captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujas DK: kaip keisis sąlygos darbuotojams

Antradienį Seimo priimtą Darbo kodeksą (DK) darbuotojų ir darbdavių atstovai vertina skirtingai. Viena vertus, sumažės kai kurios dirbančiųjų garantijos, kita vertus, kaip teigia darbdaviai, šalis taps konkurencingesnė ir pritrauks daugiau investicijų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Priimdami dokumentą parlamentarai apsvarstė nemažai papildomų pataisų ir galutinio jo teksto Seimo kanceliarija dar nepaskelbė. Dėl to DELFI kalbinti pašnekovai atsargiai vertino, kas galų gale išėjo DK.

Dėl šios priežasties dokumento plačiau nekomentuoja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė – kodeksas įsigalios tik tuo atveju, jeigu ji jį pasirašys.

„Gavusi galutinį Seime priimto DK variantą prezidentė labai atidžiai jį vertins, išklausys ir darbdavius, ir profesines sąjungas ir tik tuomet priims sprendimą. Jau dabar matosi, kad taisytinų nuostatų naujajame DK yra“, – rašoma prezidentūros atsiųstame komentare.

Kas kliūna darbuotojų atstovams

Profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas atkreipė dėmesį, kad naujame DK keičiama koncepcija ir darbuotojas nelaikomas silpnesne darbo santykių šalimi.

„Akivaizdu, kad darbuotojas neturi tokių pat derybinių galių ir sugebėjimų derėtis kaip lygus partneris. Todėl pagal DK koncepciją darbas tampa preke, kurią darbuotojas pardavinėja, nors Tarptautinė Darbo Organizacija pasisako, kad darbas nėra prekė ir negali būti taikomas prekiniams santykiams tinkantis teisinis reguliavimas“, – aiškino advokatas.

Jo teigimu, viena iš opiausių dalykų priimtame DK – naujos darbo sutarčių rūšys, pavyzdžiui, nenustatytos apimties arba „nulio valandų“. Esą analogiškos sutartys gali būti sudaromos tik dviejose ES valstybėse – Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje.

„Britanijoje jos kritikuojamos, nes darbuotojui neužtikrina sveikatos draudimo ir socialinio draudimo. Jei darbuotojas dirba pagal tą sutartį, jis nežino, kiek gaus tą mėnesį – ar už 8 val., ar už 120 val. Vis dėlto jei už jį nebus sumokėta sveikatos draudimo įmokos nuo minimalios algos (MMA), jis nebus apdraustas ir jam bus teikiama tik būtinoji pagalba – už visa kita turės mokėti iš savo kišenės. Stažas pensijai taip pat nebus skaičiuojamas, jeigu kiekvieną mėnesį už jį nebus mokamos įmokos nuo sumos, nemažesnės nei MMA“, – komentavo pašnekovas.

Jis kritikavo ir nuostatą, pagal kurią darbdavio noru atleidžiamam darbuotojui bus mokama tik 6 mėn. išeitinė išmoka. „Jeigu darbuotojas atleidžiamas dėl svarbių priežasčių, jis turėtų būti įspėjamas prieš 3 mėn., o išmoka mokama dar už 2 mėn., taigi teoriškai už 5. Na, o jei darbdavys tiesiog nori atleisti, jam net nereikia galvoti priežasties ir jam tai atsieis 1 mėn. didesne išmoka. Žmogui tai labai nepalankus atleidimas – jis nieko negali planuoti. Jei išmoka būtų didesnė, kiltų mažiau nuogąstavimų, kad atleidimas darbdavio valia gali virsti masiniu reiškiniu“, – kalbėjo N. Kasiliauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad laisvesnis taps ir terminuotų sutarčių sudarymas. Jas bus galima sudaryti ir nuolatiniam darbui. Be to, skirtingai nei dabar, terminuotas sutartis bus galima nutraukti su nėščiomis darbuotojomis. „Be to, sumažės garantijos darbuotojams, vieniems auginantiems vaikus. Dabar jiems priklauso prailgintos 35 d. atostogos. Naujame kodekse šių ir kitų panašių garantijų nebeliks“, – vardijo advokatas.

Išvengta kvailų pasiūlymų

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigiamai vertino naują DK.

„Priimtas variantas priartėjo prie to, kurį parengė ir vyriausybei pateikė mokslininkai. Jis priartėjo prie subalansuoto socialinio modelio, kuris tikrai ilgai analizuotas ir jį daugiau kaip metus rengė būtent darbo santykių specialistai“, – komentavo pašnekovas.

Jis džiaugėsi, kad atsisakyta kai kurių „kvailų pasiūlymų“, pavyzdžiui, nuostatos 25 proc. pelno skirti darbuotojams. Esą tokio pasiūlymo įgyvendinimas turėtų priešingų padarinių, nei tikisi jų iniciatoriai.

„Gerai, kad atsiranda daugiau laisvės darbo santykiuose. Oponentams, Seimo nariams ir profsąjungų atstovams, kurie garsiai šaukia apie vergovę, siūlyčiau nuvažiuoti į Estiją ir pasižiūrėti, kokia „vergovė“ klesti joje. Ten darbo santykiai yra kur kas modernesni ir liberalesni nei Lietuvoje, o atlyginimai yra maždaug 1/4 didesni. Taigi tokios kalbos yra spekuliatyvios“, – aiškino konfederacijos vadovas.

