captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kvadratinio metro Vilniuje kaina – 300 Eur mažesnė nei 2008 metais. Ar laukia sprogimas?

2005 metais kvadratinio metro kaina Vilniuje kiek viršijo 900 Eur, prieš pat sprogstant nekilnojamojo turto burbului buvo išsipūtusi iki 1,6 tūkst. Eur. Dabar NT kainos Vilniuje pamažu atsitiesia – už kvadratinį buto metrą vidutiniškai prašoma 1,3 tūkst. Eur, taigi tik apie 300 Eur mažiau nei krizės priešaušryje. Ką tai reiškia?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

1730 Eur – tokia buvo didžiausia NT kvadratinio metro vidutinė kaina Vilniuje 2008 metų kovą. Tada, sprogus burbului, ji pastoviai mažėjo iki kol 2010 metų vasarį grįžo į 2005 metų lygį, kai kvadratinis metras Vilniuje kainavo daugiau nei 900 Eur.

Po to kelerius metus NT kainos Vilniuje buvo stabilios, vėliau pradėjo augti ir dabar, keturių pirmų šių metų mėnesių duomenimis, kuriuos 15min pateikė banko „Swedbank“ analitikai, vidutiniškai kainuoja 1,3 tūkst. Eur/kv.m.

Kainos kyla ne taip sparčiai, kaip kad kilo prieš krizę, o analitikai aiškina, kad augimas yra tvarus, būsto įperkamumas didesnis, nes kartu su NT kainomis auga žmonių pajamos.

Su kainomis į viršų šoktelėjo ir atlyginimai

„Nuo krizės laikotarpio būsto įperkamumas žymiai išaugo. Jeigu 2008 metais namų ūkių pajamos buvo 50 proc. mažesnės negu pakankamos įpirkti būstą, tai šiuo metu jos yra daugiau negu 30 proc. didesnės negu pakankamos būstui įsigyti“, – 15min aiškino „Swedbank“ ekonomistė Vaida Šečkutė.

Viena pagrindinių to priežasčių yra faktas, kad atlyginimai į rankas nuo 2008 metų išaugo maždaug penktadaliu, butų kainos vis dar yra penktadaliu mažesnės nei tuo metu.

 „Dar didesnės įtakos įperkamumo augimui turėjo būsto paskolų palūkanų normos, kurios šiuo metu yra nukritusios iki istorinių žemumų. Dėl to, kad žymiai sumažėjo palūkanų normas, įmoka sumažėjo kone perpus“, – aiškino ekonomistė.

Būsto palūkanos pirmąjį 2008 metų ketvirtį buvo 5,7 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – 2 proc.

„Vilniuje įperkamumas yra arti istorinių aukštumų“, – aiškino V.Šečkutė.

Istorinis palūkanų vidurkis yra apie 4 proc. Ir, jeigu palūkanos vis tik pakiltų, o V.Šečkutė primena, kad tokių žemų palūkanų aplinka amžinai nesitęs, namų ūkio įmoka bankui už būstą smarkiai išaugtų.

„Šiuo metu vidutinė būsto paskolos įmoka pagal standartinę buto kainą ir namų ūkį siekia 224 eurus – tai sudaro 23 proc. namų ūkio pajamų. Tačiau palūkanoms išaugus iki 4,3 proc., įmoka padidėtų jau iki 296 eurų, ir tai būtų 30 proc. namų ūkių pajamų. Taigi, namų ūkiai pajustų padidėjusią finansinę naštą. Didesnė grėsmė kiltų tiems namų ūkiams, kurie jau dabar didesnę dalį skiria būsto paskolos grąžinimui“, – aiškino V. Šečkutė.

Burbulo nemato

„Sodros“ duomenys rodo, kad atlyginimų augimas antrąjį ketvirtį taip pat nesulėtėjo. Iš dalies tą lemia staigus MMA šuolis, bet ir struktūrinis nedarbas, mažėjantis darbingų gyventojų skaičius taip pat turi įtakos atlyginimų augimui. Ir ateityje šis spaudimas nemažės“, – aiškino V.Šečkutė.

