captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Butkevičius: derybos tarp „Orlen“ ir geležinkelių bus atnaujintos

Gegužę nutrūkusios bendrovių „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ derybos dėl geležinkelio tarifų bus atnaujintos, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Jis pripažįsta, kad sėkmingos derybos padėtų Lietuvai konstruktyviau derėtis su Lenkija dėl bendrų energetikos projektų. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako kol kas nieko nežinantis apie susitarimus, tačiau tikino, kad derybas atnaujins, jei gaus tokį nurodymą. Stasys Dailydka tikina, kad „Orlen“ ir dabar gauna pakankamai nuolaidų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

A. Butkevičius: susitarimas gali turėti įtakos greitesnei dujotiekio į Lenkiją statybai

„Tos diskusijos tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen“ buvo nutrauktos, šiuo metu sutarėme, kad jos vėl bus atnaujintos ir turėtų būti užbaigtos tikriausiai per mėnesį laiko. Ir sutarimas buvo toks, kad būtų aiškiai matomi geležinkelio tarifai už krovinių pervežimus, išskiriant kitas paslaugas. Nenorėčiau į detales nukrypti, nes kai kada, žinot, tarifo dydis priklauso ir nuo kitų teikiamų paslaugų“, – pirmadienį Vilniuje žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas kalbėjo po susitikimo su Lenkijos vyriausybės įgaliotiniu energetikos klausimais Piotru Naimskiu ir energetikos viceministru Michalu Kurtyka bei „Orlen“ vadovu Wojciechu Jasinskiu ir „Orlen Lietuvos“ generaliniu direktoriumi Ireneuszu Fafara.

Premjeras pripažino, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ susitarimas gali turėti įtakos deryboms dėl Lietuvos ir Lenkijos energetikos projektų. Tarp tokių projektų yra Baltijos šalims labai svarbus elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa, tiesiant antrąją liniją „LitPol Link“ ir dujų jungtis GIPL.

„Manau, kad mes sutarsime ir rasime sprendimus, kad tai būtų skaidru, vieša ir žinoma, iš ko susideda geležinkelio tarifas, ir aš manau, kad šiandien diena duos tam tikrus poslinkius ir tolimesniems pokalbiams geranoriškiau įgyvendinant tuos projektus, kurie svarbūs Lietuvai“, – teigė ministras pirmininkas.

Pasak jo, susitikime aptarta ir galimybė greičiau nutiesti Lenkijos–Lietuvos dujotiekį GIPL – rugsėjį Lietuvos ir Lenkijos dujų operatoriai gali pasirašyti papildomus susitarimus.

A. Butkevičius sakė, jog gerai, kad Lietuvos ir Lenkijos diskusijos dėl to perkeltos į politinį lygmenį.

„Aš džiaugiuosi, kad šio klausimo kuravimu užsiima, galima sakyti, pačio aukščiausio politinio lygio žmonės. Tie, kurie šiandien atvyko, jie turi didžiulius įgaliojimus dabartinio parlamento ir Vyriausybės, tai manau, kad kuruojant tiems asmenims, derybos vyks konstruktyviai ir derybos bus pakeltos į politinį lygį“, – tikino premjeras.

Lenkijos delegacija žurnalistų vengė ir iš Vyriausybės rūmų išėjo pro kitą išėjimą.

R. Sinkevičius: būtina atskirti pervežimo tarifų ir skolų klausimus

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad ginčų išspręsti „Orlen Lietuvai“ ir „Lietuvos geležinkeliams“ nepavyksta, nes dėl visų problemų diskutuojama bendrai – dabar kiekvieną problemą reikės spręsti atskirai.

„Tai dviejų įmonių ginčas ir čia turbūt nieko naujo, tik tiek, kad kartais būna politinė valia ginčą baigti ir baigti teisėta taikos sutartimi, kai būna visos problemos sumetamos į bendrą katilą – tarifai, paslaugų kainos, įkainiai, ginčytinos sumos – ir jei viską sudedi į vieną vietą, išspręsti būna pakankamai sunku. Matyt, tuos dalykus reikia spręsti atskirai, dėl kiekvieno iš jų priimant teisėtus sprendimus“, – po susitikimo sakė ministras.

