captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkoms dėl „Brexito“ nėra ko jaudintis?

Paniška pasaulinių rinkų reakcija į Didžiosios Britanijos sprendimą pasitraukti iš ES yra klaidinga: po pasitraukimo šalies laukia paprastesnė prieiga laisvai prekybai su daugybe perspektyvių rinkų bei neabejotinas ekonomikos augimas. Taip žurnale „National Review“ rašo vyresnysis bendradarbis Discovery institute Sietle Stephenas Meyeris.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Paniška pasaulinių rinkų reakcija į britų balsavimą paliko įspūdį, kad Didžiosios Britanijos sprendimas pasitraukti iš ES pakenks jos pačios, JAV bei pasaulio ekonomikoms. Nervingi apžvalgininkų apgailestavimai dėl Britanijos „beprasmio, pačių sau suduoto smūgio“ („The Economist), „izoliacionistnės katastrofos“ („The Los Angeles Times“) tą įspūdį tik sustiprino. Toks požiūris yra klaidingas dėl keleto priežasčių“, – komentare rašo S. Meyeris.

Pasak jo, visų pirma, Jungtinė Karalystė nuo eksporto į ES yra kur kas mažiau priklausoma, nei daugelis mano. Pardavimai ES sudaro tik dešimtadalį Jungtinės Karalystės bendrojo vidaus produkto (BVP). Likusiąją dalį BVP sudaro vietinė prekyba, prekyba su šalimis, kurios nėra ES narės. Didžiausia Britanijos produkcijos vartotoja – JAV.

Antra, palikusi ES, Didžioji Britanija atsikratys brangios ir augimą slopinančios reguliacijos. Nors tik dešimtadalį Jungtinės Karalystės ekonomikos sudaro eksportas į ES, visa šalies ekonominė veikla buvo reguliuojama ES. „Atviros Europos“ smegenų centro skaičiavimais, vien tik šimto įvairių ES direktyvų laikymasis Jungtinei Karalystei kasmet kainuodavo apie 33 milijardus svarų sterlingų (daugiau nei 2 proc. BVP). Britų ekonomisto euroskeptiko Timo Congdono skaičiavimais, bendros Jungtinės Karalystės išlaidos dėl ES reglamentavimo kasmet sudaro apie 6,5 proc. BVP. Šis reguliavimo naštos mažinimas šalies ekonomikai suteiks spartesnio augimo, neabejoja apžvalgininkas.

„Trečia, sprendimas palikti ES ne sumažins priėjimą prie rinkų, o priešingai – šaliai atsivers naujos galimybės laisvai prekybai. Nuo pat pradžių Europos projekto architektai siekė dviejų tikslų: ekonominio ir politinio Europos suvienijimo. Bandymas sujungti šiuos du aspektus rinkėjus, politikus ir apžvalgininkus dažnai versdavo manyti, kad Britanija negali turėti laisvos prekybos su Europa, neprarasdama politinio suverenumo ir daugybės nacionalinės politikos sričių demokratinės kontrolės. Dėl pilnavertės narystės ES šalių parlamentai turėjo atsisakyti tokio suvereniteto“, – tikina S. Meyeris.

Bet kuriuo atveju Britanija gali tęsti laisvą prekybą su ES, pati nebūdama Sąjungos nare. Nei Šveicarija, nei Norvegija, pavyzdžiui, nepriklauso ES, tačiau turi laisvos prekybos sutartis, kaip dalis Europos ekonomine zona vadinamų šalių, pažymi autorius. Pasak jo, tikėtina, kad Britanija derėsis dėl tokių pat sąlygų. Be to, kadangi ES eksportas į Didžiąją Britaniją gerokai viršija Britanijos eksportą į ES, tokiu susitarimu yra suinteresuota pati ES.

S. Meyerio teigimu, bet kuriuo atveju, palikdama ES, Britanija atsiveria naujoms prekybos galimybėms. Iki šiol didelių tarifų žala įmonėms abejose Atlanto pusėse trukdė Didžiajai Britanijai susitarti dėl laisvos prekybos su didžiausia jos partnere JAV. Pakartotini prašymai įtraukti Britaniją į Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį buvo ignoruojami, kadangi pagal Britanijos sutartį su ES britai neturėjo teisės laisvai derėtis dėl savo prekybos, vykdyti savo prekybos politiką.

