captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbdavių atstovas neatsako, ar prezidentė turėtų pasirašyti Darbo kodeksą

Darbdavių atstovas atsargiai komentuoja Seimo priimtą Darbo kodeksą ir neatsako, ar norėtų, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė jį pasirašytų. Prezidentės patarėja tuo tarpu teigia, kad Darbo kodekse reikės ieškoti balanso, o premjeras – jog prezidentės delsimas pasirašyti būtų nenaudingas Lietuvos ekonomikai ir konkurencingumui. LRT.lt šaltinių teigimu, prezidentė dalį Darbo kodekso vetuos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Verslo bendruomenė norėtų, kad vis tik atsirastų naujas lankstus Darbo kodeksas, tačiau kiek jis dar bus koreguotinas, šiandienai mes tikrai negalime šito pasakyti“, – po susitikimo su prezidente sakė vienas Darbdavių konfederacijos vadovų, darbdavių interesams atstovaujantis Vytautas Zimnickas.

Darbdavių atstovas kalbėdamas užsiminė, kad išklausiusi visus socialinius partnerius prezidentė teiks savo Darbo kodekso variantą, tačiau perklaustas, ar pokalbyje iš D. Grybauskaitės sulaukė atsakymo, ar kodeksas bus vetuojamas, tikino, kad apie tai nebuvo kalbama.

„Mes ta tema šiandien nešnekėjome, tiesiog buvo pasikeista nuomonėmis“, – tikino V. Zimnickas.

Jis neatsakė ir ar darbdavius tenkintų, jei prezidentė pasirašytų dabartinę Darbo kodekso versiją be papildomų korekcijų.

„Kai pasirašys, tada komentuosime“, – tikino jis.

Jis tikino, kad darbdavius tenkina kuriamas fondas, į kurį įmonės mokės 0,5 proc. „Sodros“ įmokų. Anot jo, tokiu atveju bus apsaugotas ir darbuotojas, ir darbdavys.

„Manau, kad šito fondo atsiradimas yra saugiklis tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Mūsų skaičiavimais, mūsų požiūriu, tikrai turėtų sumažėti bankrotų tikimybė, nes vienaip ar kitaip atleidęs kažkiek darbuotojų, tu gali bandyti tęsti veiklą, tai yra tau neišsileidžia apyvartinės lėšos, gali kalbėtis su partneriais, o jei tau reikia atleisti daug žmonių (nesant fondo – BNS), tu pasmerki save bankrotui“, – tikino V. Zimnickas.

Kalbėdamas apie vadinamąsias tuščias sutartis, darbdavių atstovas teigė, kad jos yra tiesiog papildoma alternatyva ir tai nereiškia, kad verslas jas taikys.

„Įvairovė tai nėra būtinybė jas taikyti. Esminis dalykas, kad yra galimybė. Daug kur yra, pats darbuotojas ateina ir sako, aš noriu padaryti šitą projektą ir išeiti. Kokią sutartį taikyti jam? Ilgalaikę, trumpalaikę ar projektinę sutartį? Tai kaip vienas iš variantų“, – sakė darbdavių atstovas.

Premjeras: delsimas būtų nenaudingas Lietuvos ekonomikai ir konkurencingumui

Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad prezidentės delsimas pasirašyti naująjį Darbo kodeksą būtų nenaudingas Lietuvos ekonomikai ir konkurencingumui.

„Ji [prezidentė – LRT.lt] turi tokią teisę [nepasirašyti – LRT.lt], bet aš manau, kad istorija įrodys, kad bet koks delsimas tų teisės aktų pasirašymo arba jų nukėlimas vėlesniam laikotarpiui neigiamai atsilieps mūsų valstybei, tiek užsienio investicijų pritraukimu, taip pat neigiama informacija bus paskleista užsienio investuotojams, taip pat neigiamai atsilieps mūsų valstybės konkurencingumo didinimui ir mūsų valstybės pažangos, progreso įgyvendinimui“, – teigia A. Butkevičius. 

