captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kai trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, gelbsti Mėlynoji kortelė

Anksčiau ŽAS dainavo dainą „Mano pasas žalias – kur noriu, važiuoju, į kairę, į dešinę Europą matuoju“.  Tuo tarpu Europos Sąjungos Mėlynoji kortelė (angl. Blue Card) yra gerai žinoma aukštą kvalifikaciją turintiems žmonėms iš trečiųjų šalių, siekiantiems įsidarbinti ES šalyse.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos eksperto Mato Anužio, šios kortelės atsiradimas Lietuvoje 2013 metais paklojo pamatus ne tik lengvesniam užsieniečių įsidarbinimui Lietuvoje, bet ir prisidėjo prie žaidimų industrijos spartesnio vystymosi ir konkurencingos ekonominės imigracijos, orientuotos į talentų pritraukimą politikos vystymo. Tai leido atsirasti startuolių vizai bei supaprastino studentų iš ne ES įsidarbinimo procedūras mokslų metu ir po studijų Lietuvoje.

Mėlynoji kortelė pamažu prigyja Lietuvoje

2009 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą tapo pagrindu Mėlynajai kortelei atsirasti. Vėliau sekė ketverius metus trukęs direktyvos įgyvendinimo procesas kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją ir Daniją, kurioms ši direktyva netaikoma.

„Kai Taryba sukuria direktyvą, yra paliekama erdvės ją priderinti pagal nacionalinius šalių poreikius, tačiau nepažeidžiant ribų, kurias nustato Taryba“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sako Matas Anužis.

Direktyva numatė, jog aukštos kvalifikacijos darbuotojui leidimas dirbti ir gyventi šalyje turi būti išduodamas ne per ilgesnį laiką nei 90 dienų, o jam mokama alga nebūti mažesnė nei 1,5 vidutinio atlyginimo, mokamo šalyje, kurioje gaunama Mėlynoji kortelė.

Pasak Mato, Lietuva ir Rumunija tarp visų ES šalių, kuriose taikoma direktyva, pasirinko padidinti mokamos algos reikalavimą aukštos kvalifikacijos darbuotojui. Lietuvoje, norint išduoti Mėlynąją kortelę trečiųjų šalių piliečiui, turi būti mokama ne mažesnė alga nei du vidutiniai atlyginimai (1500 eurų „ant popieriaus“), tuo tarpu Rumunijoje – aukštos kvalifikacijos darbuotojui turi būti mokamas keturių vidutinių atlyginimų dydžio užmokestis. Toks sprendimas buvo priimtas motyvuojant siekiu apsaugoti rinką nuo pigios darbo jėgos.

„Tam, jog žmogus iš ne ES valstybės palengvinta tvarka gautų leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, jis arba ji turi turėti aukštąjį išsilavinimą arba 5 metų profesinę patirtį“, − pasakoja M. Anužis.

Mėlynoji kortelė kiek panaši į JAV veikiančią Žaliąją kortą

„Paprastai į Lietuvą atvyksta trūkstamų profesijų darbuotojai iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, – teigia „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas. − Dažniausiai IT, inžinerijos ar mokymo specialistai.“ Ši kortelė suteikia į Lietuvą atvykstančiam žmogui gauti greičiau leidimą gyventi ir dirbti mūsų šalyje, leidimas galioja darbo sutarties laikotarpiui, tačiau ne ilgiau nei 3 metus, taip pat suteikia galimybę atsivežti drauge savo šeimą − tai kiek panašu į JAV esančią Žaliąją kortą, tačiau jos nereikia išlošti.

Paklaustas, kodėl ši kortelė yra svarbi Lietuvai, Matas Anužis pasakoja, jog talentų pritraukimas į šalį yra naudingas ne tik dėl jų sumokamų mokesčių valstybei ar darbo jėgos spragų užkamšymo šalies darbo rinkoje, tačiau ir sukuriamų darbo vietų: „Danai yra apskaičiavę, jog vienas aukštos kvalifikacijos darbuotojas šalyje sukuria darbo vietas vidutiniškai dviem žmonėms aptarnavimo sferoje, pvz., atvykę žmonės eina pas kirpėją, naudojasi maitinimo paslaugomis, tad didėja poreikis šių darbuotojų vietos rinkoje“, – sako Matas.

Pasiteisina ne visur

Nuo 2013 metų Lietuvoje įgyvendinta direktyva, „Investuok Lietuvoje“ eksperto nuomone, ne visose ES valstybėse buvo pasiteisinęs sprendimas, nes dalyje jų nacionaliniai teisės aktai apibrėžia daug lengvesnę ir paprastesnę imigracijos procedūrą nei esantys reikalavimai Mėlynajai kortelei gauti.

Kita priežastis – kartelė, jog aukštos kvalifikacijos darbuotojui turi būti mokamas bent 1,5 karto didesnis atlyginimas nei toje šalyje esantis vidutinis atlyginimas.

„Šalyse, kuriose yra tvirta vidurinioji klasė, šis 1,5 karto didesnis užmokestis yra neracionalus, tad žmonės atvyksta tiesiog turėdami kitą pagrindą dirbti ir gyventi šalyje nei Mėlynoji kortelė“, – argumentus toliau dėsto Matas.

Tiesa, investicinės aplinkos ekspertas priduria, jog pati Mėlynoji kortelė nesuteikia darbuotojams lengvai migruoti ES viduje, nes kiekviena šalis turi atskirus teisės aktus, apibrėžiančius, kaip kortelė yra išduodama.

„Šiandieniniame globalizacijos pasaulyje ypač tarptautinėms kompanijoms yra itin svarbu lengvai gyvenamąsias vietas galintys keisti darbuotojai, o Mėlynoji kortelė šios galimybės kol kas nesuteikia“, – mintimis dalinasi M. Anužis.

Palaiko ir investuotojai

„Mėlynoji kortelė Lietuvoje tikrai reikalinga, nes nutiesia kelią aukštos kvalifikacijos darbuotojams atvykti ir prisidėti prie šalies ekonomikos augimo“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt teigia Investuotojų forumo politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas.

Pasak didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos atstovo, 57 proc. investuotojų Lietuvoje susiduria su aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu, pavyzdžiui, praėjusiais metais IT srityje liko neužpildyta apie 500 darbo vietų.

Kompanijos paprastai apmoko darbuotojus ir kelia jų kompetencijas, tačiau tai yra ilgalaikis procesas, kuris ne visose situacijose yra galimas, ypač jei numatoma greita plėtra arba reikalingos itin specifinės kompetencijos.

„Esame paskaičiavę, jog neįdarbintas žmogus Lietuvai atneša apie 6-9 tūkst. eurų nuostolio“, – sako L. Savickas. Pasak jo, kompanijos, kuriančios verslus Lietuvoje, iš tiesų atsižvelgia į sąlygas, taikomas darbuotojų imigracijai.

Faktai:

•    Mėlynoji kortelė skirta trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems dirbti ir gyventi ES valstybe

•    Mėlynoji kortelė Lietuvoje kainuoja 86 EUR arba 172 EUR skubos tvarka

•    Žmogus, norintis gauti Mėlynąją kortelę, turi būti darbuotojas, turintis aukštąjį išsilavinimą arba 5 metų profesinę patirtį. Lietuvoje jam/jai turi būti mokamas ne mažesnis nei 2 vidutinius atlyginimus siekiantis užmokestis.

•    Trumpiausias kortelės išdavimo terminas – 15 dienų.

•    Europos Sąjungoje šių kortelių išduodama apie 13 tūkst./metus (apie 90 proc. Vokietijoje).

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...