captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai kritiškai įvertino vyriausybės planą dėl emigracijos stabdymo

Paaiškėjus, kad šiemet emigracija iš Lietuvos dar labiau padidėjo, vyriausybė priėmė planą, kaip ją mažinti ir padidinti grįžtančiųjų skaičių. Tačiau DELFI kalbinti ekonomistai abejoja, ar patvirtintos priemonės duos kokios naudos.

 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vyriausybės patvirtintas dokumentas oficialiai vadinasi taip: „Priemonių emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti planas“. Jame įvardinti penki uždaviniai: „kokybiškas darbas; socialinės ir kitos garantijos; paslaugų prieinamumas ir kokybė; paprastos, greitos, sklandžios migracijos procedūros; kryptinga ir kompleksinė informacijos apie Lietuvą ir gyvenimo bei darbo joje sąlygas sklaida.

Dalis uždavinių detalizuota, numatytos jų įgyvendinimo priemonės, terminai ir atsakingos institucijos. Skaitant dokumentą susidaro įspūdis, kad kai kurie teiginiai jau girdėti. Pvz.: konsultacijų ir informacijos teikimas asmenims, ketinantiems pradėti verslą; verslumo skatinimo renginių organizavimas; informacinių įpareigojimų, licencijų, leidimų ir kitokių reikalavimų verslui mažinimas.

Arba: naujų darbo vietų steigimas – verslumo ir užimtumo didžiausio nedarbo teritorijose skatinimas; minimaliojo darbo užmokesčio didinimas; darbo apmokėjimo reglamentavimo tobulinimas; mokymosi visą gyvenimą skatinimas; kultūrinių, ekonominių ir kitų ryšių su užsienio lietuviais stiprinimas. Kai kurios plano nuostatos, regis, pažodžiui perkeltos iš kitų dokumentų: piniginės socialinės paramos nuoseklus teikimas (socialinių pašalpų ir (ar) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensavimas, išmokos vaikams, parama mokiniams – nemokamas maitinimas mokyklose, parama mokinio reikmenims įsigyti); socialinio draudimo išmokų asmenims, kuriems šios išmokos priklauso, mokėjimo laiku užtikrinimas.

Tačiau dalis priemonių atrodo naujos, pvz.: psichologinių paslaugų grįžusiems arba ketinantiems grįžti į Lietuvą emigrantams teikimas internetu; palankesnių sąlygų atvykti užsieniečiams – trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistams – nustatymas; el. leidinio „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ rengimas ir atnaujinimas; siekiant sužinoti visuomenės nuomonę apklausos „Ką Jūs manote apie emigraciją?“ organizavimas per e–piliečio portalą „Mano vyriausybė“.

Ar suvilios pašalpa už vandenį?

Paprašytas pakomentuoti vyriausybės patvirtintą emigracijos mažinimo planą banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas dėl kai kurių priemonių sunkiai tramdė juoką.

„Kaip čia švelniau pasakyti? Dukart atidžiai perskaičiau. Plano pradžia – verslumo skatinimas. Tai yra sveikintina, tačiau nieko naujo ten nemačiau – vis tos pačios iniciatyvos, vykdomos daug metų. Gerai, kad vyksta, tačiau, matyt, vien jų nepakanka“, – svarstė pašnekovas.

Jo nuomone, toliau plane prasideda įdomūs dalykai: kalbama apie minimalaus atlyginimo didinimą, socialinių pašalpų teikimą, be kita ko, netgi šaltam vandeniui. „Tokių dalykų apskritai neturėtų būti. Pavyzdžiui, aš asmeniškai už šaltą vandenį moku už pusmetį – tiesiog kitaip neapsimoka, nes susidaro nedidelės sumos. Taigi emigrantams siunčiamas keistas signalas: štai grįšite į Lietuvą ir kils grėsmė, kad neturėsite pinigų susimokėti už šaltą vandenį“, – komentavo ekonomistas.

