captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didžiulę emigracijos skylę Lietuvoje užpildys kaimynai iš Rytų?

Kol lietuviai, latviai ir estai noriai dirba turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse, jų vietas gimtosiose šalyse užima užsieniečiai. Kas vyksta Baltijos šalių darbo rinkoje, aiškinosi „Deutsche Welle“.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Kaip rodo neseniai publikuoti duomenys apie Baltijos šalių darbo rinką, Lietuva, Latvija ir Estija tampa ta vieta, kur ieškoti darbo atvyksta vis daugiau Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos gyventojų.

Pasak ekspertų, Baltijos valstybės, lyginant su kitomis posovietinėmis šalimis, vilioja darbo migrantus savo geografiniu artumu, rusų kalbos paplitimu ir naryste Europos Sąjungoje. Tuo tarpu lietuviai, latviai ir estai noriai emigruoja į Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir Skandinavijos šalis.

Lietuva: darbo migrantų skaičius auga

„2015 metais užsienio šalių gyventojai gavo beveik devynis tūkstančius leidimų dirbti Lietuvoje. Dažniausiai kalba eina apie įsidarbinimą paslaugų ir pramonės sektoriuose. Daugiausia leidimų buvo išduota Ukrainos ir Baltarusijos gyventojams. Laikinus leidimus dirbti dažniausiai tenka pratęsti tolimųjų reisų vairuotojams ir statybininkams“, – pasakojo Lietuvos Darbo biržos spaudos tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Darbo biržos ekspertai mano, kad leidimus dirbti Lietuvoje gaunančių užsienio šalių piliečių skaičius šiais metais bus dar didesnis nei 2015 metais.

Savo prognozes ekspertai grindžia tuo, kad iki birželio pradžios tokius leidimus gavo jau 6510 asmenų.

Garsi Lietuvos ekonomistė Aušra Maldeikienė, dėstanti Vilniaus universitete, mano, kad tarp darbo migrantų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos vyrauja vidutines ir mažas pajamas gaunančių sluoksnių atstovai.

Pasak jos, Lietuvą renkasi dėl to, kad čia galima kalbėti rusiškai, kažkas galimai turi čia giminaičių, kurie pradžioje gali padėti. Be to, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekia 583,9 euro per mėnesį.

„Deutsche Welle“ pavyko pakalbinti Rusijos gyventojus, atvykusius į Lietuvą dirbti. „Pirmą kartą į Lietuvą su vyru atvykome ieškodami kur pailsėti ir išsirinkome Palangą. Mums patiko. Dabar mes Palangoje turime namą, nedidelę nekilnojamo turto agentūrą“, – pasakojo Jelena Stukova.

Pasak jos, verslo skatinimo mechanizmai Lietuvoje veikia efektyviau nei Rusijoje. Tačiau Jelena sako susidūrusi su sunkumais ieškant ūkinių darbų specialistų.

Kita pašnekovė Julija Bašinova, kartu su vyru persikrausčiusi į Vilnių vos prieš metus, atidarė privatų vaikų darželį. Pasak Julijos, registruojant vaikų darželį jai, kitaip nei Maskvoje analogišką verslą turintiems pažįstamiems, čia susidurti su pareigūnu savivale neteko.

Estija: pats didžiausias darbo užmokestis

Darbo migrantų skaičius auga ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje. Kaip pranešė Estijos Policijos ir sienos apsaugos departamentas, 2015 metais buvo išduoti 1659 leidimai gyventi ir dirbti šalyje. „Daugiausia tarp pernai gavusiųjų leidimus buvo Ukrainos piliečių.

Šiais metais tokius dokumentus gavo beveik septyni šimtai užsieniečių“, – sakė Policijos ir sienos apsaugos departamento atstovė spaudai Viktorija Korpan.

Pasak ekonomikos mokslų daktaro Vladimiro Vaingorto iš Estijos, didelis čia uždarbiauti atvažiuojančių ukrainiečių skaičius aiškinamas tuo, kad čia pastebimas specialistų deficitas metalo apdirbimo ir skalūnų gavybos šachtiniu būdu sferose.

Be kalnakasių, Estijoje į darbą laivų statybos įmonėse kviečiami aukštos kvalifikacijos suvirintojai.

V. Vaingortas mano, kad Estija traukia Ukrainos ir kitų kaimyninių šalių gyventojus tuo, kad lyginant su Lietuva ir Latvija joje pats didžiausias darbo užmokestis (apie 1250 eurų per mėnesį). Be to, pasak eksperto, iš Estijos į kitas Europos Sąjungos šalis daugiausiai išvažiuoja kaimo vietovių gyventojai, kurie neturi galimybių įsidarbinti nei namuose, nei mieste, kur paprastai reikalingi kvalifikuoti darbuotojai.

Latvija: daugiausia emigrantų iš Ukrainos

Latvijos Migracijos ir pilietybės departamento duomenimis, panaši situacija stebima ir Latvijos darbo rinkoje. Darbo migrantų iš Ukrainos ir Rusijos čia vis daugiau. Jeigu 2012 metais Latvijoje oficialiai dirbo keli šimtai ukrainiečių, tai 2016 metais šis skaičius išaugo iki 1301.

Stabiliai auga ir Latvijoje darbą gavusių rusų skaičius. Nuo 406 asmenų 2012 metais jis išaugo iki 756 žmonių 2016 metais.

Pasak Latvijos analitikės Jevgenijos Zaicevos, šiandien nėra visiškai aišku, kur daugiausiai reikia specialistų iš posovietinių šalių. Ukrainiečiai iš pradžių buvo pakviesti į Rygos laivų statybos ir remonto gamyklą.

O virėjai dirbo restoranų tinkluose. Latvijos ekspertė, kaip ir jos kolegos iš Lietuvos, mano, kad darbo migrantai iš Ukrainos ir Rusijos daugiausiai dirba tose ekonomikos sferose, kur reikalaujama ir naudojamas mažai kvalifikuotas darbas. Latvijos Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais vidutinis darbo užmokestis šalyje siekė 603 eurus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...