captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyventojai, gavę pensijų kompensacijas, gali netekti teisės į socialinį būstą

„Svarbiausia – žmogus“, – tokiu politiniu šūkiu vadovaujasi valdantieji socialdemokratai. Tačiau susidūrę su gyvenimo realybe ir jie suvokia, kad taip nėra: dalis gyventojų, gavusių pensijų kompensacijas, sužinojo, kad dėl jų neteko teisės į socialinį būstą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Feisbuko paskyroje Vilniaus vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas pasidalino tokiu įrašu:

„Vis tiek pas mus keistai įgyvendinamas tas socialinis teisingumas. <...> Močiutė, laukusi socialinio būsto 15 metų, gauna pranešimą, kad atėjo jos eilė.

Priduoda pajamų deklaracijas, o ten pajamos viršija ribas. Kaip ji iš pensijos sugebėjo ribas viršyti? Kompensaciją už krizės metu sumažintas pensijas pervedė „Sodra“. Tai, viskas, lauk iš eilės <...>. Atrodo, ne atominė fizika, juk elementarūs dalykai, bet kažkaip įstatymai/tvarkos sau, o žmonės sau“.

Kad ir kaip būtų keista, nusprendę kompensuoti pensijas, valdantieji jau ne pirmą kartą neapsižiūrėjo, kad dėl jų gyventojai netenka kitų socialinių garantijų.

Tik pradėjus mokėti pirmąsias kompensacijas paaiškėjo, kad daugelis jų gavėjų prasidėjus šildymo sezonui neteko tikslinių kompensacijų už šildymą.

Viešumoje kilus didžiuliam nepasitenkinimui tuomet Seimas pakeitė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir numatė, kad skiriant piniginę socialinę paramą į gautos pensijų kompensacijos nebus vertinamos.

Tačiau Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas liko nepakeistas.

Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų už metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių: asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 8 976 Eur ir turtas – 13 158 Eur.

Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 3 876 Eur ir turtas – 9 486 Eur.

Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti kitose savivaldybės teikiama gyventojams, kurių turtas ir pajamos yra mažesni.

Paklaustas, ar istorija, kuria pasidalino, yra tikra, G. Paluckas DELFI sakė, kad „rašo ne iš dangaus“: „Pas mane iš gyventojų priėmimo visos istorijos, aš gi su žmonėmis bendrauju, sprendžiu tuos klausimus“.

Vicemeras pripažino, kad nusprendę kompensuoti pensijas valdantieji „vienoje vietoje apsižiūrėjo, kitoje – nepasižiūrėjo“.

„Ir išėjo taip, kad atėjo močiutė, ji gavo savo pensiją ir jai priskaičiavo kompensaciją apie 430 Eur. Taigi, tie eurai op – ir viršija pajamas. Tokių atvejų kai dėl vienkartinių, netęstinų pajamų gyventojai netenka kai kurių teisių yra ne vienas“, – aiškino socialdemokratas.

Jo teigimu, spręsti šią problemą turėtų Seimas. O jis siūlytų įstatyme numatyti daugiau lankstumo, kad skiriant paramą nepasiturintiems asmenims būtų palikta „daugiau manevro laisvės“.

„Aišku, nustatant ribas, siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, bet dabar labai aiškiai užbrėžti brūkšniai. Nepaisant to, kad gyvenimas keičiasi, vidutinės pajamos auga. Yra parašyta: jeigu tiek pinigų uždirbi, pokytis negali būti daugiau 20 proc. be jokių išlygų. Labai nelankstu, kai praktikoje taikai tuos įstatymus: žiūri, kad baisiai, baisiai tokių dramatiškų istorijų ir tu niekuo negali padėti.

Tas pajamų lygis turėtų būti diferencijuojamas. Pvz., neįgaliems asmenims gyventi kainuoja tikriausiai brangiau nei vidutiniškai sveikam asmeniui – ir judėjimas sudėtingas ir pan. O ten, kaip sakyti, tos ribos visiems vienodos“, – kolegų politikų priimtais įstatymais stebėjosi politikas.

Replikavus apie socialdemokratų šūkį „svarbiausia – žmogus“, jis pripažino, kad jis galioja ne visais atvejais.

„Tas šūkis turi labai didelį potencialą, jis labai jautrus štai tokiems dalykams. Jei svarbiausia – žmogus, tai negali būti kompromiso. Jei nors vienas žmogus lieka už borto, vadinasi, lūkesčiai nepateisinti ir šūkis krenta. O tokių atvejų yra per daug, vis dar per daug. Taigi, reikės taisyti ir taisyti“, – pripažino G. Paluckas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorės pavaduotoja Violeta Murauskaitė pripažino, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas dar nepakeistas.

Tačiau esą jau parengtas jo pataisų projektas, kuriam kovą pritarė vyriausybė.

Projektu siūloma, kad nustatant asmenų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nebūtų vertinamos šios pajamos: slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas, senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamoji suma, taip pat kitos kompensacijos.

Vis dėlto šios įstatymo pataisos dar nepriimtos.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...