captcha

Jūsų klausimas priimtas

Visuotinis žemdirbių suvažiavimas Kaune: paskutinė lietuviška karvė bus paskersta 2033 metais

Nuo ankstaus penktadienio ryto į Kauną iš visos šalies plūdo ūkininkai, žemės ūkio bendrovių ir organizacijų, valdžios atstovai. Daugiau nei keturi tūkstančiai žmonių dalyvauja po keturių metų pertraukos vėl surengtame visuotiniame Lietuvos žemdirbių suvažiavime. Jame bus priimta rezoliucija, paliesianti žemdirbiams svarbiausius klausimus.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nuo ankstaus penktadienio ryto į Kauną iš visos šalies plūdo ūkininkai, žemės ūkio bendrovių ir organizacijų, valdžios atstovai. Daugiau nei keturi tūkstančiai žmonių dalyvauja po keturių metų pertraukos vėl surengtame visuotiniame Lietuvos žemdirbių suvažiavime. Jame bus priimta rezoliucija, paliesianti žemdirbiams svarbiausius klausimus. Pagrindiniai akcentai – merdintis gyvulininkystės sektorius ir parama žemės ūkiui.

„Iš tiesų, šiandien gyvulininkystės sektoriuje negalime pasigirti niekuo. Beveik visi rodikliai yra neigiami. Tik mėsinė gyvulininkystė truputį žengia į priekį. Tačiau jei turime tik 25 tūkst. veislinių karvių, tai yra labai mažas skaičius. Kiaulių sektoriuje situacija labai bloga. Jei ne užsienio kapitalo įmonės, tai savo kiaulių šiandien kaip ir jau nebeturime. Savo poreikiams jų šiandien nepriauginame.

Kasmet 4–5 proc. mažėja melžiamų karvių. Taigi, po 20 metų, balandžio mėnesį mes paskersime paskutinę lietuvišką karvę. Tokios yra tendencijos. Mes turime ieškoti vaistų, kaip šitą sektorių išgydyti“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Adriejus Stančikas.

A. Stančikas įsitikinęs, kad problemų gyvulininkystės sektoriuje sprendimas pirmiausia sietinas su 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos programavimu. Taip pat reikia stengtis kaime išlaikyti jaunimą, skatinti jį ūkininkauti: „Kad jaunimas ateitų ir būtų motyvuotas. Visų pirma – į pieno sektorių reikia, kad ateitų. Kooperatyvuose yra tik 3 proc. jaunų ūkininkų, iki 30 metų. Šią problemą reikia spręsti per kaimo socialinių ir ekonominių programų svertus.“

Žemės ūkio rūmų pirmininkas siūlo leisti ūkininkams, turintiems nedidelį karvių ūkį ir iš šios veiklos sunkiai išgyvenantiems, leisti užsiimti ir kita veikla, pavyzdžiui, įsteigti automobilių servisą. Šią papildomą veiklą A.Stančikas siūlo apmokestinti kaip ūkinę. Tai būtų ženklus paskatinimas jauniems ūkininkams.

Paskutinėmis žiniomis, Europos Komisija siūlo ne 15 proc., o 12 proc. nuo tiesioginių išmokų persiskirstyti pačiai šaliai. Prioritetu A.Stančikas siūlytu gyvulininkystės sektorių.

Daugiau reikalavimų negu pinigų

„Kalbant apie naują finansinę perspektyvą 2014–2020 metais, išskirčiau du svarbiausius klausimus: finansus, t.y. kiek pinigų Lietuva gaus, ir kokie bus nauji reikalavimai Lietuvos ūkininkui įsisavinant tuos pinigus. Greičiausiai ūkininkai negaus tiek, kiek tikėjosi, nebus pasiektas Europos Sąjungos vidurkis. Iki 2020 m. tiesioginės išmokos padidės tik 35 proc. Mažinamos lėšos kaimo plėtrai. Bet gauname krūvą naujų reikalavimų. Tai labiausiai mus jaudina“, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Aušrys Macijauskas.

