captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vilpišauskas: Baltarusijos AE problemoms spręsti galėtų būti paskirtas žmogus

Iš Astravo atominės elektrinės (AE) šią savaitę vėl pasiekė informacija apie avariją, kai reaktoriaus salės patalpose iš kelių metrų aukščio nukrito 330 tonų sveriantis reaktoriaus korpusas. Balandį buvo pranešta apie sugriuvusias būsimo branduolinės priežiūros pastato atramines konstrukcijas. Apie incidentą kalbėta ir birželį. Lietuvos ekspertams telieka spėlioti, už branduolinę saugą atsakinga institucija neturi galimybės gauti patikimos informacijos iš Baltarusijos atominės saugos tarnybos, nes nėra susitarimo, kuris vis derinamas. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuva apskritai neturi bendros pozicijos dėl Astrave statomos AE, sako LRT laidos „Savaitė“ kalbinti ekspertai ir patys politikai. Prieš rinkimus Baltarusijos AE saugumas ir importo iš jos draudimas tapo partijų varžymosi tema. Negebėjimas politikams susitarti tarpusavyje, amžina kaltųjų paieška sunkina galimybes sulaukti regioninių partnerių ir Europos Sąjungos institucijų paramos.

Po Ignalinos reaktorių uždarymo socialdemokrato Gedimino Kirkilo vyriausybė drauge su verslu planavo LEO LT projektą. Jį įgyvendinus, tikėtasi išsiveržti į regioninės energetikos lyderės poziciją. Planuota įtraukti Latvijos, Estijos ir Lenkijos partnerius. Premjeras G. Kirkilas tuomet „Rosatom“ (Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos) pranešimus apie Kaliningrado srityje statomą atominę elektrinę vadino propaganda. 

2008 m. rugpjūtį Baltarusijos premjeras informavo Lietuvą ir apie Baltarusijos atominę. Tą kartą premjeras G. Kirkilas tokį baltarusių žingsnį vertino teigiamai. Tačiau lietuviškas LEO ėmė strigti, kai galimi partneriai nepasidalijo būsimos atominės galių, pasitraukę lenkai prakalbo apie savo branduolines ambicijas. Prieš LEO stojo gausios visuomenininkų pajėgos, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė reikalausianti nutraukti šį, pasak jos, neskaidrų projektą.

2008 m. prie prezidentūros vykusi „„Baltų marškinių“ akcija prieš „LEO LT projektą. BNS nuotr.

Galiausiai LEO palaidojo 2008 m. lapkritį prie valdžios vairo stojusi Andriaus Kubiliaus konservatorių vyriausybė. Pastaroji ėmėsi savo branduolinio projekto, į Lietuvą pakviesta Japonijos energetikos milžinė „Hitachi“.

Tuo metu 2009 m. į Lietuvą atvykęs Baltarusijos premjeras A. Kubiliui siūlė prisijungti prie Baltarusijos atominės statybos.

„Mes planuojame dviejų megavatų elektrinę ir dar vieną megavato bloką siūlome Lietuvai“, – tuomet sakė premjeras Sergejus Sidorskis.

Šis pasiūlymas sutiktas su šypsena. Lietuvos premjeras tikino, kad vietos užteks abiem elektrinėms.

„Jeigu būtų statoma Visagine ir būtų [elektrinė – LRT.lt] kur nors Baltarusijoje, aš vis tikiuosi, kad ne 30 kilometrų nuo Vilniaus, tai pilnai vietos užtenka“, – tada tikino A. Kubilius.

Baltarusiai savo atominei pamatų duobę ėmė rausti būtent prie pat Vilniaus. 2010 m. per atostogas į Baltarusiją dviračiu numynęs premjeras A. Kubilius svarstė, kad buldozeriai prie Astravo stumdo žemes, imituodami statybas. Jam nekėlė nerimo nei pasirinkta vieta, nei būsimos atominės statybos kokybė. 

BNS nuotr.

2011 m. spalį Baltarusija su „Rosatom“ antrine įmone „Atomstrojeksport“ pasirašė sutartį, 2012 m. sausį Rusijos „Vnešekonombank“ ir Baltarusijos „Belvnešekonombank“ pasirašė sutartį dėl 10 mlrd. dolerių paskolos Baltarusijos atominei statyti.

Įsibėgėjusi atominės statyba vykdoma pažeidžiant dvi tarptautines konvencijas. Lietuva iki šiol negauna atsakymų į keliamus klausimus dėl paties projekto, statybos aikštelės vietos parinkimo šalia Lietuvos sostinės.

Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė ne kartą šį klausimą kėlė Europos Vadovų Taryboje, Jungtinėse Tautose, Branduolinio saugumo viršūnių susitikimuose, dvišaliuose pokalbiuose su aukščiausiais pasaulio politikais, už branduolinę saugą atsakingos organizacijos TATENA vadovais.

Apie Astrave statomą atominę Lietuvos vadovė kalbėjo ir su pačiu Baltarusijos prezidentu, tačiau atsakymas sekė bekompromisis.  

