captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valdantieji neskubės svarstyti prezidentės veto dėl Darbo kodekso

Valdančiųjų partijų lyderiai nutarė neskubėti Seime svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Darbo kodekso, nes dar nežinoma, ar ji vetuos ir lydinčiuosius įstatymus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tai po penktadienį vykusios politinės tarybos žurnalistams pranešė Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Anot jo, reikėtų sulaukti prezidentės nuomonės apie visą įstatymų paketą, ir „kada visas kompleksas bus su prezidentės nuomone, mes jį žinosime ir turėsime, išnagrinėsime (...) ir apsispręstime dėl tolesnės eigos, ar reikia kviesti neeilinę sesiją, ar tą dalyką svarstysime pasidėjus rudens sesijai“.

V. Mazuronis teigė, kad šiuo metu nematyti „pasiūlymų visumos“.

„Juk tai yra blokas. Darbo kodeksas – iš tiesų bandymas padaryti geresnes sąlygas, kurti darbo vietas ir panašiai, o socialinis blokas yra kompensacija žmonėms kitoje vietoje už tuos palengvinimus verslui, ekonomikai, ir tai turi būti kartu sprendžiama. Seimas irgi negalėjo priimti vieno be kito, todėl, kol nėra kompleksinio įvertinimo, būtų nelogiška imti vieną ir svarstyti. Palauksime, kada bus viskas. Visą sąrašą ant stalo, ir tada priimsime sprendimus“, – kalbėjo politikas.

Jis pabrėžė, kas valstybės vadovės dekretas su pataisomis pasirodė gerokai platesnis negu iš pradžių manyta.

„Buvo kalbama apie 22 punktus, dabar sudėlioti, jeigu neklystu, 79 punktai“, – tvirtino „darbiečių“ lyderis.

Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius savo ruožtu tvirtino, kad iš pradžių į kai kuriuos prezidentės pasiūlymus ketinta atsižvelgti registruojant juos kaip pataisas įstatymui, tačiau paaiškėjus, kad jų esama gerokai daugiau nei iš pradžių teigta, Vyriausybės vadovas sakė, kad dabar reikia spręsti iš naujo, ką daryti.

„Dabar yra 79 pastabos. Jeigu niekas nebūtų daroma ir būtų pritariama veto, tai šis darbo kodeksas būtų blogesnis nei galiojantis dabar, nes yra tam tikri pasiūlymai, kurie pablogintų priėmimą į darbą, neskatintų investicijų pritraukimo iš užsienio ir vidaus investicijų plėtros. Tai reiškia, kad mes paskelbtume pasauliui, investuotojams, kad Lietuva nesiruošia daryti jokių permainų darbo rinkoje“, – LRT RADIJUI sako premjeras.

Kaip vieną blogiausių pasiūlymų jis paminėjo pataisą atsisakyti naujajame Darbo kodekse numatytų „nulinių“ sutarčių.

„Manau, kad „nulinės“ sutarties įsigaliojimas leidžia mažinti šešėlinę ekonomiką, paslaugų sferoje įdarbinti žmones dviem–trims dienoms. Tai yra nepaprastai lanksti sistema. (...) Tokių durų atidarymas darbo rinkoje, manau, yra nepaprastai patrauklus“, – sakė premjeras.

„Lietuva yra maža šalis, reikia įvertinti, kokia yra geopolitinė situacija, Lietuva yra orientuota į eksportą ir be lanksčios darbo rinkos turėjimo, be suvokimo, kaip tu gali konkuruoti globaliame pasaulyje, kokių reikia žingsnių, to mes neįgyvendinsime“, – pridūrė jis.

Valdančiųjų partijų lyderiai teigė, kad pirmadienį planuotos neeilinės Seimo sesijos greičiausiai nebus.

„Žiūrint kada gausime prezidentės nuomonę apie likusį bloką, kuris yra kompleksinis“, – sakė V. Mazuronis, paklaustas, kada galėtų vykti neeilinė Seimo sesija.

„Įstatymus svarstėme praktiškai pusantrų metų, Trišalės tarybos yra daug sprendimų priimta, visus reikia suderinti iš naujo, nežinome, kas bus su tuo komplektu, kurio dar neperžiūrėjo prezidentūra“, – pritarė „tvarkiečių“ atstovas Kęstas Komskis.

D. Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą. Pasak valstybės vadovės, naujasis Darbo kodeksas nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...