captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltarusija smogė Lietuvai atgal: apkaltino incidento Ignalinos atominėje slėpimu

Nors Baltarusijos valdžia ir pripažino, kad liepos 10-ąją Astravo atominėje elektrinėje įvyko pavojingas incidentas, tačiau nepraleido progos įgelti Lietuvai. Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas rugpjūčio 1-ąją, bendraudamas su žurnalistais, viešai apkaltino Lietuvą, esą ši nuo kaimynų nuslėpė pavojingą incidentą 2010 metais Ignalinos atominėje elektrinėje. Mūsiškiai neneigia, kad baltarusių apie tai neinformavo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA konvencija įpareigoja šalis kaimynes informuoti viena kitą apie įvykusius incidentus atominėse elektrinėse. Lietuva kaltina Baltarusiją, kad ši nesilaiko taisyklių ir bando nuslėpti incidentus, nieko nepraneša oficialiai. Tačiau Baltarusijos energetikos viceministras pareiškė, kad pati Lietuva 2010 metais neinformavo kaimynų apie pavojingą incidentą. „Lietuva pati pažeidė TATENA konvenciją“, – sakė viceministras, turėdamas omenyje 6 metų senumo įvykį.

Priminė seną istoriją

Kas nutiko 2010 metais jau išjungtoje Ignalinos atominėje elektrinėje? Tuo metu buvo pranešta, kad spalio 5 dieną vykdant reaktoriaus korpuso valymo darbus viename iš komponentų įvyko išsihermetizavimas. Jo metu nutekėjo dezaktyvavimui naudojami cheminiai reagentai (azoto rūgštis ir kalio permanganatas). Kitaip tariant, vyko praplovimo reaktoriaus korpuse darbai, trūko vamzdis, ir išsiliejo skystis.


Tačiau jis bei radioaktyviaisiais nuklidais užterštos medžiagos už atominės ribų nepateko, o radiacinis lygis neviršijo normų, buvo skelbta pranešime. Beje, ties pranešimu spaudai apie įvykį įrašyta spalio 5 diena. Pranešimai spaudai verčiami ir į anglų bei rusų kalbas. O Baltarusijos energetikos ministerija apie incidentą Astravo atominėje elektrinėje pranešė praėjus dviem savaitėms.

Sako, kad informuoti neprivalėjo

Tačiau Lietuva iš tiesų apie incidentą neinformavo Baltarusijos. Kodėl? „Pagal VATESI (Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos) nuostatas informuoti apie tokį įvykį Baltarusijos nebuvo privaloma. Mes informaciją pateikėme VATESI, o jau ji pati sprendė“, – 15min sakė tuomet Ignalinos AE Komunikacijos vadove dirbusi Daiva Rimašauskaitė.

D. Rimašauskaitė teigė, kad incidentas iš tiesų buvo menkas, radioaktyvios medžiagos nepasklido. Tačiau tuo yra abejojančių ir pačioje Lietuvoje.

Išsipylė daug skysčio

Buvęs Ignalinos atominės elektrinės darbuotojas, dabar Visagino tarybos narys Olegas Davidiukas 15min tvirtino, kad visuomenė iš tiesų nebuvo supažindinta su tikruoju avarijos mastu. „Išsipylė 500 kubinių metrų radioaktyvaus skysčio iš trūkusio vamzdžio. Darbuotojai skystį sėmė kibirais, kastuvais“, – pasakojo O. Davidiukas. Beje, pranešime spaudai apie incidentą neužsimenama, kiek išsiliejo skysčio. „Jei Baltarusijos atominėje įvyktų kažkas panašaus, lietuviai baltarusius „suvalgytų“, – pajuokavo tarybos narys.

Jis mano, kad tikrąją informaciją buvo mėginama slėpti. „Metodas tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje – panašus. Gal tai dar liko iš sovietinių laikų, kai buvo nuslepiama incidentai arba bandyta juos sumenkinti. Laimei, niekas tada nenukentėjo“, – pasakojo buvęs atominės elektrinės darbuotojas. Tačiau jo žodžius apie nuslėptą incidentą paneigia spalio 26 d. išviešintas komentaras apie įvykį. Ten jau plačiau rašoma, kas įvyko Ignalinos atominėje elektrinėje spalio 10 dieną. Beje, atominės elektrinės vadovybė buvo priversta plačiau komentuoti po to, kai klausimais užpylė šalies žiniasklaida. Baltarusijos pusė teigia, kad ji apie incidentą liepos 10 dieną irgi neprivalėjo informuoti Lietuvos, nes nebuvo jokių radioaktyvių medžiagų nutekėjimo.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...