captcha

Jūsų klausimas priimtas

Astravo AE grėsmė: ką daryti lietuviams išgirdus sirenas?

„Neeilinės situacijos“ Astravo atominės elektrinės (AE) statybų aikštelėje jau tampa rutina. Kol vyriausybė ieško būdų kaip užtikrinti, kad vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomas projektas būtų saugus, DELFI primena, ką gyventojams reikėtų žinoti branduolinės avarijos atveju.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šią savaitę Baltarusijos energetikos ministerija patvirtino, kad liepos 10 dieną Astravo AE įvyko „neeilinė situacija“, tačiau neigia, kad incidentas įvyko montuojant reaktorių, kaip prieš tai skelbė Baltarusijos opozicijos atstovai.

Šis įvykis – dar vienas įrodymas, kad Baltarusijoje statoma elektrinė gali būti nesaugi. Tai, ką gyventojai ir valstybės institucijos turėtų daryti nelaimės akivaizdoje reglamentuoja Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju. Kaip DELFI informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Vida Šmigelskienė, 2012 metais vyriausybės priimtą nutarimą šiuo metu ketinama atnaujinti.

„Vyriausybės kanclerio pavedimu iki rugsėjo 1 dienos Vidaus reikalų ministerijoje turi būti sudaryta darbo grupė, kuri iki kitų metų sausio 1 dienos turėtų parengti bendrą planą dėl evakuacijos“, – nurodė ji.

Iš esmės nesiskirs

PAGD Civilinės saugos valdybos patarėjas Antanas Paulikas teigė, kad atnaujintame plane turėtų išlikti tos pačios gyventojų apsaugos priemonės. Esminis skirtumas – bus akcentuojama ne Ignalinos, bet Astravo AE grėsmė.

„Dabar bus detaliau peržiūrėti Vilniaus ir Švenčionių rajonai, t. y. būtent tos teritorijos, kurios gali patekti į iš anksto evakuojamą zoną, – sakė jis. – Taip pat, pagal patikslintą higienos normą, matyt, bus iki 100 kilometrų praplėsta stebėjimo zona, kurioje būtų tikslinga panaudoti stabilaus jodo preparatus, jeigu įvyktų kažkokia avarija.“ Pagal dabar galiojantį planą, jo nuostatos ima veikti, pavyzdžiui, įvykus Lietuvos ar kitos valstybės branduolinės energetikos objekte branduolinei ar radiologinei avarijai, kai kyla radioaktyviosios taršos grėsmė Lietuvos gyventojams, jų turtui ar aplinkai.

Pasigirs sirenos

Valstybės lygiu gyventojų perspėjimą, informacijos ir rekomendacijų teikimą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju organizuoja PAGD. Plane nurodoma, kad gyventojų perspėjimas vyksta periodiškai 45 sekundėms įjungiant sirenas (taip perduodamas įspėjamasis garsinis civilinės saugos signalas „Dėmesio visiems“) ir 15 sekundžių balsu skelbiant civilinės saugos signalą „Radiacinis pavojus“ (frazė „Radiacinis pavojus“ balsu pakartojama 3 kartus).

Po įspėjamojo garsinio ir balsu skelbiamo civilinės saugos signalų per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programas, kitų nacionalinių, regioninių ir vietinių transliuotojų programas, taip pat per visas kitas visuomenės informavimo ar visuomenės naudojamas ryšių priemones pateikiama trumpa informacija apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl branduolinės ar radiologinės avarijos branduolinės energetikos objekte, galimus jos padarinius ir pirminės rekomendacijos gyventojams.

Kur rinktis nurodys savivaldybė

Plane numatyta, kad už gyventojų evakuacija atsakinga vietos savivaldybė. Ji numato ir planuoja gyventojų apsaugos priemones, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymus parengia gyventojams rekomendacijas dėl gyventojų apsaugos, asmeninės apsaugos priemonių, kolektyvinės apsaugos statinių panaudojimo, stabiliojo jodo preparatų įsigijimo, saugojimo, atnaujinimo ir vartojimo Taip pat – numato pagrindinius ir atsarginius gyventojų evakavimo maršrutus, įrengia kelių apylankas ir laikinus kelius, juos pažymi kelio ženklais ir prižiūri.

Gyventojų evakavimo maršrutuose savivaldybė numato vietas, kuriose organizuoja gyventojų surinkimo, tarpinių gyventojų evakavimo, sanitarinio švarinimo ir gyventojų priėmimo punktų įrengimą ir veiklą, taip pat numato vietas, kuriose organizuoja materialinių išteklių, reikalingų šių punktų veiklai užtikrinti, sukaupimą.