Nors ji įspėjo, kad gyventojai lengvai įperka būstą ir jo pardavimai atsitiesia, „reikia turėti omenyje, kad palūkanų normos tokiame padėtyje neišsilaikys dešimtmetį. Jeigu būsto paskolų palūkanos pakiltų iki savo istorinio vidurkio, tai būsto įperkamumas sumažėtų iki minimumo. Reikia įvertinti ne tik dabartines, bet ir ateities galimybes grąžinti paskolą.“

Tačiau NT rinkos plėtra yra tvari, ir besiformuojančio burbulo ji nemato. Neįžvelgia jokios ligos simptomų ir DNB ekonomistė Jekaterina Rojaka.

„Skubu atsakyti – burbulo dar nesimato. Burbulai atsirastų, jei ekonominėje politikoje įvyktų nepalankių pokyčių ir šalies konkurencingumas susvyruotų, tačiau dabar apie tai kalbėti nėra prasmės. Taip, nuomos kainos kyla ir artėjant mokslo metams vis dažniau tampa pokalbių objektu, tačiau šią tendenciją lemia augantis šalies žinomumas, naujoviškos technologijos ir ambicingi sostinės planai“, – komentare rašo J.Rojaka.

Šoktelėjo ir nuomos kaina

Nekilnojamojo turto bendrovių skaičiavimais, per paskutinius trejus metus Vilniuje būsto nuomos kainos išaugo beveik trečdaliu. Statistikos departamento duomenimis, augimas buvo kiek nuosaikesnis ir siekė apie 24 proc., rašo J.Rojaka.

Pasak jos, vienas pagrindinių būsto nuomos rinkos variklių yra nuolat besisteigiantys ir besiplečiantys paslaugų bei IT centrai, kartu su įvairiais IT startuoliais kuriantys gerai apmokamas darbo vietas. Informacinių ryšių ir telekomunikacijų sektorius kasmet įdarbina iki 2 tūkst. IT specialistų, o Lietuvos aukštosios mokyklos į darbo rinką išleidžia tik apie pusę tiek absolventų.

„Laukiamas studentų ir naujų darbuotojų antplūdis turėtų dar labiau išjudinti būsto nuomos rinką sostinėje artimiausioje ateityje. Ir, jeigu studentai labiau orientuojasi į pigesnio būsto kategoriją, jauni specialistai paprastai ieško prabangesnio būsto arčiau darbo“, – aiškina ekonomistė.

Pasak jos, prie bumo prisideda ir naujoviškos technologijos bei nauji rinkos žaidėjai, tokie kaip „Airbnb“, „Flipkey“, „9Flats“. Tiesa, „Airbnb“ ir panašūs portalai smarkiai riboja miesto gyventojų galimybes išsinuomoti būstą ilgesniam laikui ir kelia ilgalaikės nuomos kainą.

„Su nuomos rinkos bumu susidūrė didžiausi pasaulyje turizmo ir verslo traukos centrai – Londonas, Vankuveris, Niujorkas. Nenuostabu, kad kai kurie miestai bando apsaugoti vietos gyventojus, apribodami interneto NT nuomos portalų veiklą. Pavyzdžiui, Berlynas vienas pirmųjų uždraudė portalams nuomoti visus tuščius butus“, – J.Rojakos teigimu, ši problema yra nesvetima ir Lietuvos sostinei.

Pasirinkus savaitgalį Vilniuje rugsėjo pradžioje, „Airbnb“ išmeta virš 300 pasiūlymų nuomotis visą būstą (vidutinė kaina – 70 eurų parai), 125 variantus gyventi atskirame kambaryje (39 eurai) ir 16 galimybių dalintis kambariu su kitais (27 eurai).

Ekonomistė daro išvadą, kad būsto nuomos tendencijos sostinėje atitinka ekonomines realijas.

„Ambicingi užmojai ir toliau augins būsto paklausą, todėl jo nuoma palaipsniui brangs. Kita vertus, susidomėjimas būstu, kaip investicija ir nuolat auganti pasiūla suveiks kaip buferis, suminkštinantis nuomos kainų šuolius. Bet kurio atveju, siekiant išvengti burbulų, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, tokių, kaip būsto nuoma, kartu kaupiant pradinį įnašą būsto paskolai ar pan.“, – aiškino ji.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...