captcha

Jūsų klausimas priimtas

Stojant į EBPO Lietuvai reikės išspręsti dar kelis klausimus

Norint įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), Lietuvai reikia išspręsti kelis su kyšininkavimu susijusius teisinius klausimus. Jų likimą rudenį spręs Seimo nariai.
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Po šių metų birželį vykusio EPBO darbo grupės kovai su užsienio pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose sandoriuose posėdžio teisingumo ministras Juozas Bernatonis gavo šios darbo grupės pirmininko Drago Koso laišką, kuriame nurodoma, kad Lietuva dar neatitinka visų kriterijų, kurie leistų jai tapti pilnateise minėtos darbo grupės nare. Jei Lietuva netaps D. Koso vadovaujamos darbo grupės nare, tada negalės prisijungti prie Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, o tai užkirstų kelia ir prisijungimui prie EBPO.

Reikia pataisų

Kaip DELFI paaiškino Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius, dabar Lietuvai reikia padaryti šiuos darbus: plėsti juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymą, be išlygų užtikrinti pajamų, gautų iš sandorių, sudarytų papirkinėjant pareigūnus, konfiskavimą, o taip pat užtikrinti galimybę visais atvejais patraukti atsakomybėn asmenis, kurie papirkinėja per tarpininkus, veikiančius kitose valstybėse.

„Tam reikalingos įstatymų pataisos, kurias Seimas turėtų priimti rudens sesijoje“, – sakė jis. Tačiau A. Kutrevičius patikino, kad Lietuvos pasirengimas stojimui į Kovos su kyšininkavimu darbo grupę vyksta sėkmingai. „Darbo grupės sekretoriato parengtame vertinime Lietuva įvertinta kaip aktyvi ir bendradarbiaujanti dalyvė tiek pasirengimo narystei EBPO procese, tiek ir kituose kovos su korupcija platformose (Jungtinių Tautų Konvencijoje prieš korupciją, Europos Tarybos valstybių grupėje kovai prieš korupciją (GRECO) ir kt.). Po šio posėdžio Lietuvos statusas nuo „stebėtojo“ pakeltas iki „dalyvio“, – pasakojo Teisingumo ministerijos atstovas.

Jis taip pat pažymėjo, jog kitas šios darbo grupės posėdis turėtų vykti 2016 metų pabaigoje, tuomet dar sykį bus vertinama Lietuvos pasiekta pažanga ir galimybė tapti šios darbo grupės pilnateise nare. „Tik tapusi šios grupės nare ir prisijungusi prie EBPO konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, Lietuva galės tapti pilnateise EBPO nare.

Planuojama, kad tai galėtų įvykti 2018 metais“, – sakė A. Kutrevičius.

Kova su korupcija

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė sakė, kad EBPO daug dėmesio skiria tam, kaip efektyviai jos narės kovoja su korupcija ne tik „ant popieriaus,“ bet ir praktikoje, nes gera antikorupcinė politika yra neatsiejama tvarios valstybinės ekonomikos dalis. „Lietuvos derybos dėl narystės šioje organizacijoje tapo proga peržiūrėti, kaip tvarkomės skirtingose valstybės gyvenimo srityse, tarp jų – ir tai, ar pakankamai dėmesio mūsų šalyje skiriama įmonių valdymo skaidrumui, ar užtikrinamas viešojo sektoriaus valdysenos atskaitingumas, sąžininga konkurencija, įstatymų leidybos skaidrumas“, – DELFI dėstė ji.

R. Mrazauskaitė teigė, kad derybos dėl narystės EBPO Lietuvai yra ir proga pasimatuoti, ar kovos su korupcija srityje per nepriklausomybės laikotarpį šalis spėjo užaugti tiek, kad atitiktų „turtingųjų šalių klubui“, kaip dažnai vadinama EBPO, keliamus standartus – ir tai gali tapti puikia proga patobulėti skaidrumo srityje. „Pavyzdžiui, siekdamas, kad Lietuva patobulėtų vienoje iš EBPO stebimų sričių, Seimas, baigiantis pavasario sesijai, suskubo priimti Lobistinės veiklos įstatymą, kurį prieš tai delsė priimti daugybę metų – viliuosi, kad rudenį to įstatymo projektas bus grąžintas svarstymams po gautų pastabų, ir pagaliau priimtas“, – sakė „Transparency International“ atstovė.

Kvietė pasitempti

Ratifikuoti EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkinėjimu vykdant tarptautinius verslo sandorius yra raginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po šių metų kovą įvykusio susitikimo su EBPO generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria ji nurodė, kad Lietuvai būtina įgyvendinti valstybės valdomų įmonių reformą, pakeisti miškų įstatymą ir mažinti urėdijų skaičių, gerinti sveikatos apsaugos sistemą ir vartotojų teisių apsaugą, kryptingai siekti dar geresnio mokesčių surinkimo, skatinti rinkos liberalizavimą, skaitmeninę ekonomiką, inovacijas ir mokslinius tyrimus, stiprinti švietimo sistemą.

„EBPO narėmis tampa tik išsivysčiusios, ekonomiškai stiprios ir stabilios valstybės. Reikalavimai tapti šios organizacijos nare yra griežti, tačiau jie verčia labai pasitempti. Lietuvai juos įgyvendinus naudą pajus visi šalies žmonės“, – sakė D. Grybauskaitė. Prisijungti prie EBPO Lietuva buvo pakviesta 2015 metų birželį. Paraišką dėl narystės šioje organizacijoje šalis pateikė 2002 metais. Šiuo metu EBPO vienija 35 pasaulio šalis, o naujausia nare nuo liepos 1 dienos yra Latvija.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...