captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kvapą gniaužiantis žvejų gyvenimas iš arti: ilgas žuvies kelias iki jūsų stalo

Ankstyvo ryto gaiva, pro meldus kylanti visą Rusnės prieplauką raudonai dažanti saulė ir tokią ramybę žadinantis burzgiantis laivo motoras. Kol vieni dar sapnuoja, žvejai verslininkai jau krauna paskutiniąsias pagautai žuviai skirtas dėžes ir, kaip ir kiekvieną rytą, kaip patys sako, vyksta „prasipūsti galvos“.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Dar pavasarį į žvejybą su profesionalais vyko ir DELFI žurnalistai, norėdami išsiaiškinti, kaip žuvis patenka ant mūsų stalo. Naujienų portalas DELFI pristato nepamainomą gidą kiekvienam žuvies gurmanui. Straipsnių ir reportažų cikle pateiksime išsamią specialistų informaciją visiems žuvies patiekalų mėgėjams.

Jau šią savaitę sužinosite viską apie žuvies dalis ir ką su jomis daryti puikiam rezultatui virtuvėje. Atskleisime gudrybių, kaip susidoroti su specifiniu žuvies kvapu ir kurias geriausia kepti, kurias virti. Pateiktą informaciją dar geriau apdoroti padės DELFI specialistų sukurtos vizualizacijos. Suprasti kokį kelią turi nueiti žuvis, kad atsidurtų ant jūsų stalo, mūsų žurnalistai pavasarį vyko į pačią Rusnę – Lietuvos žvejotojų meką, kad patys savo akimis pamatytų šį nelengvą, bet kartu ir užburiantį procesą.

Žvejų kasdienybė: jokių kalbų

Trijų vyrų komanda tokį darbą dirba jau daugiau nei 20 metų. Tai verčia nustebti ir šiek tiek sutrikti. „Man patinka, o daugiau mes juk nieko nemokam“, – sakė labiausiai šnekus komandos žvejas.

Paklaustas, ar nevargina bene kiekvieną dieną sutikti tų pačių kolegų, žvejys tvirtina, kad tokiame darbe itin svarbu patirtis ir „darbas be kalbų“.

„Mes kiekvienas žinome, kas už ką atsakingas. Be reikalo kalbėti ir aiškintis, kas ką daro – mums nereikia, tai mintimis galim net atsijungti. Be to, per tą 20 metų mes jau atsišnekėjom“, – juokavo žvejas. Visi trys žvejai kilę iš Vakarų Lietuvos ir visi trys dabar gyvena Rusnėje. Anot jų, žvejų profesiją jiems nulėmė gyvenamoji vieta ir nei vienas tam nesipriešino. „Šalyje viskas keitėsi, o mes kaip plaukėm į marias, taip plaukiam. Manau, kad turim darbo, tai jau labai gerai“, – sakė kitas komandos žvejas, vairuodamas žvejybinį laivą į reikiamą vietą Kuršių mariose.

Žvejai įsitikinę, kad kalbos, jog anksčiau žuvies buvo žymiai daugiau yra laužtos iš piršto. Jų nuomone, žuvies visada buvo nepastoviai – vieną sezoną daugiau, kitą sezoną mažiau. Paklausti, ar žmonos nepyksta, kad vyrai kiekvieną dieną vakarienės grįžta kvepiantys ne pačiu maloniausiu kvapu, žvejai juokiasi ir sako, kad artimieji jau priprato. Negana to, Rusnė be žuvies kvapo būtų ne Rusnė, įsitikinę jie.

Žvejų atlygis už darbą dažniausiai priklauso nuo pagautos žuvies kiekio. „Šiemet kimba prastai, todėl iš karto neramu“, – atskleidė žvejai. Šios profesijos atstovų nuomone, tai bene didžiausias šio darbo trūkumas. Vis dėlto kai kurie profesionalūs žvejai dirba įmonėse, kurios jiems moka fiksuotą mokestį ir atitinkamą premiją ar procentus už pagautos žuvies kiekį.

Žvejų verslininkų darbo ypatumai

Žvejų gyvenimas nelengvas – kai keičiasi sezonai, keičiasi ir žvejybos būdai. Štai, tarkime, šiuo metu vasarą žvejai verslininkai žvejoja su marinėmis gaudyklėmis, o ne su žvejybiniais tinklais, kaip pavasarį DELFI žurnalistų stebėti žvejai.

DELFI dar visai neseniai rašė, kad aplinkosaugininkai dėl šio reikalavimo šiuo metu itin aktyviai vykdo žvejų patikrinimus. Nors dažnas žvejys mėgėjas yra įsitikinęs, kad Lietuvoje žvejais verslininkai visuomet gyveno šiltnamio sąlygomis, tačiau patys verslininkai tvirtina, kad draudimų profesionaliai žvejybai Kuršių mariose iš tiesų netrūksta. „Pagrindinis žvejybos sezonas, kaip žinia, tęsiasi nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 20 d. Tada mes galime žvejoti tinklais“, – teigė didmenine šviežios ir atšaldytos žuvies ir jos gaminių prekyba užsiimančios įmonės „Jūros vėjas“ direktorius Ramūnas Kriščiūnas.

Šaltuoju sezonu žvejai verslininkai tokiu pat tvarkaraščiu žvejoja ant užšalusių Kuršių marių. Kad ir kaip romantiškai galėtų atrodyti daugelio mėgėjų žvejų laukiama poledinė žūklė, žvejams profesionalams ji visai nepatinka. „Iš principo net ir šaltuoju sezonu žvejybos įrankiai išlieka tie patys – tai žvejybiniai tinklai. Vis dėlto žiemą mes juos statome kiek kitaip. Žvejams tenka gręžti ledą ir tinklus tempti po juo. Tai, be jokios abejonės, yra žymiai sudėtingiau. Na, ir žinoma kartais itin žema oro temperatūra darbui būna labai nedėkinga“, – pasakojo R. Kriščiūnas.

Tai, ką reikia žinoti pirkėjui Anot žvejų verslininkų, pačios vertingiausios žuvys yra ungurys ir lašiša, kurią draudžiama gaudyti. Po to eina starkis, lydeka, vėgėlė, salatis, džiugina ir ešerys, žiobris bei kuoja. Per pastaruosius metus, verslininkų teigimu, labiausia išaugo ungurių ir starkių kainos. „Aš dar atsimenu tuos laikus, kai starkis kainuodavo 4–5 litus, o dabar kainuoja apie 4 eurus. Tiesa, toks kainų pokytis įvyko tikrai ne per šiuos metus. Kalba eina apie 7–10 metų“, – tikino žvejyba užsiimantis verslininkas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...