captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dirba už mažiau nei MMA: kas jie?

Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri savo darbuotojams moka mažiau nei minimalų vidutinį atlyginimą (MMA). Pastaraisiais metais dėl galimai mokamų „vokelių“ kai kurios įmonės sulaukė inspektorių dėmesio ir algas pakėlė. Kokių sričių įmonės moka MMA ir kodėl žmonės sutinka? 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Dar 2015 metais buvo sudarytas beveik 40 tūkstančių įmonių sąrašas, kuriose mokami mažesni nei MMA atlyginimai ir joms „Sodros“, Mokesčių inspekcijos ir Darbo inspekcijos specialistai išsiuntė pranešimus apie galimus patikrinimus.

Su beveik 4 tūkst. šių įmonių buvo dirbama nuodugniau ir kai kurios bendrovės algas padidino: atlyginimai stebimose įmonėse šoktelėjo 15–17 proc. Kada įmonės nusprendė padidinti algas savo darbuotojams?

„Sodros“ įmokų administravimo skyriaus vadovas Laimonas Rudys pateikė keletą pavyzdžių. „Sodros“ Vilniaus skyriuje buvo fiksuojama įvairių atvejų. Viena bendrovė 6 darbuotojams padidino atlyginimus iki MMA po pokalbio su inspektoriumi, kitos trys įmonės, kuriose dirba 11, 12 ir 7 žmonės, jiems algas iki MMA pakėlė po atsiųsto klausimyno.

Tačiau buvo ir kitokių atvejų: dar vienoje Vilniaus bendrovėje, turinčioje 49 darbuotojus, iš kurių tik vadovas uždirba daugiau nei MMA, po pokalbio niekas nepasikeitė.

„Sodrai“ įmonės vadovas paaiškino, kad darbuotojai dirba 1-2 valandas per dieną, todėl nėra pagrindo mokėti didesnį darbo užmokestį.

Kokiose įmonėse mokama mažiau nei MMA

„Sodros“ Kauno skyriaus duomenimis, mažesnį nei MMA atlyginimą mokėjo stomatologo paslaugas teikianti įmonė. Joje buvo 8 darbuotojai, iš kurių 6 negavo MMA, nors jie dirba ir kitur.

„Pokalbio metu vadovui buvo pateiktas prašymas papasakoti kaip vykdoma veikla, kaip antraeilininkams suderinami darbo grafikai, kiek turi stomatologo kėdžių ir kiek pacientų vidutiniškai gali priimti, priima per dieną? Vadovas paaiškino, kad yra 2 kėdės, iš kurių viena nuolat būna tuščia, o specialistai dirba pagal numatytą ir suderintą darbo grafiką“, – sako L. Rudys.

Tačiau sutikrinus duomenis darbo laiko žiniaraščiuose, darbo grafikuose ir kasos pajamų dokumentuose nustatyta, kad vienu metu dirba daugiau stomatologų negu yra kėdžių, dubliuojasi ir gydytojų darbo grafikai.

„Peržiūrėjus pajamų dokumentus darytina išvada, kad dienos pajamos neatitinka vieno gydytojo teikiamų paslaugų kainos. Vadovas pripažino, kad pirminiuose dokumentuose yra klaidų ir įsipareigojo peržiūrėti darbuotojų etatus ir atlyginimus. Įsipareigojimą įvykdė. Šiemet darbuotojams atlyginimai padidinti beveik dvigubai: nuo 540 eurų iki 1000 eurų pirmaeilėse pareigose, antraeilininkams – nuo 162 eurų iki 400 eurų, nuo 69 iki 120 eurų, nuo 92 eurų iki 180 eurų ir t.t.“, – rašoma „Sodros“ komentare.

Šiauliuose užfiksuotas kitas įdomus atvejis: 5 dirbančiųjų įmonė, kur 4 žmonės neuždirbo MMA, po pokalbio su specialistu padidino algas. Darbo užmokestis padidėjo 196 eurų ir šiuo metu siekia vidutiniškai 413 eurų, t. y. daugiau nei MMA.

Kitos įmonės, kurios po pokalbio su „Sodros“ specialistais padidino algas savo darbuotojams iki MMA vykdo įvairią veiklą, tai – ir geodezinių paslaugų bendrovė, ir krovininio transporto įmonė.

Algas didina ne visos

Tačiau ne visos įmonės, sulaukusios inspektorių dėmesio didina algas iki MMA. Pavyzdžiui, Alytuje tikrinta bendrovių bankroto administravimo įmonė, kurioje dirba 2 bankroto administratoriai ir 3 specialistai.

