captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Avulis: Žalgirio stadioną pradėsime griauti per Mindaugines

Apleistas ir nenaudojamas Žalgirio stadionas jau greitai bus pradėtas griauti. Jį nusipirkusios nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tik 15min papasakojo apie teritorijoje planuojamą grandiozinį projektą, kurio pirmasis statinys bus viešbutis.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Manau, kad liepos 5-6 dienomis griausime stadiono gabaliuką, kuris trukdo statyti viešbutį. Viso nėra prasmės griauti“, – dėsto pirmuosius planus A. Avulis.

Beveik 8 hektarų teritorijoje įsikurs keturių žvaigždučių viešbutis, o šiais metais turėtų būti suprojektuotas naujas verslo centras. Šiuo metu greta stadiono, vietoje buvusios arenos, jau kyla gyvenamųjų namų kvartalas „Pilies apartamentai“.

– Anksčiau skelbėte, kad vietoje Žalgirio stadiono bus biurų, gyvenamųjų namų kompleksas. Kokioje stadijoje šiuo metu yra projektas?

– Praėjusių metų pavasarį įsigijome beveik 8 ha ploto teritoriją, kurios didžiąją dalį užima senasis Žalgirio stadionas, o prieigose – dar keletas sklypų. Per šiuos 12 mėnesių, maždaug 1,5 ha teritorijoje pradėjome statyti gyvenamuosius namus. Šiuo metu statybos darbai įpusėję ir tikimės iki metų pabaigos užbaigti.

Taip pat parengėme 200 kambarių viešbučio projektą, kurio statybai leidimą tikimės gauti liepos arba rugpjūčio mėnesį. Tuomet iš karto pradėsime viešbučio statybas.

Žiūrime ir į kitur etapus. Artimiausiu metu pradėsime dar vieno gyvenamojo kvartalo projektavimo darbus. Kol kas negaliu pasakyti jo parametrų, nes šiuo metu dar tik renkamės projektuotojų komandą.

Be to, pradedame rengti ir biurų pastato koncepciją. Maždaug per mėnesį tikimės atrinkti projektuotojus ir iki metų pabaigos turėtume parengti projektą. Jis turėtų iškilti Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių kampe.

Likusioje teritorijoje įsivaizduojame, kad bus biurų ir administracinės paskirties pastatai. Jų plotas bus virš 100 tūkst. kvadratinių metrų.

– O kada griausite stadioną?

– Manau, kad liepos 5-6. Griausime tik gabaliuką, tiek, kiek trukdys statyti viešbutį. Viso nėra prasmės griauti.

– Kalbant apie viešbutį, ar jau pasirašėte sutartį su operatoriumi?

– Ne. Šiuo metu vyksta derybos. Galiu tik pasakyti, kad tai tikrai ne „Marriott“ ir ne „Accor“. Su jais mes derėjomės, bet sutarties tekstas ir sąlygos yra derinamos su kitu operatoriumi.

– Ar šis operatorius kelia nemažų reikalavimų?

– Taip, todėl ilgai nesusitariame. Yra dalykų, kurie, mūsų manymu, yra pertekliniai. Operatorius nieko neinvestuoja į pastatą, o mes turime statyti pagal jų reikalavimus.

Yra suplanuotas susitikimas liepos pabaigoje, iki tol vyksta procesas, derinamos techninės detalės. Bet tai netrukdo mums statyti. Mes žinome „Marriot“, „Accor“ reikalavimus. Jei nesusitarsime su vienu, eisime kalbėti su kitu. Tačiau šiandien mums geriausios sąlygos atrodo to operatoriaus, su kuriuo tęsiame derybas.

Visada su viešbučių operatoriais būna sunkios derybos ir jos užsitęsia labai ilgai.

