captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek žmonės sutaupys, pakeitus „senų“ kompensuojamųjų vaistų kainų nustatymą?

Pakeitus „senų“ kompensuojamųjų vaistų kainų reglamentavimą, sergantys žmonės Lietuvoje per metus galėtų sutaupyti apie 70 mln. eurų, sako Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje atstovė. Pasak Rūtos Pumputienės, nesant konkurencijos, gamintojai nėra suinteresuoti juos parduoti pigiau.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Jeigu [kompensuojamųjų vaistų] sistemą lygintume su sovietmečiu, tai ją vertinčiau 10 balų, bet jei lygintume su Europos Sąjungos šalimis, tai [...] vertinčiau gal penketuku. Manau, kad nėra gera tokia sistema, kai visą gyvenimą nesirgęs, sąžiningai mokėjęs mokesčius ir po to vėžiu ar kokia kita sunkia liga susirgęs žmogus yra priverstas parduoti savo nekilnojamą turtą, skolintis pinigų, rašyti raštus, prašyti valdininkų, kad jam skirtų tą gydymą, kuris efektyviausias“,– LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ sako Aurelija Juškevičienė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja.

„Sumažinus generinių ir patentą praradusių, kitaip vadinamų „senų“, vaistų didmeninę kainą iki žemiausios kainos Europoje, pacientai vaistams per metus galėtų išleisti 69,533 mln. eurų mažiau, o poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui per tą patį laikotarpį galėtų siekti 60,138 mln. eurų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė rūmų sveikatos reikalų komiteto „Local American Working Group“ (LAWG) vadovė R. Pumputienė.

Anot jos, norint sumažinti patentą praradusių vaistų kainas, reikia sistemiškai keisti patentus turinčių ir neturinčių vaistų kainų reglamentavimą – jis negali būti vienodas.

„Viskas yra pagal tą patį principą. Nėra atskirtas naujų ir senų vaistų kainų reglamentavimas. Mes siūlome, kad pirmiausia turi būti atskirtas reglamentavimas. Be to, yra neskatinama senų vaistų konkurencija. Kur nėra konkurencijos, nė vienas gamintojas nebus suinteresuotus vaistus pateikti mažesne kaina“, – tvirtino R. Pumputienė.

Jos žodžiais, Lietuvoje nėra veiksmingos kompensuojamų vaistų kainodaros pagal referencinių valstybių modelį, o sprendžiant dėl vaistų kompensavimo, nėra vertinamas realus vaistų veiksmingumas.

„Reglamentavimą keisti reikėtų sistemiškai, nes kainas reglamentuoja ne įstatymas, o viskas palikta ministerijų įsakymų lygmenyje. Vienos eilutės pakeitimas įsakyme neduos drastiško pokyčio kainose, tačiau darant tai sistemiškai, galima kainas sumažinti“, – kalbėjo R. Pumputienė.

Pagal referencinių valstybių modelį kainos nustatomos, atsižvelgiant į kainas 8-iose Europos valstybėse, tarp jų – Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.

LAWG užsakymu konsultacijų ir audito bendrovė „Ernst & Young Baltic“ palygino 25 Europos valstybių kompensuojamų vaistų praėjusių metų sausio mėnesio kainas. Tyrimas parodė, kad tik Bulgarijoje „senų“ kompensuojamųjų vaistų kainos buvo didesnės nei Lietuvoje. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Švedijoje ar Vokietijoje tokių vaistų kainos buvo mažesnės.

Kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimą neseniai atlikusi Konkurencijos taryba pranešė, kad vaistų kainos nemažėja, nes ribojamas pigesnių vaistų patekimas į kompensuojamųjų vaistų rinką. Tokiu būdu neefektyviai naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos.

Tarybos ekspertai nustatė, kad į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įtrauktų vaistų konkurencija yra silpna, nes teisinis reguliavimas sudaro palankias sąlygas rinkoje išlikti gamintojams su kelis kartus aukštesnėmis kainomis nei konkurentų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš metus teigė, kad šiuo metu galiojanti galiojanti kompensuojamų vaistų kainų nustatymo tvarka yra moraliai pasenusi.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...