„Atsakymą gavau maždaug tokį: „O jūs Ignaliną [Ignalinos atominę elektrinę – LRT.lt] nuo mūsų sienos patraukit“, – 2011-ųjų kovą sakė prezidentė.

Scanpix/Reuters nuotr.

2015 m. į Astravą atgabentas pirmojo reaktoriaus korpusas. Lietuvos politikams prireikė kelerių metų, kad suprastų, jog Rusijos pinigais remiama Baltarusija pirmiausiai pradėjo statybas, o tik po to ėmėsi įrodinėti, kad projektas atitikinka saugumo reikalavimus.

Tylą nutraukė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir trys opozicinės partijos, šių metų sausį oficialiai paraginę vyriausybę veikti aktyviau, kad būtų sustabdyta Baltarusijos atominės statyba.

Premjeras Algirdas Butkevičius atkirto, kad veikti reikėjo konservatorių vyriausybei dar 2009 m.

„Labai yra pavėluotas pareiškimas ir jisai tikriausiai susietas su artėjančiais rinkimais dėl to, kad konservatorių valdymo laikais kaip tik ir prasidėjo tos atominės eletrinės statybos darbai, <...> bet tuo metu konservatoriai net jokio žodinio pareiškimo nepadarė. Šita vyriausybė yra netgi keletą pareiškimų padariusi“, – šių metų sausį tvirtino A. Butkevičius.

Vis dėlto kovą valdantieji politinėje taryboje taip pat nutarė parengti bendrą partijų susitarimo projektą dėl Astrave statomos Baltarusijos atominės elektrinės, tačiau apie dokumentą kol kas negirdėti.

Energetikos ministerija parengė siūlymus, kaip apriboti baltarusiškos elektros patekimą į Lietuvą. Manoma, kad realiausias variantas – apriboti baltarusiškos elektros komercinius srautus – įstatymu uždrausti prekybą biržoje, tačiau tam būtinas ir kaimynių valstybių, tarptautinių organizacijų pritarimas.

Astravo atominė elektrinė 2016 m. balandį. BNS nuotr.

Konservatoriai surinko daugiau nei 65 tūkst. parašų, kurie įpareigoja Seimą svarstyti jų parengtą Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektą, kuriuo būtų uždrausta Lietuvoje prekiauti Baltarusijos atominės elektra, naudotis šiai jėgainei mūsų šalies energetikos sistema.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad Lietuvos valdžia atominės statybas Astrave uoliai stabdo žodžiais, o ne darbais. Anot europarlamentaro, atšaukus sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui, Baltarusija gavo teisę į Europos investicijų banko paskolas. Šie pinigai gali būti panaudoti ir Baltarusijos atominei reikalingos infrastruktūros statybai.

„Lietuva iš esmės pritarė šių metų pavasarį kredito linijos iš Europos investicinio banko teikimo Baltarusijai. <...> Ir ką aš dar noriu pasakyti – mes veikiame tik kaire arba tik dešine ranka. Niekad šito klausimo mes nebandėm išspręsti pilnaverčiai abiem rankom ir galvodami abiem pusrutuliais“, – teigia P. Auštrevičius.

BNS nuotr.

Buvęs ilgametis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovas Saulius Kutas sako, kad dėl šios situacijos atsakomybę didele dalimi turėtų prisiimti politikai, energetiką išnaudojantys saviems tikslams.

„Aš manau, kad mūsų neapsisprendimas požiūryje į branduolinę energetiką – tai buvo tiesioginė pagalba, kad Baltarusija pradėtų statyti, ir ji dabar stato atominę elektrinę. Mūsų ginčai, sakyčiau, labai nekorektiškai organizuoti referendumai sudarė sąlygas baltarusiams turėti tam tikrą politinį pranašumą šitose diskusijose“, – sako S. Kutas.

Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus Ramūno Vilpišausko, didžiausia bėda – tradicinė kaltų paieška dėl to, kad Baltarusijos atominės projektas taip toli pažengė.

„Manau, būtų konstruktyviau, jeigu parlamente būtų aiškiai sutarta, įtraukta prezidentė į šį sutarimą ir paskirtas žmogus, pavyzdžiui, kaip derantis dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmių buvo sudaryta Aleksandro Abišalos vadovaujama komisija. Mano nuomone, dabar lygiai taip pat būtų naudinga turėti vieną politiškai neutralų žmogų, kuriuo pasitikėtų visi pagrindiniai veikėjai Lietuvoje, <...> kad būtų suformuota bendra pozicija“, – teigia TSPMI direktorius.

BNS nuotr.

Beje, 2008 m. A. Abišalos vadovaujama komisija po beveik metus trukusio darbo su Europos Komisija ir didžiausiomis ES šalimis narėmis įrodė realią energijos tiekimo saugumo grėsmę Lietuvai, Baltijos šalys įvardytos kaip energetinės salos, parengtas „Baltijos energetikos rinkos jungčių planas“, jam įgyvendinti numatytas finansavimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...