captcha

Jūsų klausimas priimtas

„S&P“: „Brexit“ turės didžiausios neigiamos įtakos Lietuvai

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai, skelbia kredito reitingų agentūra „Standard & Poor`s“ (S&P). Pasak jos, Lietuva būtų labiausiai paveikta dėl didelio šioje šalyje esančių emigrantų skaičiaus. Tuo metu Lietuvos Finansų ministerija prieštarauja šiems pateiktiems duomenims. 
Asociatyvi AFP/Scanpix nuotr.
Asociatyvi AFP/Scanpix nuotr.

„Standard & Poor`s“ vertinimu, Lietuva yra pirmoje vietoje pagal „Brexit“ pažeidžiamumą (indeksas – 3,44), Latvija – antra (3,32), Vengrija – trečia (2,28), Lenkija – ketvirta (2,03), Slovakija – penkta (1,69), Estija – šešta (1,63). Mažiausiai pažeidžiama šalis lentelėje yra Rusija (0,01 proc.).

„Mūsų „Brexit“ žemėlapis rodo, kad Lietuva, Latvija, Vengrija ir Lenkija būtų labiausiai paveiktos, jei JK pasitrauktų iš ES, atsižvelgiant į jų didelę migrantų populiaciją, pinigines perlaidas, prekybinius ryšius ir ES fondų svarbą investicijoms finansuoti“, – rašoma „Standard & Poor`s“ birželio pabaigoje paskelbtame vertinime.

Agentūros skaičiavimu, Jungtinėje Karalystėje gyvena 5,4 proc. Lietuvos gyventojų, jų pinigų perlaidos sudaro 1,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Pinigų perlaidos į Lietuvą iš užsienio šalių pernai siekė apie 1 mlrd. eurų, arba beveik 3 proc. BVP.

Finansų ministerija, kuri remiasi Lietuvos banko duomenimis, teigia, kad gyventojų pervedimai iš JK 2014 m. sudarė 213,5 mln. eurų arba 0,6 proc. BVP, o, išankstiniu Finansų ministerijos vertinimu, pervedimai iš JK 2015 m. galėjo sudaryti apie 300 mln. eurų arba 0,8 proc. BVP, t.y. gerokai mažiau, nei nurodoma analizėje (1,2 proc.).

Be to, JK gyvenantys Lietuvos piliečiai, jeigu keltųsi kitur dėl „Brexit“ įtakos, tikėtina, vyktų į Airiją, Norvegiją. Tai reiškia, kad svetur dirbančiųjų perlaidų pervedimai ir toliau įsilietų į Lietuvos namų ūkius, skatintų vartojimą ir ūkio augimą. Grįžusieji taip pat didintų Lietuvos BVP jau tiesiogiai dirbdami Lietuvoje.

Abejonių kelia ir toje pačioje analizės lentelėje pateiktas imigrantų iš Lietuvos ir JK gyventojų santykio įvertis (5,4 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, 2004–2015 m. emigravusiųjų į JK iš Lietuvos buvo 147,1 tūkst. asmenų daugiau nei iš tos šalies įmigravusiųjų, įskaitant sugrįžusius emigrantus, ir tai sudarė 40,2 proc. visos grynosios migracijos srauto šiuo laikotarpiu. Minėtas emigrantų iš Lietuvos į JK skaičiaus santykis su Lietuvos gyventojų skaičiumi sudaro 5,1 proc. (2014 m. šis santykis buvo dar mažesnis ir sudarė 4,7 proc,),  o ne 5,4 proc., kaip nurodyta analizėje.

„Standard & Poor`s“ teigimu, Lietuvoje didelę investicijų dalį sudaro ES fondai, tad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Bendrijos, taip sumažinant jos biudžetą, tai skaudžiai atsilieptų ir Lietuvai.

Finansų ministerija kritikuoja šiuos duomenis ir teigia, kad analizėje pateiktas ES finansinės paramos įvertis, susijęs su laikotarpiu po 2020 metų. Tačiau daryti bet kokias išvadas yra per anksti, nes šiuo metu neaišku, kokie sprendimai dėl prarastų JK įnašų bus priimti. Kalbant apie ES biudžeto apimtis po 2020 m. ‒ tai bus derybų dėl kitos daugiametės finansinės programos objektas, o pasiūlymą dėl kitos finansinės programos Europos Komisija pateiks iki 2018 m. pradžios.

Neatmetama galimybė, kad dėl JK pasitraukimo mažėsiantis pastarosios įnašas į ES biudžetą greičiausiai būtų „padengiamas“ didesniais visų ES valstybių narių įnašais (tuomet didėtų ir Lietuvos įnašas). Darant prielaidą, kad JK 2019–2020 m. (po to, kai galimai būtų baigtos JK išstojimo iš ES derybos) nebemokės į ES biudžetą  ir negaus savo suderėtos paramos dalies, poveikis Lietuvos įmokoms, preliminariais vertinimais, būtų toks: 2019 m. įmoka padidėtų 43,2 mln. eurų, o 2020 m. atitinkamai 44,9 mln. eurų.

Dėl dabartinio 2014–2020 m. finansinio laikotarpio visos ES valstybės narės yra vienbalsiai sutarę. Jungtinė Karalystė pati aktyviai naudojasi ES struktūrinių fondų lėšomis – minėtuoju laikotarpiu JK numatyta beveik 11 mlrd. ES struktūrinių fondų lėšų, todėl neturėtų būti suinteresuota nutraukti pradėtų projektų finansavimą šiuo finansiniu laikotarpiu.

Beje, kaip teigiama Finansų ministerijos pranešime spaudai, atsižvelgus į pasaulio analitikų prognozes, jeigu būtų vertinamos visos ES valstybės, Lietuvos nebūtų tarp labiausiai pažeidžiamų narių. Dauguma analitikų sutaria, kad didžiausias neigiamas pasekmes dėl „Brexit“ pajustų Airija, Nyderlandai, Belgija, Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Neigiamą įtaką pajustų ir Vokietija, tačiau ji būtų mažesnė, nei prieš tai išvardytoms šalims.

„Standard & Poor`s“ indeksas apskaičiuotas pagal šalių eksporto į JK apimtis, išvykusių dirbti į šalį gyventojų dalį, pinigų perlaidas, ES fondų investicijų svarbą.

Birželio pabaigoje referendume Jungtinės Karalystės rinkėjai pasisakė už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...