Beje, anot jo, Anglijoje už šaltą vandenį apskritai nereikia nemokėti. Tokių įmokų administravimas esą kainuoja brangiau nei pats vanduo. Ž. Mauricas stebėjosi ir kito uždavinio priemonėmis, tarp kurių – pašalpų mokėjimas laiku.

„Jei planą paskaitys emigrantai, tai paskatins juos negrįžti į Lietuvą. Kartais pasijuokiame iš dabar jau retesnių darbo skelbimų, kuriuose nurodoma, kad darbuotojams laiku mokamas atlyginimas ir suteikiamos visos socialinės garantijos – juk tai privalu daryti. Plane sakoma, kad bus laiku mokamos socialinės išmokos. O kaip gali būti ne laiku? Tokiais pažadais tikrai neprisikviesi emigrantų. Jie rodo valstybės požiūrį. Ji tarsi vaidina gerą dėdę, kuris neva dosnia ranka padalins vieną kitą pašalpą ir dėl to žmonės grįš į Lietuvą. Aš manau, kad dėl to tikrai negrįš“, – kalbėjo ekonomistas.

Jis atkreipė dėmesį į kelis dalykus, kurie skatina gyventojus emigruoti ir negrįžti. „Pirma, oficialios gyventojų pajamos. Žmonės išvažiuoja, nes mato, kad dirbdami oficialiai gauna mažą darbo užmokestį. Tai reikia spręsti dabar, neatidėliojant – ne tik didinant minimumą (jį šiek tiek didinti reikia), bet būtina mažinti darbo apmokestinimą ir traukti jį iš šešėlio. Labai demotyvuoja, kad vidutinė alga Lietuvoje „į rankas“ siekia 570 Eur, o vien privačiame sektoriuje – 550 Eur, taigi, net mažiau negu valstybiniame. Nors realiai turėtų būti ir yra atvirkščiai, tik mokama „juodais“ pinigais. Dalis emigrantų sako: taip, galbūt pajamos Lietuvoje jau yra didesnės, grįžčiau, bet man nepatinka sistema. Moka „vokelyje“, vieną dieną gauni, kitą – negauni, socialinių garantijų nėra. Kas jeigu prarandi, o jei susergu, turiu mokėti kyšį?“ – komentavo Ž. Mauricas ir pridūrė, kad socialinės apsaugos sistemą reikėtų reformuoti taip, kad išmokos labiau atspindėtų sumokamas įmokas.

Ekonomisto įsitikinimu, kitas dalykas, kodėl gyventojai emigruoja, yra korupcija. Žmonės esą bėga nuo matomos neteisybės – ne tik korupcijos, bet ir nepotizmo. „Trečias dalykas – valstybės vizija. Ji negali būti minimumo didinimas pritariant Trišalei tarybai. Vizija turėtų kviesti emigrantus grįžti. Tarkime, ką Estija sako: mes tapsime pirma šalis ten ir ten. Pinigus kryptingai investuosime į tą sritį ir važiuokite tos srities specialistai. Spręsdama emigracijos problemas, Airija sugalvojo, kad reikia trijų dalykų: finansų centro, informacinių technologijų centro, gerokai sumažinti darbo apmokestinimą ir didinti algas. Taip susigrąžina emigrantus“, – aiškino pašnekovas.

Ž. Mauricas. BNS nuotr.

Anot jo, informuoti apie darbą ir gyvenimą Lietuvoje reikia, tačiau tą daryti tikslingiau tada, kai pasiekiamas aukštesnis ekonomikos lygis: „O dabar kas iš to jei informuosi, o žmogus grįš ir jam žadės laiku mokėti atlyginimą?“.

Ekonomistas vylėsi, kad plano punktai neatspindi tikrosios prioritetų tvarkos ir atkreipė dėmesį į tai, kaip jame vartojama sąvoka „kam priklauso“.

„Plano autoriai omeny turėjo gerą dalyką – kas moka, mokesčius, tas gauna išmokas, kas nemoka – negauna. Bet susidaro įspūdis, kad dėl jų dar reikės aiškintis, įveikti biurokratiją ir pan. Toks mažas dalykas, bet parodo valstybės požiūrį į emigrantus“, – reziumavo pašnekovas.