„Su „Brexit“ tai pasikeis. „Brexit“ laisvos prekybos sutartis su kitomis šalimis (taip pat ir JAV, Kanada, Kinija), su kuriomis ES stinga susitarimo, Britanijai daro įmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė yra penkta pagal dydį pasaulio ekonomika, nedaugelis šalių norės atstumti Didžiąją Britaniją, nors dėl to grasino prezidentas Barackas Obama per referendumo kampaniją“, – įsitikinęs S. Meyeris.

Galiausiai, pasak apžvalgininko, išlaisvindami save iš ES, britai suteiks naudos ir savo ne ES narių šalių prekybos partneriams, kuriuos, kaip prekybos su ES nare pasekmė, slėgė ES reguliavimas. Augantis Europos biurokratijos aparatas ir teismai ypač apsunkino Amerikos verslo interesus dideliu reguliavimu, antimonopoliniais apribojimais ir baudomis.

Vien tik antimonopoliniai sprendimai prieš Amerikos kompanijas labai kenkė inovacijoms ir augimui, pažymi autorius. Europos teismai ne kartą blokavo Amerikos kompanijų, veikiančių Europoje, susijungimus, net jei Europoje kompanijos turėjo tik labai mažą savo verslo dalį.

2001-aisiais Europos Komisija (EK) ir Liuksemburgo teismas blokavo 42 mlrd. JAV dolerių vertės kompanijų „General Electric“ ir „Honeywell“ susijungimą, nors antimonopolinės institucijos Billo Clintono ir George`o Busho administracijose patvirtino įmonės „Honeywell“ įsigijimą, kai kompanijos išleido milijonus dolerių įsigijimo planui parengti.

Byloje prieš „Microsoft“ 2003-aisiais EK nusprendė atnaujinti antimonopolinį persekiojimą prieš programinės įrangos kompaniją po to, kai byla JAV dėl jos buvo išspręsta, o JAV institucijos, spręsdamos bylą, glaudžiai bendradarbiavo su partneriais Europoje. EK taip pat nutarė taikyti papildomas priemones dėl tariamų antimonopolinių pažeidimų. „Microsoft“ buvo reikalaujama ne tik mokėti papildomą 794 mln. JAV dolerių baudą, bet ir perduoti savo produkto licenciją konkurentams bei gaminti pervadintą savo produkto versiją.

Dėl tariamo ankstesnės direktyvos nevykdymo ES 2008-aisiais „Microsoft“ skyrė dar vieną 1,44 mlrd. JAV dolerių siekusią baudą. Tai buvo didžiausia kada nors ES skirta bauda. 2009-aisiais savo rekordą ES pralenkė, skirdama 1,45 mlrd. JAV dolerių baudą dėl antikonkurencinio elgesio kompanijai „Intel“.

„Per pastaruosius du su puse dešimtmečio ES išaugo nuo paprastos laisvos prekybos zonos iki milžiniško biurokratijos ir reguliavimo subjekto, viršijančio valstybių vyriausybių galias. Jos teismai gali būti viršesni už nacionalinių valstybių parlamentus, jos sudėtinga ir neatsakinga biurokratija gali toms valstybėms primesti įstatymus ir reglamentus.

Tokios didelės federacinės sistemos išlaikymas užkrauna didelę mokesčių naštą ant valstybių narių pečių. Didžiajai Britanijai ši našta tenka neproporcinga – per metus ji sumoka bent 7 mlrd. svarų sterlingų daugiau, nei gauna atgal įvairių išmokų forma“, – pažymi teksto autorius.

Nepaisant to, anot S. Meyerio, rinkos į „Brexit“ sureagavo neigiamai dėl dviejų pagrindinių priežasčių: baimės dėl politinio neapibrėžtumo bei prielaidos, kad Britanijos pasitraukimas iš ES panaikins jos prieigą prie Europos rinkos ir lems mažėjantį ekonomikos augimą.

„Politinis neapibrėžtumas, gaubiantis „Brexit“, neabejotinai dings. Vis demokratiškesnės Britanijos, vėl paisančios savų interesų, laukia ne mažesnės, o didesnės laisvos prekybos galimybės. Tad ekonomikos augimas bus neišvengiamas rezultatas. Todėl rinkoms dėl „Brexit“ nėra ko jaudintis“, – tikina S. Meyeris.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...