Pavyzdžiui, visi kalba apie tai, kad „Vičiūnų grupė“ statys „Hilton“. Bet jie neturi sutarties su „Hilton“. Nereikia painioti dviejų dalykų – ketinimų protokolą ir mes esame pasirašę, bet sutarties nėra. Jos neturi nei „Vičiūnų grupė“, nei kiti. Mes pasirašę konfidencialumo sutartį ir negalime atskleisti, kol jie to neleis. Net kai „Marriott“ pasirašė sutartį Palangoje, tai pranešimas išėjo su pažeidimu. Neatlaikė lietuviai, norėjo pasigirti.

– Viešbučiui skelbėte architektūrinį konkursą. Kokie jo rezultatai?

– Gavome 10 pasiūlymų, o pirmąją vietą laimėjo Gintautas Natkevičius. Jis pasiūlė patobulintą kvartalo užstatymo koncepciją, kuri visiems komisijos nariams pasirodė patraukliausia ir įdomiausia.

Labai geras buvo Audriaus Ambraso projektas – aukšto meninio lygio. Nebuvo jokių abejonių dėl pastato estetikos. Bet mes vertinome ne tik pastato architektūrą, bet ir visus koncepcinius sprendimus.

A.Ambrasas siūlė viešbutį atsukti į Sporto rūmus, o promenada būtų palei gatvę. G.Natkevičiaus pasiūlyme promenada atitraukta nuo gatvės, namai suplanuoti prie pat gatvės, todėl čia promenada išeina sėkmingesnė. Man asmeniškai A.Ambraso viešbučio koncepcija buvo geresnė. Bet čia kaip ir su Danielio Libeskindo projektu: vieniems jis labai geras, o kiti mano, kad tai yra tragedija.

– Kada planuojate, kad viešbutis bus pastatytas?

– Jis turėtų pradėti veikti 2018 metų kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.

Tai bus 8 tūkst. kvadratinių metrų keturių žvaigždučių viešbutis. Į jį investuosime 20 mln. eurų.

– Minėjote, kad iš viso teritorijoje planuojate 100 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų kompleksą. Matote poreikį tokio dydžio objektui?

– Šis projektas nėra skaičiuojamas metams ar dviems. 8 hektarus miesto centre panaudoti užtruks iki 10 metų. Įvertinome daug rizikų, įskaitant dar vieną nekilnojamojo turto krizę.

Mūsų patirtis rodo, kad tikrai negalima pasiūlyti visų 100 tūkst. kvadratinių metrų per vienerius ar dvejus metus, bet išdalijus per, pavyzdžiui, septynerius metus, išeitų po 15 tūkst. kvadratinių metrų į metus. Toks kiekis lengviau suvokiamas, su juo galima rinkoje konkuruoti ir per daug nerizikuoti.

– Bet pats minėjote, kad Vilnius yra mažas miestas, be to, ne taip sparčiai, kaip mes norėtume, keliasi užsienio kapitalo įmonės, kiti plėtotojai stato didelius verslo centrus, pats tą patį darote. Ar nemanote, kad Vilniuje toks verslo centro projektas yra nerealus, neįgyvendinamas ir ten stovės tušti biurai?

– Ne, manau, tikrai to nebus. Ekspertai juokauja, kad nekilnojamajame turte yra vienas pagrindinis kriterijus – trys L raidės – location, location ir location (liet. vieta, vieta ir vieta – 15min past.). Šiandien taip pat svarbu, kokios kokybės pastatus pastatysi ir kaip jie atitiks rinkos poreikį.

Svarbu tiksliai pataikyti, ko rinkai reikia. Šioje rinkoje esame jau daug metų ir šį bei tą pradedame suprasti. Tikimės, kad sukursime pastatus, kokių reikia nuomininkams. O vartotojas visada galės pasirinkti vieną ar kitą verslo centrą. Jeigu sukuriame tokį produktą, kurį vertina klientai ir jo reikia rinkai, tai tik laiko klausimas, kada jis bus užpildytas.