A. Butkevičius. BNS nuotr.

Prezidentės patarėja: Darbo kodekse reikės ieškoti balanso

Darbo kodekse nėra suderinti darbdavių ir darbuotojų interesai, todėl reikės ieškoti balanso, sako prezidentės patarėja Lina Antanavičienė.

„Naujojo Darbo kodekso sukeltas susipriešinimas visuomenėje parodė, kad per metus skirtus kodeksui parengti ir apsvarstyti to padaryti nesugebėta, liko taip ir nesuderinti darbdavio ir darbuotojo interesai. Dabar šį balansą reikės rasti per įstatyme numatytas vos dešimt dienų, įvertinus išgirstas visų pastabas dėl naujojo kodekso“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Antanavičienė.

L. Antanavičienė. BNS nuotr.

Ji po profesinių sąjungų atstovų ir D. Grybauskaitės susitikimo teigė, kad prezidentė artimiausiu metu priims sprendimą dėl Darbo kodekso.

„Prezidentė atsižvelgusi į visų socialinių partnerių argumentus artimiausiu metu priims sprendimą“, – sakė patarėja.

Anot jos, į šalies vadovę kreipėsi daugiau nei 20 organizacijų, taip pat fiziniai asmenys, prašydami vetuoti dalį naujojo Darbo kodekso nuostatų.

Pasak L. Antanavičienės, naujasis Darbo kodeksas didina socialinį nesaugumą, jame neįsiklausyta į gyventojų lūkesčius.

„Po pokalbių su socialiniais partneriais išryškėjo tos kodekso vietos, kurias priimant nebuvo įsiklausyta į žmonių lūkesčius, taip pat ignoruoti ir Trišalėje taryboje pasiekti kompromisai. Darbo kodeksas palies kiekvieną Lietuvos dirbantįjį žmogų, tačiau akivaizdu, kad kai kurios ką tik priimto Darbo kodekso nuostatos didina socialinį nesaugumą, atskirtį, taip pat kelia įtampą visuomenėję, gali tapti pretekstu emigruoti“, – tikino prezidentės patarėja.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas po susitikimo su prezidente žurnalistams teigė, kad neprašoma atmesti visą Darbo kodeksą, tačiau reikia taisyti atskiras jo dalis.

„Atrodo, kad kaip įstatymas – viso jo gal ir nereikėtų vetuoti, bet kai kurie straipsniai tikrai yra taisytini ir geresnis variantas būtų grįžti prie to, ką mes sutarėme Socialinių reikalų ir darbo komitete ir Trišalėje taryboje. Būtent tai rodo, kad net ir dėl tokio sudėtingo įstatymo galima rasti susitarimą“, – sakė A. Černiauskas.

A. Černiauskas. BNS nuotr.

Jis teigė, kad profesinių sąjungų netenkina tai, kad Darbo kodekse neliko nuostatos, jog darbuotojas yra silpnoji pusė. Taip pat A. Černiauskas sakė, kad darbuotojų atstovų netenkina ir vadinamosios nulio valandų darbo sutartys .

„Nulinių darbo sutarčių (reikia – BNS) visiškai atsisakyti, nes Europos Sąjungos patirtis, būtent Anglijoje, Danijoje ir Olandijoje, rodo, kad darbuotojai išnaudojami. Pavyzdžiui, Anglijoje asmenų dirbančių pagal nenustatytos apimties darbo sutartis ir pagal normalias darbo sutartis savaitinis darbo užmokestis skiriasi keturis kartus“, – sakė profesinių sąjungų atstovas.

A. Černiauskas aiškino, kad Darbo kodekse netinkamai įtvirtinta darbo laiko apskaita, kuri galėtų priversti darbuotoją dirbti iki 72 valandų per savaitę. Anot jo, Darbo kodeksas taip pat sumažina socialinę apsaugą, mat nors buvo pažadėta prailginti nedarbo draudimo išmokų mokėjimą sumažinus išeitines kompensacijas, to nepadaryta.

