captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svajonių darbas: mokytis būti pilotu labai brangu, bet uždarbis dar geresnis

Didžiausias pasaulyje pagal gaunamas pajamas orlaivių gamintojas „Boeing“ skelbia, kad iki 2035 m. visame pasaulyje prireiks 617 tūkst. naujų civilinės aviacijos pilotų. Svajojančiųjų tapti lakūnais daugėja ir Lietuvoje. Orlaivių pilotavimo programas siūlančių įstaigų atstovai pripažįsta, kad noras tapti pilotu kartais kainuoja penkiaženkles sumas, bet priduria, kad jos gali atsipirkti jau per trejus darbo metus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Aviacijos trauka vis stipresnė

Aviacijos specialistus rengiančios pilotų mokyklos „BAA Training“ komunikacijos projektų vadovė Deimantė Raščiūtė pasakoja, kad kiekvienais metais aviaciniais mokymais besidominčių žmonių skaičius nuosekliai auga.

„Jeigu „BAA Training“ pirminiais mokymais 2014 – 2015 metais domėjosi apie 3500 žmonių, tai 2015 – 2016 metais šis skaičius išaugo 45 proc. ir viršijo 5000“, – skaičius bėrė D.Raščiūtė, pridūrusi, jog tolimesniais mokymais, kurių metų pasirenkamas konkretus norimo valdyti lėktuvo tipas, besidominčiųjų taip pat daugėja.

D.Raščiūtės teigimu, po baigtų pilotų rengimo mokymų asmuo turi kelis pasirinkimus – arba eiti dirbti į oro bendrovę, arba pabaigęs instruktoriaus kursus dėstyti akademijose.

„BAA Training“ atstovė, paklausta, ar dažnai į Lietuvą mokytis lakūno amato atvyksta užsieniečiai, patikino, kad tokie atvejai tikrai ne reti.

„Pirminiuose mokymuose daugiausiai yra studentų iš Europos, ypač Baltijos šalių, ir Azijos. Taip pat dirbame su Afrika. Turėjome studentų ir iš egzotinių kraštų, tokių kaip Kuba arba Naujoji Zelandija“, – teigė D.Raščiūtė, pastebėjusi, kad didesnes pajamas gaunantys užsieniečiai investuoti dideles sumas į lėktuvų pilotavimo mokymus linkę dažniau nei lietuviai.

„Nors Lietuvoje pasiryžti investuoti didesnę sumą į mokymus yra sunkiau, tačiau ši tendencija taip pat stiprėja. Be to, perspektyva, jog pinigai greitai sugrįš, padeda apsispręsti. Ne visi supranta, kad šalyje be nacionalinio vežėjo vis tiek yra labai daug galimybių. Verta paminėti, kad asmuo, turintis EASA (Europos aviacijos saugos agentūros) piloto licenciją, gali dirbti visose šalyse, kuriose ji galioja“, – aiškino „BAA Training“ atstovė.

Mokėti tūkstančius reikia ne visada

Noras tapti lakūnu iš tiesų kainuoja nemažai. Nors tokių mokymų kainos visame pasaulyje ir svyruoja, tačiau Europos aviacijos mokyklose lakūnų kursai gali kainuoti nuo 65 iki 130 tūkst. Eur.

„Per kiek laiko atsiperka investicijos, priklauso tiek nuo oro linijų, kuriose skraidoma, ir jų atlyginimo politikos, tiek nuo valandų kiekio ore per metus. Statistiškai pilotas atgauna investuotą į mokymus sumą per trejus – ketverius metus. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog skraidantis pilotas turi galimybę papildomai dirbti, pavyzdžiui, instruktoriumi aviacijos akademijoje“, – apie lakūnų rengimo studijų atsiperkamumą kalbėjo D.Raščiūtė.

Vis dėlto, egzistuoja ir kiti būdai tapti lakūnais, nebūtinai mokant milžiniškas sumas už kursus iš savo kišenės.

„Kai kurios avialinijos turi kadetų programas, kuomet po mokymų yra užtikrinama darbo sutartis. Vis daugiau žmonių į aviacijos pasaulį žengia pamažu, pradėdami nuo skrydžių palydovo, skrydžio dispečerio, antžeminio aptarnavimo darbuotojo pozicijų. Tokie mokymai kainuoja mažiau nei piloto, įgyjama perspektyvi profesija aviacijoje, kuri padeda sukaupti lėšų piloto mokymams“, – alternatyvas vardijo D.Raščiūtė.

