captcha

Jūsų klausimas priimtas

NT rinkai gresia naujas burbulas?

Rekordiškai žemos bankų palūkanų normos, itin atpiginusios paskolas, bei tirpstančios jaunų specialistų baimės likti be darbo kaitina Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) padangę. Tiesa, ekonomistai pabrėžia, kad būtina atskirti statybų kranais nusėto Vilniaus ir dažnai stagnuojančią likusios šalies dalies būstų rinką.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Anot ekspertų, augančioje sostinėje investuoti į NT apsimoka, o paklausti apie kainų burbulo grėsmę paaiškina, jog šiandien padėtis visai kitokia, o ir iš 2008 m. krizės buvo pasimokyta.

Rinką stimuliuoja ir ECB politika

Kaip tikina Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto dėstytojas bei ekonomistas Rimantas Rudzkis, bene pagrindiniu augančių NT kainų veiksniu derėtų laikyti žemas palūkanų normas. Anot profesoriaus R. Rudzkio, visame pasaulyje įprasta, jog palūkanų normoms krentant, NT pradeda brangti, ir atvirkščiai.

Dar vienas svarbus lietuvišką būsto rinką stimuliuojantis veiksnys yra praėjusių metų pavasarį Europos centrinio banko (ECB) pradėta kiekybinio skatinimo politika. „Lietuvoje tai gerai matyti, padaugėjo bankų kreditų namų ūkiams ir įmonėms, smarkiai pagerėjo jų kreditavimas“, – aiškino ekonomistas.

„Viena vertus, ECB skatina išdavinėti kreditus. Antra, žmonės juos mieliau ima, ir galiausiai trečia – žmonių lūkesčiai gerėja. Visi mato, kad nedarbas mažėja. NT smarkiai susijęs su tuo, kiek žmogus užtikrintas savo padėtimi, nes tai ilgalaikiai pirkimai, čia ne nusipirkti alaus butelį. Perki ir imi paskolą 20–30 metų“, – NT bumo Lietuvoje priežastis vardijo R.Rudzkis.

Anot jo, baimės, kad žmogus praras darbą ir neras naujo, tarp jaunų žmonių, kurie yra pagrindiniai NT pirkėjai, išsisklaidžiusios. „Be to, visi laukia atlyginimų didėjimo, o ne kritimo. Atlyginimų kėlimas jau po truputį prasidėjo, o kai kuriose specialybių grupėse, pavyzdžiui, informatikų, jis gana didelis“, – tikino R. Rudzkis.

Paklaustas, ar tokios optimizmas pagrįstas, ekonomistas teigė, jog tokie lūkesčiai bus pagrįsti, jeigu neištiks pasaulinė krizė.

„Visa pasaulio finansinė sistema įtampoje, ji gali įeiti į turbulencijos fazę – keistis gali viskas. Lietuva objektyviai pasmerkta kelerius metus augti. Visos Lietuvos problemos yra tik ilgalaikės ir smarkiai susijusios su labai didele priklausomybe nuo pasaulio rinkų“, – dėstė R. Rudzkis.

Tarnauja kaip investicija

NT rinka tampa ir užuovėja papildomų lėšų turintiems, tačiau nelabai kur jų investuoti matantiems žmonėms. „Perki butą, jį išnuomoji, jis nesudegs, nedings, nebankrutuos kaip koks bankas, o kažkokius pinigus neša. Be to, išsivystęs pasaulis dabar gąsdina, kad greitai gali būti neigiamos palūkanos“, – dar vieną motyvą, kuris skatina žmones pirkti NT, įvardijo VU dėstytojas. R. Rudzkis pažymėjo, kad visos šalies NT rinką neigiamai veikia mažėjantis gyventojų skaičius, kuris, tiesa, kol kas neveikia Vilniaus.

„Taigi, Vilniuje neegzistuoja neigiamų veiksnių, o teigiamų – ne vienas. Nebūčiau linkęs sutikti su tuo, kad būstas darosi vis mažiau įperkamas. Vilniuje, ypač jaunų žmonių su geromis specialybėmis, atlyginimai gerokai didesni nei vidutinis lietuviškas atlyginimas. O seni butai Lietuvoje vis dėlto yra nebrangūs“, – konstatavo ekonomistas.

Krizės pamokos išmoktos?

Tai, kad NT vis dažniau tampa investicija papildomų lėšų turintiems žmonėms, teigia ir ekonomistas Stasys Jakeliūnas. Tiesa, kalbėdamas apie NT rinką, jis siūlo Vilnių atskirti nuo likusios Lietuvos dalies, kurioje pirkimo ir pardavimo sandorių sudaroma mažai, o nauji projektai plėtojami menkai. S. Jakeliūnas pabrėžė, kad situacija šiandieninėje būsto paskolų rinkoje visiškai kitokia nei buvo ikikriziniais 2005 m.

„Skirtumas nuo 2005 m., kuomet prasidėjo spartus kainų didėjimas ir statybų bumas, tas, kad tuomet tai buvo siejama su aktyvia bankų paskolų portfelių plėtra. Ta plėtra buvo dengiama iš motininių skandinavų bankų“, – pabrėžė S. Jakeliūnas.

„Dabar tokios situacijos nėra. Viena vertus, paskolos auga, bet kelis sykius lėčiau. Kita vertus, indėlių skaičius taip pat auga ir paskolos gali būti dengiamos iš vietinių indėlių. Kitaip sakant, nėra didelės priklausomybės nuo išorinio bankų finansavimo iš savo motininių bankų“, – skirtumus tarp 2005 m. ir dabartinės situacijos vardijo ekonomistas.
Anot jo, didele dalimi 2008–2009 m. krizę lėmė tai, kad motininiai skandinavų bankai pakeitė skolinimosi politiką ir neatnaujino paskolų savo vietiniams dukteriniams bankams.

S. Jakeliūnas pažymėjo, kad dramatiškų svyravimų ir nuosmukių Lietuvos paskolų rinkoje laukti nereikėtų. Tiesa, kokia padėtis bus po kelerių metų, sunku pasakyti. „Neaišku į ką pavirs Italijos banko sektoriaus krizė, į lokalią ar platesnę. Bankų sektorius nėra išsivalęs nuo blogųjų paskolų. Taigi, teoriškai, nors tokia tikimybė ir maža, toks užkratas gali nueiti ir iki Skandinavijos bankų. Švedijoje štai kalbama apie galimą kainų burbulą“, – teigė S. Jakeliūnas. Vis dėlto, ekonomistas ramina, kad 2008–2009 m. krizė tiek politikus, tiek finansų priežiūros institucijas parengė geriau kovoti su sukrėtimais ateityje.

„Tuomet priežiūros institucijos ir politikai turėjo reaguoti staigiai ir apgraibomis. Dabar daugiau mažiau išdėstyta, kokios problemos gali kilti, ir yra daugiau galimybių pasiruošti krizių valdymui“, – sakė S. Jakeliūnas.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...