captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko iš užsieniečių už leidimą gyventi reikalauja Lietuvos kaimynės

Palengvintas leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas užsieniečiams neįtiko prezidentei Daliai Grybauskaitei, vetavusiai vieną naujo įstatymo nuostatą. Jos teigimu, naujas įstatymas atveria kelią fiktyvių įmonių kūrimuisi. 15min pasidomėjo, kokius reikalavimus užsieniečiams kelia kitos valstybės – Estija, Latvija, Airija, Švedija, Nyderlandai, Lenkija, Danija, Prancūzija ir Suomija.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Airija, užsieniečiams verslininkams kelia itin didelius reikalavimus – verslo leidimą norintis gauti žmogus turi įrodyti, kad investuos mažiausiai 300 tūkst. eurų.

Kai kurios valstybės atvykstantiems užsieniečiams verslininkams kelia kur kas mažesnius reikalavimus arba miglotai juos apibrėžia. Pavyzdžiui, Suomijoje leidimai išduodami nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai.

Latvijoje leidimą laikinai gyventi gali gauti ir užsienietis, pasiėmęs didelę paskolą iš šalies kredito institucijų.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyrius 15min pateikė palyginimą, kaip skiriasi reikalavimai, keliami trečiųjų šalių piliečiams, norintiems gauti leidimą laikinai gyventi šalyje.

Airijoje trečiųjų šalių piliečiams yra išduodami verslo leidimai. Juos norintis gauti asmuo privalo:

turėti ne mažiau nei 300 tūkst. eurų savų lėšų, kurias investuotų į verslą Airijoje;

sukurti bent dvi darbo vietas Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiams naujame versle arba bent jau išlaikyti darbo vietas jau esančiame versle.

Tyrime taip pat miglotai kalbama apie tai, kad verslas turi prisidėti prie valstybės konkurencingumo, būti ekonomiškai įgyvendinamas, aprūpinti užsienietį taip, kad jam nereiktų kreiptis socialinės paramos ar ieškoti Airijoje darbo. Taip pat reikalaujama pažymos iš policijos, verslo plano.

Danijoje užsieniečių verslininkų planus tvirtina speciali komisija. Bet kokio verslo Danijoje neįkursi – paprastai leidimas gyventi ir dirbti šalyje neišduodamas, jei norima steigti restoraną, mažmeninės prekybos parduotuvę, smulkų verslą, importo arba eksporto įmonę ir pan.

Štai kokius reikalavimus turi atitikti užsienietis Danijoje:

asmuo privalo įrodyti, kad jis išlaikys save per pirmus gyvenimo šalyje metus. Jis privalo turėti sumą, sudarančią vienerių metų socialinių išmokų sumą (131 616 DKK (17 640 EUR) (12 x 10 968 DKK (1 470 EUR)) asmeniui per 30 metų. Sutuoktinei arba sutuoktiniui ši suma tokia pati – 131 616 DKK (17 640 EUR), vaikui – 43 284 DKK (5 802 EUR);

asmuo privalo aktyviai dalyvauti kasdienėje bendrovės veikloje, o jo buvimas ir dalyvavimas turi būti esminis steigiant verslą. Jei asmuo versle turi tik finansinių interesų, – pavyzdžiui, yra tik akcininkas, – jis negali gauti leidimo gyventi ir dirbti šalyje.

Pagal verslo steigimo Danijoje programą leidimas gyventi ir dirbti išduodamas daugiausia dvejiems metams su galimybe jį vienu kartu pratęsti trejiems metams. Prašant pratęsti leidimą, ekspertų komisija turi verslą iš naujo įvertinti.

Estijoje leidimas laikinai gyventi šalyje verslininkui gali būti išduodamas, kai:

Užsieniečio, kontroliuojančio bendrovę, kapitalas yra mažiausiai 65 tūkst. Eur, kurie yra investuoti į verslo veiklą Estijoje.

Užsieniečio, prašančio leidimo laikinai gyventi šalyje kaip individualiam verslininkui, kapitalas yra mažiausiai 16 tūkst. Eur, kurie yra investuoti Estijoje.

Praėjus vieneriems metams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo, vietoj sąlygos, kad užsieniečio, kontroliuojančio bendrovę, kapitalas turi būti mažiausiai 65 tūkst. Eur, kurie yra investuoti į verslo veiklą Estijoje, gali būti įvykdytos viena iš šių sąlygų:

bendrovės pajamos iš pardavimo per metus turi būti mažiausiai 200 tūkst. Eur;

kas mėnesį už bendrovės darbuotojus sumokamas socialinio draudimo mokestis turi siekti bent jau šio mokesčio, sumokamo nuo 5 šalies vidutinio atlyginimo dydžių, sumą.

Užsienietis taip pat privalo pateikti verslo planą estų ir anglų kalbomis.

Latvijoje užsieniečio investicijos turi siekti mažiausiai:

35 tūkst. Eur ribotos atsakomybės bendrovėje arba akcinėje bendrovėje, kurioje įdarbinta ne daugiau nei 50 darbuotojų; bendrovės metinė apyvarta arba metinis balansas neturi viršyti 10 mln. Eur ir per mokestinius metus turi būti sumokama ne mažiau nei 40 tūkst. Eur mokesčių į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

150 tūkst. Eur ribotos atsakomybės bendrovėje arba akcinėje bendrovėje, kurioje įdarbinta daugiau nei 50 darbuotojų; bendrovės metinė apyvarta arba metinis balansas turi viršyti 10 mln. Eur.