Patriotiškumo stoka: išvažiuoja į savą Europą

Vertindama emigracijos mažinimo planą DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka teigė jame taip pat nepastebėjusi proveržio. Esą planas nukreiptas į trumpalaikius sprendimus (skylių lopymą) jame stinga strateginės dedamosios – švietimo reformos ir valstybės finansavimo modelio keitimo.

„Jame išdėstytos priemonės, kurios jau buvo ir veikia, tik tiek, kad perkeltos į vieną dokumentą. Smagu, kad jos paskirstytos labiau struktūrizuotai ir daugiau sričių, nes paprastai „ištraukia“ vieną priemonę ir ją „stumdo“. Vis dėlto didelio proveržio šioje srityje nematau“, – sakė ekonomistė.

Ji atkreipė dėmesį, kad šalies darbo rinka pasiekė piką – užimtumas ir dirbančiųjų skaičius pasiekė aukščiausią lygį. Pasiekti dar geresnio rezultato nelabai padės ir pensinio amžiaus didinimas. „Manau, pagrindinė emigracijos problema yra švietimas, o švietimo reforma šiame plane nepaminėta. Dėl švietimo viską reikėtų spręsti iš pagrindų – ko siekiame, ko norime nuo mokyklos iki aukščiausių institucijų“, – svarstė pašnekovė.

Ji pritarė minčiai, kad emigraciją galbūt mažintų didesni atlyginimai. Dėl to sveikintina nuostata, jog minimumas būtų mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

„Dabartinė situacija verčia iš koto. Medicinos sferos darbuotojai, aptarnaujantis personalas, seselės gauna praktiškai tiek pat, kiek dabar yra minimumas. Per paskutinius ketverius metus jų atlyginimas nedidėjo, o minimumas per pastarąją kadenciją buvo didinama penkis kartus. Tai skatina emigruoti visam laikui ar bent laikinai. Sudaromos medicinos personalo grupės (vyriausybės lygyje tai žinoma), pvz., į Dubajų arba Vakarų valstybes 2–3 metams. Išvažiavę grįžta labiau atsipalaidavę, sustiprėję ir finansiškai, ir morališkai, psichologiškai. Palyginus sąlygas paskatų likti Lietuvoje nedaug“, – kalbėjo J. Rojaka.

Jos nuomone, šiandien valstybė nepajėgi išspręsti emigracijos problemų. Ką galima padaryti, tai sudaryti visas sąlygas, kad į šalį plauktų investicijos.

„Jei bus investicijos, tai bus kuriamos darbo vietos ir vos ne kiekvienam absolventui paruošiama darbo vieta, tada sumažės emigracijos srautas. Jeigu geriau apmokamų darbo vietų nebus, tai emigracijos niekaip nesustabdysi. Jei neturi normaliai apmokamo darbo, jeigu sistema suteikia kvalifikaciją, kuri nereikalinga rinkoje, arba kurios negali pritaikyti, tai emigracija nesustos“, – svarstė ekonomistė. Jos teigimu, informuoti emigrantus apie darbo ir gyvenimo sąlygas yra naudinga, ja galima padidinti reemigraciją.

„Pvz., mano kolega grįžo iš Didžiosios Britanijos dirbti į Lietuvą. Kai kurių kvalifikacijų darbuotojai, pvz., finansų srities, grįžta dažniau, nes čia yra galimybių įsidarbinti, mokamas palyginti neblogas atlyginimas. Bet iš IT srities beveik niekas negrįžta, nes Vakarų šalyse jiems ir dabartinė konkurencija nėra tokia didelė. Galimybės ten įsidarbinti tokios pačios kaip Lietuvoje, o atlyginimų skirtumas didžiulis“, – komentavo pašnekovė.

Galų gale ji atkreipė dėmesį, jog nuo pat mokyklos jaučiama patriotiškumo stoka: „Mes labai susitapatiname su Europa. Tam tikra prasme tai yra tapatybės praradimo problema. Neva mes esame Europos dalis, iš esmės nėra griekas emigruoti, nes išvažiuojame į tą pačią vieningą Europą“.
 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close