Anot R. Sinkevičiaus, per mėnesį tikimasi susitarti dėl krovinių vežimo bei paslaugų tarifų, taip pat pradėti derybas dėl „Orlen“ skolos „Lietuvos geležinkeliams“.

„Mes nepasirašėme ketinimų protokolo, mes tikimės geriausių variantų, mes tikimės susitarti dėl pervežimo tarifų, dėl papildomų paslaugų tarifų, mes tikimės pradėti derybas ir jas tęsti dėl tarpusavio finansinių pretenzijų, bet tokia taikos sutartis, kadangi procesas yra jau teismuose, gali būti tik teisiniu būdu užbaigtas. Teismas turės patvirtinti taikos sutartį“, – teigė R.Sinkevičius.

Jis tikino, kad „Orlen“ nekelia sąlygos atstatyti Rengės ruožą, jei norima susitarti dėl tarifų. Tačiau, anot jo, atstačius ruožą, problemų kiltų dėl Latvijos pusėje nesutvarkyto geležinkelio.

S. Dailydka: „Orlen“ ir dabar gauna daug lengvatų

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka sakė kol kas neturintis informacijos apie premjero ir „Orlen“ vadovų susitarimus, tačiau tvirtino, kad derybos su „Orlen“ gali būti atnaujintos.

„Viskas įmanoma, kas blaiviai ir komerciškai naudinga. Neįmanomų dalykų niekada nebūna. Ten labai daug įvairiausių paslaugų, dėl kurių mes esame įsipareigoję, o jie nemoka. Jie gauna dideles įvairiausias lengvatas – (jos priklauso – BNS) nuo pervežimų kiekio, kiek jie veža per Mažeikius, kiek jie veža į kitas šalis. Jie visas tas lengvatas pagal sutartį gauna, bet jiems negana“, – BNS teigė S. Dailydka.

Anot jo, su šiomis derybomis yra susijusios ir kitos – gilesnės problemos, pavyzdžiui, noras greičiau atgauti milijardinę investiciją į tuometinę „Mažeikių naftą“.

„Čia ne vien mūsų problemos. Čia yra gilesnių problemų. Čia paslaptis vieša, bet niekas nenori garsiai įvardinti. Mes tik šiaip sau esame tarp visų šitų dalykų. Yra gilesnių dalykų, šiandien reikia vienos raidės, rytoj dar ko nors, o trečią dieną dar kažko“, – kalbėjo S. Dailydka.

Jo teigimu, „Orlen“ turi galimybių pats vežti savo krovinius, bet to nedaro.

„Mes jiems sąlygas sudarome, jie gi mums pretenzijų neturi, jie sako, kad mes labai gerai dirbame ir nori, kad už dyką vežtume, bet mes už dyką negalime vežti. Lenkijoje tarifai 2,5–3 kartus didesni. Jie turi licenciją, tad gali patys vežti su lokomotyvais. Jie to nedaro, nes mums atidavė netgi manevravimo darbus. Čia kitos priežastys“, – tvirtino S. Dailydka.

Derybos jau du kartus buvo nutrūkusios

Kovo mėnesį įmonėms pradėjus derybas, W. Jasinskis buvo susitikęs su A. Butkevičiumi. Tuomet tikėtasi susiderėti iki kovo pabaigos, vėliau – iki balandžio vidurio, o paskutinė data buvo gegužės 13-oji. Tačiau šalims taip ir nepavyko susitarti.

Pasak geležinkelių, „Orlen Lietuva“ nevykdo iki 2024 metų galiojančios krovinių vežimo sutarties ir yra skolinga geležinkeliams apie 30 mln. eurų. S.Dailydka anksčiau pripažino, jog derėtis su lenkais yra sudėtinga – prieš kelerius metus derybos taip pat buvo nutrūkusios.

„Lietuvos geležinkeliai“ savo ruožtu iš „Orlen Lietuvos“ siekia prisiteisti milijonus eurų už neapmokėtas paslaugas. Anot geležinkelių, nuo 2014 metų pradžios pasikeitus mokesčio už infrastruktūrą skaičiavimui, „Orlen Lietuva“ už paslaugas moka mažiau nei nurodoma sąskaitose – 2014 metais ji paprašė maždaug 29 mln. eurų nuolaidos, tačiau geležinkeliai ją atsisakė suteikti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close