Jo teigimu, jei 2014 m. bus įvestos naujos taisyklės tiesioginėms išmokoms gauti, vadinamas „žalinimas“, tai nepatirdami didelių nuostolių ūkininkai nesugebės jų įgyvendinti. Vienas reikalavimų yra palikti dalį dirbamos žemės ekologiniams tikslams, nearti pievų.

„Europos Komisija bando užšaldyti žemės ūkį Europoje tam tikrame lygyje, kad naujų teisių ūkininkai neįgytų, tik galėtų jas perleisti. Taip būtų sustabdyta žemės ūkio plėtra. Tai būtų Lietuvai pražūtinga“, – svarstė buvęs žemės ūkio viceministras A. Macijauskas.

Gal Lietuvai nereikia žemės ūkio?

Jei ūkininkai taip sunkiai gyvena, jiems nuolat trūksta pinigų, nuolat reikalaujama didesnės paramos, gal tuomet Lietuvai naudingiau būtų atsisakyti žemės ūkio ir mėsą, daržovės, vaisius importuoti iš kitų šalių?

„Noriu atkreipti dėmesį, kad ES ir ES mokesčių mokėtojai tuos pinigus skiria tam, kad Europoje būtų auginamas sveikas, saugus maistas. Konkuruoti su Argentina ar Australija, kurių ūkininkams neprivalomi jokie gamtosauginiai reikalavimai, kurie gali naudoti bet kokius chemikalus ir bet kokius kiekius trąšų, labai sunku. Pavyzdžiui, konkuruoti su argentinietiška jautiena, be paramos, būtų neįmanoma“, – tvirtino A. Macijauskas.

Paklaustas, kodėl lenkai sugeba tuos pačius produktus pagaminti pigiau, A. Macijauskas atsakė: „Konkurencija Lenkijoje yra didesnė, ūkių yra žymiai daugiau. Sovietmečiu Lenkijoje žemė nebuvo nacionalizuota, todėl lenkai neprarado dalyvavimo rinkoje įgūdžio, mokėjimo apsukriai parduoti savo produkciją. Tai teikia Lenkijai didelį pranašumą.“

Nacionalinės išmokos – 106 mln. litų

„Papildomoms tiesioginėms nacionalinėms išmokoms yra skirti 106 mln. litų. Jie buvo skirti gruodžio paskutinėmis dienomis, nes radome palikimą – buvo numatyti tik 75 mln. Lt“, – sakė žemės ūkio ministras V. Jukna. A. Macijausko teigimu, patenkinti ūkininkų poreikius, reikėtų šią sumą padidinti dar maždaug 60 mln. Lt.

Ministras sutiko, kad gyvulininkystės sektoriuje – kritinė situacija. „Per pastaruosius 4 metus vien tik karvių skaičius sumažėjo apie 18 proc. Tai – didžiulis praradimas. Kitų gyvulių skaičius irgi sumažėjo. Šiandien kiaulienos patys pasigaminame tik apie 52 proc. viso suvartojamo kiekio, t.y. kita dali įvežama, nors anksčiau Lietuva garsėjo kaip kiaulienos eksporto šalis. Gyvulininkystę apėmęs sąstingis.

Kitą savaitę bus patvirtinta darbo grupė gyvulininkystės strategijai iki 2020 m. patvirtinti. Joje bus numatyti konkretūs rodikliai, kuriuos turime pasiekti, nurodyti konkretūs pinigai“, – tikino V.Jukna.

Paaiškinęs, kad finansinę paramą žemdirbiams sudaro europinė ir nacionalinė dalis, ministras išreiškė siekį laisviau disponuoti nacionaliniais pinigais, skiriamais žemės ūkiui, nes šiuo metu jų naudojimą daugeliu atvejų reglamentuoja ES teisės aktai.

Paklaustas, ar įmanoma įvykdyti žemdirbių prašymą garantuoti, kad mokesčiai jiems nebus kaitaliojame bent keturis, metus, V.Jukna aptakiai pažadėjo, kad stengsis nedaryti staigių permainų, kad ūkininkams bus stengiamasi užtikrinti stabilumą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...