Dar vienu tramplinu į darbą padangėse gali tapti universiteto studijos aviacijos srityje, integruotos su pilotavimu.

Į dangų – tik su idealia anglų kalba

Lietuvoje galimybę išmokti pilotuoti lėktuvą iš visų aukštųjų mokyklų siūlo tik Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kurio Antano Gustaičio aviacijos institute ir rengiami būsimieji lakūnai.

Kaip 15min pasakojo Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius, profesorius Jonas Stankūnas, šiemet valstybė finansuos dešimties civilinės aviacijos lakūno profesiją pasirinkusių abiturientų studijas. Penkerius metus trunkančioje vientisojoje orlaivių pilotavimo studijų programoje taip pat bus parengta ir po du absolventus valstybės sienos apsaugos tarnybai ir karinėms oro pajėgoms.

„Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius kasmet kinta, bet jis gali siekti iki penkiolikos. Mokomoji bazė yra apskaičiuota 20 studentų kiekiui. Padidinti šį skaičių neplečiant bazės būtų sudėtinga“, – tikino J.Stankūnas.

Anot profesoriaus, stojant į orlaivių pilotavimo studijas būtina išlaikyti matematikos, lietuvių ir užsienio kalbos, pageidautina anglų, egzaminus. Geros anglų kalbos žinios šiose studijose būtinos, nes visos paskaitos dėstomos būtent ja.

„Darbinė kalba aviacijoje yra anglų, todėl tiems, kurie stoja su kitos užsienio kalbos egzaminu, sudėtinga iš karto persiorientuoti. Jau keleri metai studijos vyksta anglų kalba. Pilotai ir skrydžių vadovai tam, kad gautų teisę dirbti, po universiteto baigimo turi išlaikyti anglų kalbos egzaminą ketvirtuoju iš šešių egzistuojančių lygių“, – teigė J.Stankūnas, pažymėjęs, jog studijuojant aviacijos mokslus naudinga turėti ir tvirtas chemijos žinias.

Leisti pilotuoti lėktuvą nepabaigus universitetą rizikinga?

„BAA Training“ atstovė D.Raščiūtė teigė, kad trumpiausias laikas, per kurį įmanoma tapti civilinės aviacijos pilotu ir skraidyti komerciniais tikslais, yra dveji metai. Jai antrino ir J.Stankūnas, pažymėjęs, kad intensyvūs pilotavimo kursai be universitetinio išsilavinimo iš tiesų gali būti atlikti per tokį laiką, tačiau akcentavo universitetinio išsilavinimo svarbą.

„Didelis paradoksas, kad mes kartais patikime tik vidurinį išsilavinimą turinčiam žmogui kelis šimtus žmonių skraidinantį labai brangų lėktuvą. Tai iki šiol yra leidžiama aviacijoje vien dėl to, kad per daug sudėtinga parengti tiek specialistų, kiek jų reikia, su universitetiniu išsilavinimu. Vis dėlto, šiemet pasigirdo rimti gamintojų reikalavimai, kad pilotai turi turėti aukštąjį išsilavinimą“, – apie kintantį požiūrį lakūnų rengime kalbėjo J. Stankūnas.

„Dabar, kai technikos patikimumas toks didelis, 80 – 85 proc. visų nelaimių aviacijos faktoriuje sukelia žmogiškasis faktorius“, – kalbėjo VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius.

Paklaustas, ar iš tiesų galima tikėtis itin solidžių atlyginimų dirbant lakūno darbą, J.Stankūnas sutiko, kad tai ne mitas, tačiau kelias link tapimo lakūnu ilgas ir sudėtingas.

„Kai žmogus tampa avialinijų transporto pilotu, algos iš tiesų didelės. Bijau sakyti skaičius, bet anksčiau, prieš beveik dešimt metų, kalbėta, kad vidurkis yra dešimt tūkstančių eurų. Bet tai buvo anksčiau, dabar tikriausiai yra kitaip. Ir nereiškia, kad visi tokias algas gauna, priklauso, į kokią oro bendrovę patenki. Ir kelias yra nemenkas“, – sakė J.Stankūnas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...