„Nedarbo draudimo išmokos liko 6 mėnesiams, kaip ir buvo. Išeitinės kompensacijos sumažintos ir dar plius nedarbo draudimo išmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Jos nepadidėjo, nei pailgėjo, o buvo sumažintos išeitinės kompensacijos – gavosi minusinis balansas darbuotojo nenaudai“, – teigė A. Černiauskas.

Įstatymai numato, kad prezidentė turėtų vetuoti visą Darbo kodeksą, tačiau galėtų pateikti savo pastabas dėl atskirų jo straipsnių.

Lietuvos verslo taryba prezidentės prašo pasirašyti Darbo kodeksą

„Atstovaudami didžiausioms šalies verslą vienijančioms organizacijoms pažymime, kad Seimo priimtas įstatymas yra žingsnis, kurio verslo bendruomenė laukė ir kurį valdžios institucijas nuosekliai ragino žengti pastarąjį dešimtmetį. Neabejojame, kad įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas padidins Lietuvos konkurencingumą globalioje rinkoje, padės pritraukti užsienio investicijų, skatins verslą kurti darbo vietas bei didinti atlyginimus darbuotojams“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Lietuvos verslo tarybos kreipimesi į šalies vadovę.

Kreipimesi kalbama, jog verslininkai negali „nekreipti dėmesio ir į darbdavių argumentus dėl ribotų galimybių lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius, daugumos užsienio investuotojų reguliariai pabrėžiamą kliūtį jiems plėsti veiklą Lietuvoje, įdarbinti žmones ir mokėti jiems ne minimalų ir net ne vidutinį, o neretai jį keliskart viršijantį atlyginimą. Tai − ligšiolinis nelankstus darbo santykių reguliavimas“.

Anot kreipimosi autorių, naujojo Darbo kodekso priėmimas – „pirmas realus žingsnis vykdant būtinas reformas, kurios įgyvendintų „lankstisaugos“ modelį, taip užtikrinant ne tik Lietuvos ekonomikos augimui palankią aplinką, bet ir atvertų galimybes greičiau bei lanksčiau reaguoti į globalios ekonomikos aplinką, taip pat didintų darbuotojų gerovę.  Didesnė darbo organizavimo ir darbo sutarčių įvairovė, daugiau galimybių darbdaviui ir darbuotojui susitarti patiems, mažesni biurokratiniai reikalavimai ir lankstesnis darbo laiko bei jo apskaitos reguliavimas – tai tik keli naujojo įstatymo privalumai, kurių naudą pajus tiek verslas, tiek dirbantieji“.

Lietuvos verslo taryba atkreipė dėmesį ir į priimto kodekso trūkumus.

„Seimo priimto Darbo kodekso jokiu būdu nelaikome tobulu. Priešingai, jame yra daug trūkumų, kurie ir toliau trukdys Lietuvos konkurencingumo didinimui, o tuo pačiu – nedarbo mažinimui ir atlyginimų augimui. Kad pagerintų verslo aplinką, parlamentarai galėjo žengti gerokai toliau, mažindami darbo jėgos apmokestinimą (įstatyme įsipareigojant mažinti Sodros įmokas kasmet po 1 proc. punktą 12 metų), atsisakydami terminuotų darbo sutarčių ir viršvalandžių ribojimo. Jau nekalbant apie itin platų sąrašą naujų papildomų reikalavimų darbdaviams“, – teigiama kreipimesi į prezidentę. 

Seimas praėjusį antradienį po pusmečio svarstymų priėmė naująjį Darbo kodeksą. Jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, jis įsigalios nuo 2017 metų pradžios.

Darbo kodekse supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, sutrumpintos atostogos, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė. Vyriausybė sako, kad darbo santykių reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Kritikai tvirtina, kad kodeksas palankus tik darbdaviams, o darbuotojų  apsauga smarkiai sumažinta.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close