Savo ruožtu Policijos departamentas užtikrina eismo reguliavimą gyventojų evakavimo metu ir jam pasibaigus, reguliuoja eismą laikinuosiuose transporto kontrolės ir eismo reguliavimo postuose, pagrindiniuose ir atsarginiuose evakavimo maršrutuose ir užtikrina viešąją tvarką. Jis taip pat užtveria ir blokuoja radionuklidais užterštą teritoriją, užtikrina jos perimetro apsaugą, prireikus įveda specialių leidimų sistemą, be specialaus leidimo į šią teritoriją neįleidžia žmonių ir transporto priemonių, o išleidžia iš jos tik per tarpinius gyventojų evakavimo punktus.

Policija kartu su seniūnais nustato gyventojus, kurie neturėjo galimybių atvykti į gyventojų surinkimo punktus ar atsisako evakuotis, užtikrina evakuotų gyventojų ir palikto turto apsaugą ir užtikrina viešąją tvarką gyventojų susitelkimo vietose. Plane taip pat nurodoma, kad asmeniniu ar kitu turimu transportu evakavęsi asmenys, atvykę į saugią teritoriją ir savarankiškai joje įsikūrę, per 7 darbo dienas informuoja vietos seniūniją ar savivaldybės administraciją apie įsikūrimą toje teritorijoje.

Seniūnija teisės aktų nustatyta tvarka pateikia savivaldybės administracijai ir kompetentingoms institucijoms informaciją apie atvykusius asmenis. Plane numatytos socialinės ir kitos paslaugos taikomos tik tiems asmeniniu ar kitu turimu transportu evakavusiesiems, kurie apie savo atvykimą yra pranešę seniūnijai per nustatytą terminą.

Gali nurodyti slėptis

Prevencinėje apsaugomųjų veiksmų zonoje esantys gyventojai, išgirdę sirenų kauksmą ir civilinės saugos signalą „Radiacinis pavojus“, nedelsdami slepiasi užsandarintuose gyvenamuosiuose namuose, gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose ir kolektyvinės apsaugos statiniuose, vykdo atsakingų asmenų nurodymus ir rekomendacijas, laukia atvykstant evakuoti skirto transporto.

Savivaldybės, kurios teritorija patenka į branduolinės energetikos objekto prevencinę apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubių apsaugomųjų veiksmų zoną, arba kai prognozuojama, kad jos teritorija gali būti užteršta radionuklidais, gyventojai kvėpavimo organų apsaugos priemones pasigamina panaudodami nosines, skepetaites, minkšto sugeriamojo popieriaus gaminius, drabužius ir kitas namų ūkyje esančias priemones. Pagal savivaldybės administracijos parengtas rekomendacijas gyventojai gali iš anksto parduotuvėse įsigyti dujokaukių, respiratorių, marlinių kaukių ir kitų kvėpavimo organų apsaugos priemonių ir polietileninių apsiaustų, juos laikyti namuose, o prireikus – panaudoti.

Vilnių greičiausiai tektų evakuoti

Kaip nurodoma Radiacinės saugos centro direktoriaus Albino Mastausko šių metų vasarį parengtame pranešime, Astravo AE skubių apsaugomųjų veiksmų planavimo zonoje (Lietuvoje iki 30 kilometrų) 2015 metų sausio 1 dienos duomenimis iš viso gyveno apie 33 tūkst. gyventojų. Astravo AE zonoje (Lietuvoje nuo 30–50 kilometrų spindulio teritorijoje) gyvena 637 331 gyventojų. „Iš viso iki 100 kilometrų nuo Baltarusijos AE gyvena 919 180 Lietuvos gyventojų (patenka 14 rajonų ir Vilniaus miestas)“, – įspėja A. Mastauskas.

Jis nurodo, kad atsižvelgiant į 2011 metų Fukušimos branduolinės avarijos likvidavimo patirtį, yra rekomenduojami šie apsaugomųjų veiksmų taikymo zonų dydžiai ir apsaugomieji veiksmai: 20 kilometrų spinduliu apie AE turi būti atliekama gyventojų evakuacija, o 100 kilometrų spinduliu – slėpimasis ir skydliaukės apsauga stabiliuoju jodu. Vilniaus miestas yra maždaug 50 kilometrų nuo Astravo AE, tačiau turint omenyje tai, kad sostinėje įsikūrusios dauguma valstybinių institucijų, DELFI žiniomis, greičiausiai būtų priimtas sprendimas ją evakuoti.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close