„Pokalbyje dalyvavo įmonės vadovas. Pokalbio metu iš 5 įmonėje dirbančių darbuotojų visi darbuotojai dirbo nepilną darbo dieną, 4 darbuotojų darbo užmokestis buvo 81,25 eurų, vieno – 162,5 eurų. Pokalbio metu buvo pateikti įrodymai, kad aptarnaujantys specialistai siunčia el. laiškus skyriui ne darbo grafiko laiku“, – pastebėjo įmonę tikrinę specialistai.

Tačiau situacija nepasikeitė ir manoma, kad tai „apsimoka“, nes 4 darbuotojai vykdo to paties pobūdžio individualią veiklą, tad kas mėnesį įmonei nereikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

„Po pokalbio 4 darbuotojams iki 0,5 MMA buvo padidintas darbo užmokestis. 2016 m. visi darbuotojai gauna algą, kuri yra 0,5 MMA. Todėl įmonė vėl pateko į rizikingų draudėjų sąrašą. Draudėjas buvo įtrauktas į įmonių sąrašą, perduotinų kitų institucijų patikrinimams“, – komentavo L. Rudys.

Dar liūdnesnis atvejis Šilalėje, kur tikrinta visuomeninio maitinimo įmonė su 10 darbuotojų, kai visi uždirba mažiau MMA.

„Pateikti dokumentai ir direktoriaus paaiškinimai sukėlė įtarimų, todėl draudėjas perduotas Mokesčių inspekcijos patikrinimui, 2 kartus kviestas pokalbiui“, – paaiškino specialistai.

Nors įmonė per mėnesį priskaičiuoja po 500–660 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų, sumoka nuo 90 iki 400 eurų, likusių įmokų ir delspinigių nemoka. Todėl 2016 m. gegužę bendrovei išsiųstas įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kas sutinka dirbti už mažiau nei MMA

Kalbinti ekonomistai ir finansų specialistai svarsto, kas gali paskatinti žmogų dirbti už mažiau nei MMA.

Ekonomistas ir profesorius Romas Lazutka svarsto, kad uždirbantiems tik MMA, ko gero, likusi dalis mokama „vokeliuose“. Neoficialūs atlyginimai dažniau fiksuojami maitinimo paslaugų, statybų sektoriuose.

„Sunku patikėti, kad žmogus visą darbo laiką dirbtų už mažiau nei MMA. Veikiausiai, tai tenkina abi puses - vieną dėl mokesčių, kitą – dėl pašalpų“, – komentavo R. Lazutka.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis primena, kad nemokėti MMA darbuotojui įmonė gali tik tuo atveju, jei jis įdarbinamas ne pilnu etatu.

„Realybėje atvejų, kuomet darbuotojas gauna mažiau nei MMA, turbūt yra labai mažai – dažniausiai tokie darbuotojai tiesiog gauna neoficialius priedus. Žinoma, tie nelegalūs priedai neturėtų guosti, nes toks darbuotojas dėl labai mažų socialinio draudimo įmokų senatvėje turės neadekvačias pajamas ir gyvens skurde“, – sako ekonomistas.

Paprašytas apibūdinti, koks yra visą dieną dirbančio už mažiau nei MMA žmogaus portretas, N. Mačiulis įvardija dvi grupes.

„Manau, istorijų ir situacijų yra labai įvairių, bet galima išskirti dvi dideles grupes: sukčiai savanoriai ir sukčių įkaitai. Pirmoji grupė – savanoriškai siekiantys gauti tik neoficialias pajamas ir net atsisakantys darbo pasiūlymo, kuomet darbdavys siūlo atlyginimą tik oficialiai ir mokėti visus mokesčius. Pagrindinis šių asmenų motyvas yra gauti ir su darbu susijusias pajamas, ir išsaugoti įvairiausiais socialines išmokas ir garantijas. Antra didelė grupė – asmenys gyvenantys atokiau nuo didmiesčių, rajonuose, kur aukštas nedarbo lygis, turintys mažai galimybių rinktis darbdavį ir derėtis su juo“, – vardija N. Mačiulis.

Jis apgailestauja, kad pastarieji darbuotojai yra priversti sutikti ne tik su mažu atlyginimu, bet ir paklusti nesąžiningų darbdavių reikalavimui dalį darbo užmokesčio priimti neoficialiai.