Užsienietis gali prašyti leidimo laikinai gyventi šalyje iki penkerių metų, jei jis Latvijoje įsigyja nekilnojamojo turto, kurio vertė ne mažesnė nei 250 tūkst. Eur.

Užsienietis gali prašyti leidimo laikinai gyventi šalyje iki penkerių metų, jeigu jis turi įsipareigojimų Latvijos kredito įstaigai, kurių suma sudaro ne mažiau kaip 280 tūkst. Eur.

Užsienietis gali prašyti leidimo laikinai gyventi šalyje iki penkerių metų, jei jis įsigyja valstybės vertybinių popierių, kurių nominali vertė 250 tūkst. Eur ir jis sumoka į valstybės biudžetą 25 tūkst. Eur.

Lenkijoje užsieniečiai privalo turėti sveikatos draudimą, gauti stabilias pajamas (mažiausiai 144 Eur), kad galėtų padengti savo pragyvenimo išlaidas. Taip pat reikalaujama deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Be to, bendrovė, kuriai vadovauja užsienietis, turi atitikti šiuos reikalavimus:

bendrovės pajamos praėjusiais mokestiniais metais yra ne mažesnės nei 12 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių arba bendrovėje neterminuotai visu etatu įdarbinti mažiausiai 2 Lenkijos piliečiai arba užsieniečiai, kuriems dirbti šalyje nereikia gauti leidimo.

užsienietis turi įrodyti, kad jis turi išteklių ir reikiamas sąlygas, kad atitiktų nustatytus kriterijus ir ateityje, arba kad jis vykdo veiklą, kuri leis atitikti šiuos kriterijus ateityje, kai veikla susijusi su investicijų didinimu, technologijų perdavimu, naudingų inovacijų diegimu arba naujų darbo vietų kūrimu.

Asmuo, norintis atvykti į Nyderlandus kaip verslininkas, turi atitikti tam tikras sąlygas:

jis neturi kelti grėsmės viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui;

jis privalo turėti pakankamai ir ilgalaikių lėšų pragyventi 12 mėn.;

jis turi atitikti reikalavimus verstis profesija;

jo verslo veikla turi pasitarnauti esminiams Nyderlandų interesams. Tai įvertina Nyderlandų verslo agentūra.

Kaip direktorius arba pagrindinis akcininkas asmuo laikomas verslininku, kai jam priklauso bent 25 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, jis prisiima atsakomybę už bendrovės riziką, gali daryti įtaką savo pajamoms.

Jei Prancūzijoje užsienietis nori tapti komersantu, pramonininku arba amatininku, jis turi gauti leidimą laikinai gyventi šalyje, kuriame nurodyta to asmens profesija.

Asmuo turi pagrįsti, kad jo veikla bus ekonomiškai įgyvendinama ir suderinama su viešuoju saugumu, tinkamumu žmonių sveikatai ir viešąja rimtimi.

Užsieniečio taip pat reikalaujama užtikrinti, kad iš savo įmonės veiklos jis gaus bent jau minimalios mėnesinės algos dydžio (1 466,62 EUR) pajamas, dirbdamas visą darbo laiką.

Suomijoje norinčiam dirbti užsieniečiui reikia gauti leidimą gyventi šalyje. Leidimai išduodami nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai.

Jei asmuo yra privataus arba šeimos verslo savininkas, jis priskiriamas tam tikrai kategorijai pagal jo profesinius įgūdžius ir profesiją. Tuo atveju jam reikia prašyti leidimo gyventi šalyje kaip dirbančiam asmeniui. Kol negautas leidimas gyventi šalyje kaip dirbančiam asmeniui, dirbti neleidžiama.

Jei asmuo yra komanditinės ūkinės bendrijos partneris ir dirba savo įmonėje, jam reikia gauti dirbančio asmens leidimą gyventi.

Jei asmuo turi ribotos atsakomybės bendrovės akcijų ir dirba toje bendrovėje, jam irgi reikia gauti dirbančio asmens leidimą gyventi. Leidimas gyventi neišduodamas remiantis tuo, kad asmuo turi bendrovės akcijų; jis taip pat privalo toje bendrovėje dirbti, ir darbas turi būti atliekamas Suomijoje.

Švedijoje užsieniečiui, ketinančiam dirbti ilgiau nei tris mėnesius ir ketinančiam steigi arba vadovauti savo verslui, reikia:

įrodyti, kad turi pakankamą patirtį savo veiklos srityje ir ankstesnę vadovavimo savo verslui patirtį;

pakankamai mokėti švedų ir/arba anglų kalbą;

įrodyti, kad vadovauja verslui, kad yra atsakingas už verslą ir kad jam priklauso mažiausiai pusė verslo;

įrodyti, kad verslo paslaugos arba prekės yra parduodamos ir/arba gaminamos Švedijoje;

įrodyti, kad asmuo turi pakankamai lėšų per pirmus dvejus metus išlaikyti save ir savo šeimos narius (200 000 SEK (21 414 EUR) tam asmeniui, 100 000 SEK (10 707 EUR) sutuoktinei arba sutuoktiniui ir 50 000 SEK (5 353 EUR) kiekvienam vaikui);

įrodyti, kad užmegzti kontaktai su klientais ir/arba klientų tinklu Švedijoje;

įrodyti, kad po dvejų metų bandomojo laikotarpio to asmens bendrovės finansai bus subalansuoti ir kad jis turės galimybę išlaikyti save ir savo šeimos narius.

Švedijos migracijos agentūra taip pat įvertina pateiktą verslo planą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...