema“ pagaliau atsisakė „Gazprom“ dujų, ir yra didžiausias pasiekimas. Tai dar kartą įrodo, kad įgyvendinama strategija – tiekimo rinkų diversifikavimas ir savo terminalo turėjimas – duoda akivaizdžią naudą mūsų valstybei“, – kalba D. Kreivys.

Kol kas neaišku, kas galėtų įsigyti dujų likutį

Pasak P. Jakutavičiaus, jei Lietuvos dujų poreikis dar mažėtų, dėl kiekio sumažinimo, nepaisant ilgalaikės sutarties, tikrai būtų galima derėtis su kompanija „Statoil“, tačiau dabartinis dujų kiekis yra mažiausias galimas, atsižvelgiant į technologines terminalo charakteristikas.

„Mėginti kalbėtis dėl sutarties pakeitimų verta visuomet, tačiau yra kita medalio pusė – SGD terminalo technologiniai procesai. Pakeistoje sutartyje su „Statoil“ šiuo metu nustatytas panašus kiekis, kuris, remiantis dabartiniais technologiniais reikalavimais, yra minimalus galimas“, – aiškina pašnekovas.

Nors dujų pertekliaus kiekis – minimalus, jis vis tiek išlieka. Pagal teisės aktus LITGAS gali parduoti energijos gamintojų nesuvartojamas dujas biržoje, aukcione ar sudarydama dvišalius sandorius.

Siekdama geriausiomis įmanomomis sąlygomis parduoti numatomą būtinojo kiekio likutį, LITGAS išsiuntė užklausas potencialiems pirkėjams.

„Esame atlikę potencialių pirkėjų apklausą. Susidomėjimas yra, bet kol kas anksti prognozuoti, kaip seksis parduoti visą likutį. Tai paaiškės tik pardavimo metu. Kainų lygis priklausys nuo tarptautinių dujų, naftos kainų, klimato sąlygų ir kitų veiksnių“, – į klausimą, kiek tikėtina, kad likučio pardavimas nebus nuostolingas, atsako P. Jakutavičius.

Anksčiau nupirkti terminalą būtų naudinga ekonomiškai

Energetikos ministras R. Masiulis neabejoja sėkminga dujų ateitimi Lietuvos energetikos sistemoje. Pasak jo, dujų vartojimas auga, o terminalo išpirkimas anksčiau nuomos sutarties pabaigos galėjų jas vartotojams dar labiau atpiginti.

„Galima patvirtinti, kad atsiradus suskystintoms gamtinėms dujoms, dujų kainos sumažėjo, suskystintos gamtinės dujos dabar naudojamos ne tik privaloma tvarka, įmonės jas perka savanoriškai, nes jos pigesnės.

Buitinių vartotojų dujų vartojimas auga: dujos – švarus kuras, lengvai naudojamas buityje“, – LRT.lt sako energetikos ministras.

Pasak pašnekovo, po 2024-ųjų, kai baigsis terminalo nuomos sutartis, yra galimybė terminalą įsigyti, ta galimybe planuojama pasinaudoti.

„Neatmetama ir galimybė terminalą įsigyti anksčiau. Nors tam reikėtų mūsų partnerių sutikimo, derantis viskas gali būti pasiekiama. Įsigijus terminalą jo dedamoji būtų išdėliota per ilgesnį laikotarpį ir tokiu būdu atpigtų dujos.

Jį išsipirkti būtų naudinga ekonomiškai, tačiau reikia nepamiršti, kad, be ekonominės naudos, terminalas dar suteikia tiekimo garantijas. Kito šaltinio Lietuva neturi, tik „Gazprom“ ir terminalą. Terminalą mes privalome išlaikyti kaip dujų tiekimo alternatyvą“, – sako R. Masiulis.

Tuo, kad laivą privalu išpirkti, bet jau po nuomos sutarties pabaigos, neabejoja ir „šešėlinis“ energetikos ministras D. Kreivys: „Be abejo, laivą reikia išpirkinėti. „Klaipėdos nafta“ yra suskaičiavusi, kad laivą išpirkti naudinga.“

Abu pašnekovai įsitikinę, kad Lietuva turėtų stiprinti savo pozicijas dujų rinkoje, gerinti ir plėtoti infrastruktūrą, tapti suskystintų gamtinių dujų tiekimo, perpardavimo lydere regione. Tai, anot D. Kreivio, gali duoti gerų rezultatų tiek įmonėms, tiek valstybei dividendų pavidalu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...