captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva tikisi dar daugiau NATO krovinių

Klaipėdoje Jungtinių Valstijų transportavimo vadas generolas Williamsas M. Fraseris, apžiūrėjęs konteinerių terminalą, per kurį kraunami nekariniai NATO kroviniai į Afganistaną, sakė, kad ir kitos šalys galėtų prie to prisidėti. Lietuvos susisiekimo ministras teigia, kad tokių krovinių per Klaipėdos uostą srautas didės.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Klaipėdoje Jungtinių Valstijų transportavimo vadas generolas Williamsas M. Fraseris, apžiūrėjęs konteinerių terminalą, per kurį kraunami nekariniai NATO kroviniai į Afganistaną, sakė, kad ir kitos šalys galėtų prie to prisidėti. Lietuvos susisiekimo ministras teigia, kad tokių krovinių per Klaipėdos uostą srautas didės.

Susitikime su uosto bei jose dirbančių kompanijų vadovais aptartos Lietuvos galimybės vežti dar daugiau NATO krovinių į ir iš Afganistano per Lietuvos teritoriją bei bendradarbiavimas šioje srityje.

„Labai vertiname mūsų santykius ir palaikymą,  ne tik krovinius vežant į šį uostą ir toliau į Afganistaną. Labai svaru ir tai, kad pervežame įrangą į Jungtines Valstijas. Prie to galėtų prisidėti ir kitos šalys. Viskas vyksta sėkmingai, dirba labai gera komanda. Galiu tik padėkoti Klaipėdai ir Lietuvos žmonėms“, – sakė W. M. Fraseris.

Per Klaipėdos uostą NATO nekariniai kroviniai gabenami nuo 2010 metų gruodžio. Per tą laiką perkrauta apie šeši tūkstančiai konteinerių. Ateityje krovinių srautas iš Afganistano turėtų augti.

„Kad didės – tai yra besąlygiška, nes šiuo metu yra priimtas sprendimas JAV kariuomenei išeiti iš Afganistano ir panaudoti šiaurinį kelią, kaip vieną iš būdų išvesti karius iš Afganistano“, – teigia UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

„Sąlygos yra labai paprastos, mes turime užtikrinti saugumą, kokybę ir greitį bei konkurencingas kainas“, – tvirtino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Gegužę Klaipėdą jau pasiekė pirmoji 70-ies konteinerių siunta iš Afganistano. Krovinys geležinkeliu išsiųstas į Ameriką. Antroji siunta į Lietuvos uostamiestį turėtų atkeliauti liepą. Ateityje uostas tikisi sulaukti ir ratinės technikos.

Būtent dėl šio krovinio Lietuvai teks konkuruoti su Latvija ir Estija, kurių oro uostai gali priimti didelius lėktuvus.

„Palangos oro uosto infrastruktūra nėra pritaikyta dideliems lėktuvams, čia gali leistis tik mažesni lėktuvai. O Šiaulių oro uostas galės priimti ir didesnius lėktuvus“, – kalbėjo E. Masiulis.

Specialistai negali  tiksliai pasakyti, kiek NATO krovinių keliaus per Klaipėdą, tačiau jų sulauksime iki pat 2014-ųjų. Vėliau tikimasi, kad suformuotas tranzito koridorius Azijos kryptimi tarnaus vykdant kitų šalių komercinius projektus Azijos šalyse.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...