„Toks darbdavys susimažina savo mokestinę naštą, bet apgauna valstybę ir atima darbuotojo ateities pajamas. Beje, tokie darbuotojai nukenčia ne tik dėl to, kad ateityje jų senatvės pensijos bus mažesnės. Neturėdami arba beveik neturėdami oficialių pajamų jie negali, pavyzdžiui, gauti būsto paskolos, – pastebi ekonomistas. – Susidūrę su netikėtais finansiniais sunkumais jie taip pat turi mažai alternatyvų, kartais renkasi labai aukštų palūkanų reikalaujančias greitųjų kreditų bendroves ir dar labiau skursta.“

Pašnekovo nuomone, visgi kovai su nesąžiningumu reiktų ne tik baudų ir sankcijų, bet ir paskatų lįsti iš šešėlio, pavyzdžiui, kuo didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Tai reikštų, kad gauti pajamas „vokelyje“ dirbantiesiems nebeapsimokėtų.

Be to, N. Mačiulis siūlo, kad net pradėjęs gauti didesnes oficialias pajamas ir peržengęs skurdo kartelę, valstybės remiamas žmogus turėtų bent metus neprarasti kai kurių socialinių garantijų. Mokesčių ekspertė bei konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė atkreipia dėmesį, kad mažesnį nei MMA atlyginimą dažnai moka verslą tik pradedančios įmonės, turinčios iki 3 darbuotojų.

„Nepaisant mokamo MMA dauguma jų per kelerius metus bankrutuoja. Ne paslaptis, kad Lietuvoje sąlygos pradėti smulkų verslą nėra pačios palankiausios Europos Sąjungoje. Tiesa, nemažai jau didesnių įmonių vadovų, kurie yra ir akcininkai, gauna MMA, o kitą dalį savo pajamų gauna kaip pelno rezultatą, jei yra pelnas“, – pastebi ji.

Pašnekovė sako, kad kiti, vienoje įmonėje neuždirbantys MMA, gali dirbti ir kitur, tai, pavyzdžiui, teisininkai, buhalteriai ir t.t. Jie taip pat gali imtis individualios veiklos ir nuo gautų pajamų sumokėti priklausomus mokesčius.

Mokesčių ekspertė vardija, kad mažiau nei MMA dirbdami ne visą darbo dieną gali uždirbti žemos kvalifikacijos specialistai, pavyzdžiui, valytojai, arba tie, kurie gauna papildomų pajamų, pavyzdžiui, padavėjai. Galiausiai, oficialiai mažiau nei MMA uždirba ir tie, kurie likusią algos dalį gauna „vokelyje“ galbūt ir siekdami neprarasti turimų socialinių garantijų.

„Visada gali būti žmonių, kurie pasirinks socialines išmokas, o ne atlygį už darbą. Dalis jų tiesiog piktybiniai, bet tokių yra visose visuomenėse, pavyzdžiui, ir Jungtinėje Karalystėje, kur naudojamasi socialinėmis išmokomis, nors MMA yra žymiai didesnė. Ir vis dėlto nemaža dalis sutinka gauti mažesnį atlyginimą ir mažesnes garantijas dėl objektyvių aplinkybių: išsilavinimo, sugebėjimų ar ambicijų stokos dirbti geriau ir uždirbti daugiau. Objektyvi aplinkybė gali būti, pavyzdžiui, motinos, auginančios vaikus“, – mano R. Bilkštytė.

Ji primena, kad bet kuriuo atveju, gaudami mažesnius nei MMA atlyginimus, dirbantieji kaupia mažesnį stažą, gauna mažiau socialinių garantijų, jei nėra kitaip apdrausti.

„Ar tai yra nepakankamas argumentas reikalauti didesnio nei MMA atlyginimo? O galbūt Lietuvoje dalis verslo nepajėgi tiek mokėti?“ – svarsto finansų ekspertė.

DELFI primena, kad vieneri metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per vienerius metus gaunamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, 6 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami 6 mėnesiai darbo stažo. Būtinasis darbo stažas, reikalingas norint gauti viso dydžio paskaičiuotą senatvės pensiją, yra 30 metų, o nesukaupus minimalaus – 15 metų – darbo stažo pensija išvis negali būti skiriama.

„Sodros“ duomenimis, vien pernai iš beveik 17 tūkst. senatvės pensiją skirti paprašiusių žmonių kas ketvirtas neturėjo sukaupęs būtinojo 30 metų darbo stažo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...