captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pagrindinės naujame Darbo kodekse numatytos permainos

Seime antradienį priimto naujojo Darbo kodekso, kuris, jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, įsigalios nuo 2017 metų pradžios, svarbiausi pakeitimai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Darbo sutartys

(BUS) Naujajame Darbo kodekse numatytos devynių rūšių darbo sutartys – neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo. Nurodoma, kad jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl darbo sutarties rūšies, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Terminuotas darbo sutartį galima sudaryti tikram laikotarpiui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuotas darbo sutartis bus galima sudaryti ir nuolatinio pobūdžio darbui, taip pat ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje. Tačiau terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių.

Pagal laikinojo darbo sutartis darbuotojas įsipareigos tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutartis galės būti terminuota ir neterminuota. Laikinojo įdarbinimo įmonės nebus licencijuojamos, bet jas vis tiek prižiūrės valstybė – jos turės teikti informaciją Darbo inspekcijai.

Nenustatytos apimties darbo, vadinamosiose „tuščiose“ sutartyse darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nebus nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigos darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. Minimalioji darbo trukmė, kurią pagal šią sutartį turės išdirbti darbuotojas, yra aštuonios valandos per mėnesį. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti 10 proc. visų jo darbo sutarčių. Nenustatytos apimties darbo sutartis bus draudžiama sudaryti dirbti statybos darbus, taip pat namų darbus.

Pameistrystės darbo sutartis bus sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma. Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti darbus konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už jos ribų.

Darbo vietos dalijimosi sutartimi du darbuotojai galės susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos. Darbo keliems darbdaviams sutaryje vietoje vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbuotojo darbo funkcijai atlikti.

Sezoninio darbo sutartis bus sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

(DABAR YRA) Dabar galiojančiame Darbo kodekse yra išskiriamos neterminuotos, terminuotos, trumpalaikės ir sezoninės, dėl antraeilių pareigų, nuotolinio darbo sutartys.

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Taip pat neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą.

Trumpalaikės darbo sutartys yra sudaromos ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui, sezoninės darbo sutartys – ne ilgesniems kaip aštuoni mėnesiais sezoniniams darbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, atlikti. Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba jų dalį darbuotojas atliks kitose negu darbovietė vietose.

Viršvalandžiai

Naujoje Darbo kodekso redakcijoje numatyta, kad maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta ir dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Per vieną savaitę negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais per vieno mėnesio laikotarpį negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko savaitės trukmė.

Už viršvalandinį darbą turės būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar darbą naktį – ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip pustrečio darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbuotojo prašymu viršvalandinio darbo laikas galės būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad viršvalandinių darbų trukmė per metus negali viršyti 120 valandą, taip pat nurodoma, kad darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų, o per savaitę – 8 valandų. Kodekse yra nuostata, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, tačiau nurodoma, kad ji turi būti ne didesnė kaip 180 valandų per metus.  Nurodoma, kad už viršvalandinį darbą turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio.

Darbuotojų atleidimas

Naujame darbo kodekse numatyta, kad darbo sutartis galės būti nutraukta nutraukus šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, taip pat nesant šalių valios. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai galės būti nutraukta tik šalių susitarimu, nėščiosios iniciatyva, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis.

Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų (esant svarbioms priežastims – prieš 5 darbo dienas).

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva (be darbuotojo kaltės), darbuotojas turės būti įspėtas prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atleidžiamam darbuotojui iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, formuojamo iš darbdavių įmokų, bus papildomai išmokama išmoka atsižvelgiant į jo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, tačiau Seimas kol kas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl šių išmokų dydžio.

Taip pat įteisinta galimybė darbdaviams darbuotoją atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, apie tai įspėjus prieš tris darbo dienas ir išmokant pusės metų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Darbdaviai, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais, privalės mokėti trijų mėnesių vidutinio atlyginimo netesybas. Jeigu uždelsta suma bus mažesnė, netesybos būtų mokamos už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už tris mėnesius.

Dabar Darbo kodekse nutraukiant sutartį darbdavio iniciatyva, darbuotojas apie tai turi būti įspėtas raštu prieš du mėnesius. Nutraukus darbo sutartį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į jo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Dirbusiems iki vienerių metų – vieno mėnesio, iki trejų metų – dviejų mėnesių, iki penkerių metų – trijų mėnesių, iki dešimties metų – keturių mėnesių, iki 20 metų – penkių mėnesių, daugiau kaip 20 metų – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Nurodoma, kad darbdaviui uždelsus atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, jam turi būti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Jie apie sutarties nutraukimą turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.

Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.

Atostogos

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Pabrėžiama, kad atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės atostogas.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).

Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje papildomos kasmetinės atostogos bus suteikiamos tik tuomet, jeigu dėl to bus susitarta kolektyvinėje sutartyje.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos, švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje yra numatytos papildomos atostogų dienos.

Darbo tarybos

Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad darbo taryba darbdavio iniciatyva privalės būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Darbo taryba bus sudaroma trejų metų kadencijai. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba bus nesudaroma, o jos įgaliojimus ir priskirtas funkcijas įgis profesinė sąjunga.

Dabartiniame Darbo kodekse numatyta, kad įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kuriose nėra veikiančios profesinės sąjungos arba jos funkcijos nėra perduotos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo teises. Darbo tarybos yra formuojamos savanoriškumo principu arba susitarus darbdaviams ir darbuotojų atstovams, taip pat pabrėžiama, kad Darbo tarybos negali atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva.

Trišalė taryba

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad Trišalė taryba bus sudaroma Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 15 narių – po lygiai iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų, Vyriausybės atstovų. Trišalės tarybos atstovas negalės eiti pareigų daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.

Dabar galiojančiame kodekse numatyta, kad Trišalė taryba socialinių partnerių susitarimu yra sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių – centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų. Tarybos narių kadencijų apribojimai nėra numatyti.

--------------

Naujasis Darbo kodeksas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio paketų, kuriuo siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą. Vyriausybės tikisi, kad naujasis Darbo kodeksas ir įstatymai dėl „Sodros“ reformos įsigalios nuo 2017 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...