Kita vertus, jo teigimu, dėl kai kurių dalykų buvo sustota pusiaukelėje: „Nors įvestos modernesnės darbo santykių formos, tokios kaip projektinės sutartys, terminuotų sutarčių pasirašymo išplėtimas, bet daug kur buvo numatyti saugikliai, kurie, mano nuomone, yra pertekliniai“. V. Sutkus teigiamai vertino nuostatą, kad darbuotoją bus galima atleisti įspėjus prieš kelias dienas ir sumokėjus 6 mėn. „Tai iš tikrųjų pozityvu, nes toks reguliavimas leidžia spręsti tam tikras psichologines problemas. Kolektyvuose žmonės būna skirtingi, kartais be jų kaltės būna psichologiniai nesuderinamumai – ar su vadovais, ar su kitais kolegomis. Antra vertus, darbuotojas neliktų nenuskriaustas: gavęs pusės metų atlyginimą, jeigu nėra visiškai beviltiškas nusmurgėlis, per pusę metų jis, kaip ir bet kuris normalus žmogus, gali susirasti naują darbą. Pusę metų, kol ieškos naujo darbo jis turės tą išmoką iš darbdavio. Tai vienas iš pozityvių dalykų, kuris subalansuoja darbo santykius“, – įsitikinęs pašnekovas. Jo įsitikinimu, priimtas DK didins tiek Lietuvos konkurencingumą, tiek investicijas.

Bus galima grįžti ir pakeisti

Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė neigė, kad Seimo priimtas DK labiau palankus darbdaviams nei darbuotojams.

Ilgai rengus ir aptarinėjus jo projektą būtų apmaudu, jei šis Seimas jo nebūtų priėmęs, o kitas – nežinia, ar iš viso priimtų. Be to, pamačius, kad su juo kažkas negerai, visada bus galima taisyti.

„Paskaičiusi, kiek liko įpareigojimų darbdaviams net žagtelėjau – iš viso 32 lapai. Labai daug naujų įpareigojimų, pareigų, ką jie turi daryti, kurių nebuvo. Galvoju, gal tikrai griežčiau reikėjo kalbėti dėl projekto. Iš to noro, kad jis keistųsi greičiau, galbūt per daug gražiai elgėmės. Pažiūrėjus blaiviomis akimis, nekėlus šampano už kodekso priėmimą, daugeliu atvejų grįžta atveju prie to, kas buvo sutarta Trišalėje taryboje. Profsąjungos spaudė Seimo narius, lenkė juos į savo pusę, vaikščiojo Seimo koridoriais ir aiškino jiems, ką daryti. Todėl profsąjungoms elgtis taip, kaip dabar elgiasi yra neetiška. Bet jos taip visada elgiasi, tai nesu nustebusi“, – svarstė asociacijos vadovė.

 Jos teigimu, DK nuostatos pateikiamos išskirtinai kaip naudingos darbdaviams, iš tiesų palankios ir darbuotojams. „Pavyzdžiui, kad jie gali daugiau lanksčiau individualiai susitarti, daugiau įvairių darbo sutarčių, kad mažiau biurokratijos dėl visokių darbo sutarčių formų ir registravimo žurnalų. Darbuotojų atleidimo terminai praktiškai nepasikeitė. Įspėjimo terminas kai kurioms darbuotojų grupėms išliko beveik toks pats“, – vardijo R. Skyrienė.

Anot jos, kai kurie iš jų neatitinka verslo logikos – kaip gi dirbs darbuotojas, jeigu jau prieš 4 mėn. žinos, kad sutartis bus nutraukta? Paklausta, ar nepraras socialinių garantijų sudariusieji „nulines“ sutartis, asociacijos vadovė sakė nežinanti tokių detalių, todėl negalinti atsakyti.

„Jūs einate į tokias detales, bet kas naudosis tokiomis sutartimis? Pagalvokite logiškai. Kas sutiks dirbti su tokia sutartimi – studentas, kuriam tai neaktualu, nes kol mokosi yra apdraustas valstybės. Tik jis sutiks, nes ji jam tinka. Kas gali priversti žmogų dirbti visą dieną su tokia sutartimis?“, – svarstė pašnekovė.

Ji teigė nesuprantanti, kodėl įstatymai kuriami pirmiausiai galvojant apie nesąžiningus verslininkus, kurie įstatymų ir taip nesilaiko. Dėl to esą kenčia geri darbdaviai, kurie turi „laikytis visų šitų niekalų ir nesąmonių“. R. Skyrienės vertinimu, naujas DK suteiks darbo santykiams daugiau lankstumo.

„Apskritai, vertinu teigiamai, nes galvoju, kad atidėti priėmimą būtų klaida. Mūsų požiūriu, 10 metų šioje srityje niekas nesikeitė, o balansą, apie kurį kalbėta, nebuvo. Taigi, reikėjo parodyti, kad kodeksas nėra kažkokia šventa karvė, jį reikėjo svarstyti, nors ir per daug laiko buvo sugaišta visam tam darbui“, – reziumavo pašnekovė.


 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...