– Tai gal jau pasirašėte sutartis ar bent deratės dėl nuomos su įmonėmis?

– Deramės dėl galimybės, kad pirmajame pastate atsirastų vietos vienai ar dviem įmonėms. Bet jei nesutarsime, vis tiek statysime tuos pastatus ir, tikimės, jie tikrai suras savo klientą.

– Kokios tai įmonės?

– Galėčiau pasakyti tik tiek, kad tai su finansais susijusios įmonės.

– O jos Lietuvos ar užsienio kapitalo?

– Yra ir tokių, ir tokių.

– Kiek investuosite į tą pirmąjį biurų kompleksą?

– Šiais metais pradedame verslo centro projektavimo darbus, todėl kai projektas bus parengtas, galėsiu tiksliau pasakyti. Bet pirmasis biurų pastatas bus 15 tūkst. kv. metrų, o investuosime apie 20 mln. eurų. Žinoma, tai yra kartu su kitomis investicijomis. Pavyzdžiui, mūsų planuose yra 6 hektarų teritoriją užimsianti požeminė stovėjimo aikštelė, kurioje bus daugiau nei 2 tūkst. vietų automobiliams.

Daugiau detalių apie skaičius, plotus ir investicijas galbūt galėsiu pasakyti po 3-5 mėnesių.

Visas projektas labai didelis, iš viso į jį investuosime apie 200 mln. eurų ir, žinoma, tai bus daroma dalimis. Šis skaičius atrodo įspūdingai, bet išdalinus jį dešimčiai metų, išeis tik po 20 mln. eurų per metus. Mes investuojame gerokai daugiau: pavyzdžiui, praėjusiais metais „Hanner“ investicijos Vilniuje buvo 50 mln., šiais metais mūsų planuose – 40 mln. eurų. Tai nėra, ko mes negalėtume padaryti.

– Kai nusipirkote Žalgirio stadioną, minėjote, kad ten galėtų įsikurti valstybinė institucija. Ar jau su kažkuo derėjotės?

– Norime pasiūlyti Žalgirio stadiono teritorijoje panašią schemą, kaip padarėme Konstitucijos prospekte. Negaliu pasakyti nieko konkrečiau, ką esame pasiekę ir susitarę, nes tai yra tik idėjos.

Siūlome, kad kai kurios ministerijos ir žinybos galėtų persikelti čia. Bendraujant galima įtikinti atsisakyti senų pastatų ir persikelti į naujus. Visomis prasmėmis galima pagrįsti, kad tokie projektai būtų efektyvesni ir racionalesni.

– Gal jau kurios nors ministerijos susidomėjo?

– Konkretaus išreikšto susidomėjimo nėra, nes kol kas tai tik kalbos. Daugelis politikų ir valdininkų bijo ką nors daryti. Matau galimybę, o ar ji bus, ar ne, priklausys nuo naujų politikų, vadovų ir naujos Vyriausybės.

– A.Ambrasas savo koncepcijoje siūlė įamžinti Žalgirio stadioną paliekant viešbučio fasade stadiono vartų dalį. Ar planuojate kaip nors įamžinti šio stadiono istoriją?

– Labai norime, laukiame idėjų ir pasiūlymą iš architektų. Turime idėjų ir patys, bet neaišku, kaip jas realizuosime. Pavyzdžiui, pradėjus griauti Žalgirio stadiono dalį, vartus atpjausime ir kol kas jų neliesime.

– O gal muziejai domisi stadiono dalimis?

– Kažkam reikia kėdučių, kažkam tvoros elementų. Aš pats tame procese nedalyvauju ir sakiau – kai griausime, tegul kas nori, tą gali pasiimti.

Pernai gegužę „Hanner“ už 40 mln. eurų iš Šiaulių banko nusipirko Žalgirio stadiono teritoriją. Šį turtą bankas buvo perėmęs iš žlugusio Ūkio banko.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close