captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paskelbta, kaip po rekonstrukcijos atrodys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai

Jau galima pamatyti, kaip po rekonstrukcijos turėtų atrodyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Jie turėtų virsti moderniu Kongresų ir konferencijų centru.
 
S. Kuncevičiaus projektavimo firma / Rekonstruotų Sporto rūmų vizualizacija
S. Kuncevičiaus projektavimo firma / Rekonstruotų Sporto rūmų vizualizacija

Po rekonstrukcijos pastatas turėtų išsiplėsti iki 18,9 tūkst. kv. m ploto, pastačius papildomą korpusą. Taip pat ketinama įrengti didesnius langus natūraliam apšvietimui, atkurti fasadus bei vidaus interjerus. Projektinius sprendinius Turto banko užsakymu už 66,9 tūkst. eurų parengė Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma. Juos visuomenei planuojama pristatyti liepos 18 dieną.

Tuo tarpu Sporto rūmų rekonstrukcijos rangovo konkursas vis dar vyksta. Praėjusią savaitę bankas sulaukė 4 tiekėjų pasiūlymų, tačiau kol kas neaišku, kada bus paskelbtas laimėtojas.

Statys naują korpusą

Šiuo metu Sporto rūmų plotas siekia 14,8 tūkst. kv. m, juos planuojama išplėsti: pastatyti 4,1 tūkst. kv. m ploto priestatą rytinėje pusėje ir jį su rūmais sujungti stikliniu koridoriumi. Šiame korpuse įsikurs spaudos centras.

Patį pastatą planuojama atnaujinti atkuriant kuo daugiau jo autentiškų detalių tiek objekto išorėje, tiek viduje. „Rūmai renovuojami, pritaikant pastatą Kongresų ir konferencijų centrui bei numatant galimybę transformuoti erdves į koncertų ir kitų meno renginių sales“, – rašoma projekte.

Numatyta, kad naujajame centre turėtų būti 3–4 tūkst. vietų. Žiūrovų salėje planuojama atkurti jos pirminį vaizdą, nes šonuose buvo pastatyti balkonai, perdažytos sienos. Taip pat planuojama įrengti langus su automatinėmis žaliuzėmis, akustines užuolaidas erdvių perplanavimui.

„Salėje trūksta natūralaus apšvietimo, būtino kongresų centrui. Šoninėse sienose esantys stiklo blokeliai keičiami į šiuolaikinio tipo aliuminio konstrukcijos langus, jų konstrukciją papildant automatiškai valdomomis žaliuzėmis. Pritaikant salę kongresams, svarbu išsaugoti bendrąją erdvę. Skaidyti galima akustinėmis užuolaidomis. Turi išlikti galimybė naudoti salė konferencijoms, koncertams bei kitiems renginiams“, – rašoma projekte.

Tuo tarpu vestibiulyje planuojama prie langų įrengti erdves plenarinėms salėms, parodoms, rūbinėms. Cokoliniame aukšte bus įrengiamas priimamasis ir informacijos centras, pirmame – restauruojamas foje bei svarbių asmenų ložės ir poilsio kambario interjeras, restauruojamas medinis pano. Planuojama daugiau stiklo Tvarkant pastatą numatyta sutvirtinti jo pamatus, nuvalyti fasadus, pakeisti langus, duris, atnaujinti mažosios architektūros elementus.

„Šoninių fasadų plokštumas iš stiklo blokelių, per kurias patenka šviesa į žiūrovų salę, galima keisti į paprasto stiklo langus. Fasadų architektūrinei išraiškai tai neturės įtakos, bet bus užtikrintas didesnis natūralaus apšvietimo kiekis žiūrovų salėje“, – rašo projektuotojai.

Vitriną planuojama įrengti ir Pietiniame fasade.

„Šis fasadas yra rūmų vizitinė kortelė. Jis žavi išgryninta unikalia išgryninto brutualizmo stiliaus kompozicija. Berėmio stiklo plokštuma atvertų praeivių akims visą antrojo aukšto foje interjero grožį“, – rašoma projekte.

Dokumentuose taip pat užsimenama, kad greta rūmų per Nerį yra numatyta statyti naują pėsčiųjų tiltą. „Miesto bendrasis planas perspektyvoje numato greta Mindaugo tilto dar vieno pėsčiųjų tilto per Nerį pastatymą. Jo dėka susijungtų masinio susibūrimo teritorijos – Kongresų centras, Kalnų parkas, Pilių kompleksas į vieną darniai funkcionuojantį organizmą“, – rašoma projekte.

Statė ledo rituliui

Sporto rūmai suprojektuoti 1964 metais, pastatyti 1971-aisiais. Objektas buvo plėtojamas kaip tarptautinio lygio ledo ritulio aikštelė.

„Minimalus žiūrovų vietų skaičius, žaidžiant ledo ritulį, yra 3176, o maksimalus susirinkimų metu – 6 tūkst. Krepšinio varžybas gali stebėti 4520, boksą – 5,4 tūkst. žiūrovų. Nors Lietuvoje ledo ritulys menkai populiari sporto šaka, sporto rūmai visų pirma buvo statyti kaip tarptautinio lygio ledo ritulio aikštelė – būtent jos plotas padiktavo tiek salė, tiek ir viso pastato gabaritus“, – rašoma projekte.

Nurodoma, kad beveik keturis dešimtmečius rūmuose buvo atliekamas tik kosmetinis remontas, o ypač pastatas nukentėjo pastaraisiais metais, kai jame nustota organizuoti renginius.

Anot projektų rengėjų, Sporto rūmų architektūroje ne mažiau svarbus ir interjeras.

„Pagrindinėje salėje gana įdomi gelžbetonio dermė su baltai dažyto medžio sienomis. Foje išsiskiria į sieną įmontuotas didelis medinis banguojančių medžio juostelių pano, sukurtas dailininko Regimanto Kavaliausko. Laiko dvasią atspindi ir kiti interjero elementai: vakariniame vestibiulio sparne įrengta vėlyvajam modernizmui būdinga plastinių formų kavinė-baras, dekoruota rudu dermantinu ir veidrodžiais – šio interjero autorius Tadas Baginskas. Antrajame aukšte pagal sovietinės nomenklatūros tradicijas įrengtas prabangus uždaras bufetas-baras svarbiems partijos draugams ir asmenims“, – rašoma projekte.

Būtent R. Kavaliausko pano ir svarbių asmenų ložės poilsio kambario interjere esantis šviestuvas bei vitražas išsilaikę geriausiai. Kitų interjero elementų būklė prasta.

Žydų kapinės teritorijoje veikė XVI amžiuje. 1831 metais carinės Rusijos administracija nusprendė jas uždaryti, o po karo sovietinė valdžia jas galutinai sunaikino, teritorijoje pastačiusi baseiną bei Koncertų ir sporto rūmus. Planuojama, kad centras, kurį vyriausybė pripažino valstybei svarbiu, duris atvers 2018 metais. Preliminari projekto vertė, įskaitant pastato įsigijimą iš Ūkio banko investicinės grupės, siekia iki 19,7 mln. eurų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close